Vietinio žurnalisto pasakojimą apie Puerto Riką galite skaityti ČIA.
Kelionė į San Chuaną
Viskas prasidėjo Vilniuje, Lietuvos laiku 13:30 val. pakilome į Suomiją, kur laukė poros valandų laukimas ir 8 valandų skrydis į Niujorką.
Bet. Atskridus į Suomiją nebuvo taip lengva. Jų oro uostas – milžiniškas, bet ir itin gražus. Kol atradau savo vartus, pro kuriuos praėjus kilsime į Niujorką... reikėjo praeiti kone visą oro uostą! O dar... papildoma patikra, atsakinėjimai į klausimus. Tai yra normalu, bet tokias įdomesnes (išsivedimas į specialų kambariuką, kuprinės patikra, kur dar su neaiškiu daiktu priliečiama viskas), patikras teko praeiti pirmą kartą.
Skrydis į Niujorką truko 8 valandas, bet, atrodo, kad kelionė nebuvo tokia sunki, kaip iš pradžių įsivaizdavau. Smagus pokalbis su suome, kuri tuo pačiu skrydžiu keliavo per Niujorką į Kanadą, filmai per ekraniuką ir muzika. Skrydis nesijautė, kad truko tokį ilgą laiką.
Po to Niujorkas... kažkas neįtikėtino! Oro uosto dydis, kaip jis yra valdomas ir visų patikrų praėjimas... kaip ir minėjau prieš tai, man tai pirma tokio sudėtingumo kelionė gyvenime, bet labai smagu, kad nepaisant visų kylančių neaiškumų, visada šalia esantys žmonės ir galiausiai darbuotojai padės.
Galiausiai atvykus į Niujorko Johno F. Kennedy oro uostą – pribloškė jo neįtikėtinas dydis. Aišku, pats išėjimas nuo vartų, iš kurių tu atskridai, nėra itin sudėtingas, bet praėjimas į pasų kontrole... 3–4 žmonės kontroliuoja kelių šimtų žmonių srautą... po to pykčiai, rėkimai likti už linijos...
Bet galiausiai nieko – pasų kontrolėje užtrukau ne itin ilgai, o su JAV pareigūnu spėjome pasijuokti, kad mes, lietuviai pernelyg mylime krepšinį.
Po to reikėjo iš naujo susirinkti lagaminą, keliauti į paskutinį skrydį. Radus savo praėjimą... vėl kosmosas, visiškai neaišku, kur eiti, bet su kitų žmonių pagalba, parsiradau ten, kur man reikia.
Vis dėlto paskutinis skrydis į San Chuaną... nukeltas. Pradžiai 30 minučių, po to valandai, o vėliau – dar valandai. Tačiau galiausiai išskridome, kur keletą kartų teko pajusti nemenką turbulenciją ir išgirsti žmonių šūksnius.
San Chuane – milžiniškas karštis ir žmonių paslaugumas
Vos tik nusileidus į Puerto Riką – žmones pasitiko pliaupiantis lietus ir nežmoniškas karštis. Termometrai rodė 32 laipsnius (4 ryto vietos laiku – red.), o lauke jautėsi dar didesnė šiluma, kadangi po lietaus buvo milžiniškas tvankumas. Paeiti bent kelis metrus be suprakaitavimo – praktiškai neįmanoma.
Atskridus nusprendžiau prasieiti pėsčiomis iki arenos. Nuo mano vietos, kur gyvenu, tai buvo apie 6 kilometrai. Atrodo, kad atstumas – pakankamai normalus, bet... per nueitą kelią teko tiek išprakaituoti, kad net sunku paaiškinti žodžiais.
Bekeliaujant link arenos teko pamatyti įvairų San Chuano vaizdą. Viename rajone – nauji pastatai, meno galerijos, parduotuvės, kavinės ir daugmaž viskas tvarkinga, o kitame rajone – daugiau netvarkos, apleisti pastatai, kiek pasenę namai.

