Būtent „Žalgirio“ arena buvo pasirinkta kaip neutrali lokacija, nes dėl įtampos regione ir saugumo padėties Izraelio klubas mačų Turkijoje nežaidžia.
Lietuvą, kaip laikinuosius namus, Stambulo klubas pasirenka jau antrąjį sezoną iš eilės – pernai Šaro kariauna laikinai rezidavo Panevėžio „Kalnapilio“ arenoje. Tiesa, į gimtinę sugrįžęs Šaras atviravo, kad Kaunas nebuvo pirminė rungtynių vietos opcija.
„Norėjome žaisti Vokietijoje, nes tiek Miunchene, tiek Berlyne mums yra geriausias palaikymas. Nesigavo Vokietija. Kaunas tikrai nebuvo viena iš pirmųjų opcijų, ypač, kai „Žalgiris“ namie žaidžia dvigubą savaitę. Daug žiūrovų nelaukiame. Žinome, kad bilietų parduota labai mažai, nieko gero“, – kalbėjo į Kauną sugrįžęs krepšinio specialistas.
Pamatykite kadrus: Šarūnas Jasikevičius vėl sugrįžo į Kauną
Praėjusiame ture „Fenerbahce“ ekipa namuose 76:81 turėjo pripažinti Eurolygos čempionės titulą ginančios Atėnų „Panathinaikos“ krepšininkų pranašumą.
Tuo metu „Maccabi“ į Kauną sugrįžta po neilgos pertraukos – Izraelio ekipa Lietuvoje viešėjo dar ketvirtadienį, kai Eurolygos mače 63:78 krito po Kauno „Žalgirio“ kojomis.
Šaro treniruojama Stambulo komanda šiuo metu rikiuojasi devintoje Eurolygos turnyrinės lentelės vietoje.
Susiję straipsniai
Šią savaitę „Fenerbahce“, kaip ir kitų Eurolygos klubų, lauks dvigubas išbandymas: penktadienį Š.Jasikevičiaus auklėtiniai namuose priims Belgrado „Partizan“ krepšininkus.
Primename, kad į Kauną Šaras šiais metais sugrįš dar mažiausiai vieną kartą – lapkričio 15-ąją „Fenerbahce“ Kaune surems ietis su Kauno „Žalgiriu“.
„Fenernahce“ ir „Maccabi“ akistata Nemuno saloje vyks antradienį, 20 val. 30 min.
– Po rungtynių su „Panathinaikos“ kalbėjote, kad pasigedote žaidėjų gyvybės, tai labiau pavienė situacija? – buvo paklausta Š.Jasikevičiaus.
– Yra situacijų. Reikia sulipdyti kolektyvą, labai daug naujų žaidėjų, žinote situaciją su penktais numeriais, su traumomis, yra reikalų šiais metais.
– Kaip sekasi Wade'o Baldwino, kaip komandos lyderio, integracija ekipoje?
– Gerai sekasi integracija. Jis nežaidė apie keturis mėnesius. Kai nežaidęs keturis mėnesius turi atvažiuoti į naują komandą, kurioje skiriasi filosofija nuo ankstesnės, tikrai nėra lengva. Iš to klausimo mes jį suprantame, padedame, bet pati integracija vyksta puikiai.
– Europoje daug trenerių kalba apie rinkos negailestingumą. Po S.Wilbekino traumos pasikvietėte Skylarą Maysą, kaip jam sekasi integruotis ir kaip tas rinkos sunkumas?
– Sunku pasakyti. Rinka tokia įdomi, kad galvoji vieną dalyką, informacija ateina kita. Iš pradžių galvojome, kad aukštaūgių rinka bus didelė, bet pasirodo buvo atvirkščiai. Žiūrėsime, kas čia bus su Skylariu, kažką sakyti po savaitės laiko nėra logiška, reikia laukti, reikia kentėti, daugiau nėra ką pasakyti.
– Kaip sekasi išryškinti išryškinti Bobano Marijanovičiaus stiprybes?
– Sunkiai kol kas sekasi. Dar vienas žmogus, kuris nežaidė daug laiko. Sunku suprasti, kiek jis dar gali dadėti. Yra specifinių rungtynių, specifinių momentų žaidėjas. Reikia iš naujo priprasti prie to, kada ir prieš ką jis gali žaisti.
Jis supranta rolę, nėra vaikas, už aikštelės ribų labai smagus bendravimas su juo, labai geras žmogus.
– Ar Rokas Jokubaitis tarėsi su jumis, kai pasuko kita karjeros kryptimi?
– Šnekėjome, bandėme padėti, galbūt ne per jį tiesiogiai. Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo sprendimus, jis pasirinko tai, ir reikia jam pasiekti maksimumą iš šito.
– Ar nestebina, kad jis sezono pradžioje tapo Tamiro Blatto dubleriu?
– Europoje sunku pasakyti, kas yra dubleriai. Šiuolaikiniame krepšinyje dubleris yra tas, kas sėdi paskutines penkias minutes ant suolo, o ten sunku pasakyti, kas sėdi ant suolo tas paskutines minutes.
– Kauno „Žalgiris“ rikiuojasi lentelės viršūnėje. Stebina tokia pozicija?
– Kažkiek stebina. Ta komanda matėsi, kad surinkta labai fiziška, labai gera gynyboje. Su ta gynyba jie daug ką ir perlaužė. Tos dvi stiprios pergalės Italijoje atsilieps, jei tik nebus išbarstyti tie taškai.
Komanda su charakteriu, treneris dirba antrus metus. Aišku, rezultatas kažkiek stebina, bet ne tiek daug.
– Ar matėte tokį Dovydo Giedraičio potencialą, kurį jis demonstruoja šiame sezone?
– Galvojau, kad jis bus geresnis puolime, o blogesnis gynyboje, bet tapo atvirkščiai. Jis tapo elitiniu gynyboje, tas puolimas irgi ateina iš gynybos, klasikinis variantas, kada viskas prasideda nuo gynybos. Dėl to tik maloniau rinktinei ir Lietuvos ateičiai.
– Ar galima teigti, kad šiemet Eurolyga yra stipriausia per visą istoriją?
– Kiekvienais metais tą patį sako. Nežinau, kuo ji skiriasi nuo ankstesnių metų. Aišku, šiek tiek sugrįžo šiemet vardų iš NBA, bet kol kas jie tik vardai.
– Rugsėjį įvyko nemažai permainų Lietuvos krepšinyje. Mindaugas Balčiūnas tapo LKF prezidentu, palaikėte Robertą Javtoką, kaip žiūrite į šią situaciją?
– Žiūriu, kad tie žmonės, kurie balsuoja, jiems tinka ši situacija. Tuo viskas ir pasakoma. Per rinkimus bandai kažką padėti, bandai, kad būtų gerai, norisi ir kažkiek kištis, kad būtų geriau. Situacija, mano manymu, yra žiauriai bloga, bet tiems kurie rinko, jiems gal gerai. Jie renka toliau.
– Bet jei M.Balčiūnas skambintų, paklausti...
– Jei bobutę, žinai...
– Daug kartų kovėtės prieš Rimą Kurtinaitį. Kaip atrodys jo rinktinė?
– Panašiai ir atrodys. Su daug klasikinio kamuolio judėjimo. Rimas daugiau, mažiau tais laikais visada žaisdavo panašiai, bandys žaisti greitai. Reikia laukti, žiūrėti, sunku dabar, kai tie langai kitokie, tai skirsis nuo vasarų. Reikia laukti ir palaikyti.
– Kaip atrodo Arturo Žagaro įsiliejimas?
– Super. Ne tiek kiek žaidime maloniausia, bet svarbiausia, kaip jis treniruojasi, labiausiai norisi, kad jis išliktų sveikas, sužaistų 10 mėnesių, tada ir jam būtų lengviau. Praktiškai jis nusprendė rungtynes Stambulo derbyje, labai gerai treniruojasi, labai gerai dirba.
– Turkijos žiniasklaida gauna jūsų spragilų dėl mažo aktyvumo. Čia smagiau?
– Jei dar nenuėjau į autobusą, tai esu kažkiek pasiilgęs šito (šypsosi). Norėtųsi daugiau to dėmesio tenai, bent jau kad nelygintų savęs su lietuviais, graikais ar serbais, nes tas dėmesys yra visai kitoks.
– „Fenerbahce“ aprangą apsivilko jūsų sūnus. Kuo skiriasi ispaniška ir turkiška mokykla?
– Viskas lėčiau, ne tie greičiai, mažiau detalių. Aiškiai išvystyta sistema, daugiau improvizacijos. Ispanijoje komandos turėdavo panašų braižą, čia skiriasi fiziškumu, žiūrėsime.
– Ar teko bendrauti su Jose Mourinho?
– Neteko.