Šios savaitės pradžioje prie „Wolves Twinsbet“ pasirengimo ciklo prisijungęs Eurolygos ir Europos taurės patirtį sukaupęs A.Andrewsas atskleidė, kad pirmosios jo dienos Lietuvoje yra teigiamos.
„Viskas gerai. Vyrukai mane priėmė su išskiestomis rankomis, treneriai ir vadyba kol kas buvo neįtikėtina, – sakė krepšininkas. – Viskas, ką girdėjau apie miestą ir klubą, viskas buvo tiesa. Kol kas mėgaujuosi laiku būdamas čia.“
„Wolves Twinsbet“ naujokas taip pat atskleidė, kodėl nusprendė persikelti būtent į Vilniaus komandą.
Susiję straipsniai
„Pokalbis su treneriu vasaros metu Las Vegase prisidėjo prie to, kad būčiau Vilniuje. Treneris matė, kaip aš sportuoju. Aš mačiau, kad jis treniravo Brešos „Germani“ klube, kai aš žaidžiau Turkijoje, tad aš daugmaž žinojau, kokią sistemą treneris naudoja.
Tas pokalbis leido labiau pažinti trenerį kaip žmogų. Kartais būtis Europoje, kai esi toli nuo namu, yra reikalinga turėti žmogų, su kuriuo turėtum gerą ryšį ir turėtum panašumų“, – pasakojo A.Andrewsas.
„Wolves Twinsbet“ ketvirtadienį taip pat pristatė savo sezono tikslus, tarp kurių – Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) ir Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalai bei atkrintamosios Europos taurėje.
Paklaustas apie tai, ar vien atkrintamosiomis Europoje A.Andrewsas nepasitenkins, krepšininkas atsakė, kad šiuo metu žadėti nieko nenori, tačiau kartu pridūrė, kad pasiekti savo svajonę stengsis iš visų jėgų.
„Tuo ir įdomus krepšinis – visi sakys, kad nori laimėti titulą, tad mano tikslas yra kasdien ruoštis tam, jog laimėčiau titulą ir turėti geriausią šansą tą padaryti. Tai vienintelis dalykas, ką mes galime prižadėti sirgaliams. Mes negalime spėlioti laimėtų rungtynių kiekio, titulo, bet mes galime pažadėti, kad kasdien ruošimės kovai dėl to ir atiduosime viską, jog tą titulą iškovoti.
Į visus klubus, į kuriuos aš atvykstu, aš siunčiu tokią žinutę, nes kova dėl titulo yra procesas. Visi vyrukai atvyko anksčiau pasidarbuoti į treniruotę, o tai yra dalis proceso tikslo link sezono pabaigoje“, – dėstė A.Andrewsas.
– Iš kieno girdėjote pasakojimų apie Vilniaus miestą?
– Nešnekėjau su Mariumi apie Vilnių, kalbėjau su Rasheedu Sulaimonu, kuris žaidė čia pernai, tai pačiai agentūrai priklauso ir Garrisonas (Brooksas – red.), tad tai buvo du žmonės, su kuriais labiausiai kalbėjau apie klubą.
Rasheedas man papasakojo apie miestą, patį klubą ir vietas, kur jis mėgdavo nuvykti mieste, jis papasakojo apie trenerių štabą, kuris labai smagus. Nors vyriausias treneris kitas, asistentai – tie patys.
– Kodėl vėliau atvykote į pasiruošimą?
– Turėjau šeimyninių problemų.
– Minėjote jautrią istoriją apie mirusią močiutę, su kuria jums klubas neleido atsisveikinti ir išvykti. Ar ieškodamas naujos karjeros stotelės ieškojote vietos, kur žmogiškumas būtų itin svarbus ir vertinamas?
– Tai buvo prieš dvejus metus, bet taip, kai aš pasirašinėju kontraktus, į tai labiau atsižvelgiu. Aš žinau, kad tai yra mūsų darbas, bet gyvenimas verda ir anapus Atlanto. Mes turime atsakomybių ir namuose. Labai smagu, kai klube yra žmonių, kurie supranta situaciją, kad gyvenimas verda, o krepšinis yra sportas ir yra didesnių dalykų nei krepšinis.
– Turite Eurolygos patirtį, kur žaidėte „Panathinaikos“ gretose, tačiau jums ten žaidimo laiko duota nebuvo. Kaip galėtumėte apibūdinti tą situaciją, kai jus buvote laikomas įkaitu? Ir kiek patobulėjote kaip žmogus per tokią sudėtingą situaciją?
– Aš buvau toks, koks esu. Apie pačią situaciją pernelyg kalbėti negaliu dėl sutarties, bet žmonės, kurie ten buvo, yra priežastis, kodėl jie su manimi vis dar palaiko ryšį ir bendrauja. Kai įkeliama mano nuotrauka, jūs matote, kad „Panathinaikos“ sirgaliai vis dar su manimi bendrauja. Nepaisant to, kaip susiklosto situacija. Man svarbu išlaikyti gerą charakterį. Aš esu vyras ir turiu kodą, kuriuo vadovaujuosi.
– Kodėl nusprendėte likti „Panathinaikos“ komandoje?
– Tuo metu nebuvo kito pasirinkimo. Aš žinau, kad žiniasklaidoje pasakojama daug dalykų, bet dėl to yra priežasčių.
– Marius Grigonis irgi nerungtyniavo. Kaip vienas kitam padėjote išgyventi sudėtingą laikotarpį?
– Mes su juo turėjome skirtingas situacija. Jis buvo su komanda, o aš ne. Aš buvau paliktas vienas, Mariaus neturėjau šalia, bet mes susirašydavome. Kiekvieną kartą vykdamas į rungtynes visi mane mėgo. Tuo metu man padėjo Parisas Lee, Derrickas Williamsas, Dwyane‘as Baconas.
– Tikriausiai, kad vienas iš jūsų tikslų – grįžimas į Eurolygą, tiesa?
– Taip, tiesa.
– Po gero sezono Badalonoje tikitės būti komandos lyderiu Vilniuje? Galbūt garsiu rūbinės balsu?
– Aš tikiu žaisti geriausiai, kaip galiu, jei tapsiu lyderiu, tai tapsiu, tai tapsiu, jei ne, tai ne.
– Jūs per savo karjerą dar nesate laimėjęs titulo. ar manote, kad kartu su „Wolves“ galite įgyvendinti savo svajonę?
– Tikrai taip. Manau, kad turime daug gerų vyrukų, kurie dirba. Tai – gera pradžia. Mes žinome, kad mūsų kelias bus sunkus, nes grupėje turime geras komandas, bet viskas yra popieriuje. Visos komandos turi susižaisti, tarp kurių esame ir mes.
Visi žiūri į Tel Avivo „Hapoel“ komandą, kuri susirinko įspūdingus žaidėjus, bet jie taip pat turi išsiaiškinti savo roles. Manau, kad šie metai bus labai smagūs ir nekantrauju įsivažiuoti su vyrukais.
– Europos taurėje jūs fiksavote 15 naudingumo balų vidurkį, o ACB pirmenybėse – 8. Kaip galima tai paaiškinti?
– Tai tiesiog krepšinis (šypsosi – red.). Sezono metu keičiasi rolės, atsakomybės, tad viskas normalu.
– Jūs taip pat anksčiau sakėte, kad iš naujo Europai nieko neturite įrodyti. Kas jus veda į priekį, neskaitant noro laimėti titulą?
– Kai aš sakau, kad man nereikia kažko įrodyti, aš nekalbu apie savo mentalitetą. Kai aš tai pasakau, aš turiu omenyje, jog sunku žaisti su žmonėmis, kurie bando Europai įrodyti, kad gali rinkti taškus, kartais tai nepadeda komandai. Turkijoje buvau rezultatyviausias žaidėjas, bet mes nieko nelaimėjome, tačiau įrodžiau, kad galiu rinkti taškus.