Lietuvos arenų tribūnose – nieko naujo. Pirmojoje Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariojo sezono pusėje, per du pirmuosius ratus, daugiausiai žiūrovų ateidavo žaidžiant turnyro lyderiui Kauno „Žalgiriui“.
Antrąją ir trečiąją vietas užima abi Vilniaus komandos „Wolves“ ir „Rytas“, o paskui jas rikiuojasi trys klubai, atstovaujantys trečiajam, ketvirtajam ir penktajam pagal dydį šalies miestams: Klaipėdos „Neptūnas“, „Šiauliai“ ir Panevėžio „Lietkabelis“.
Kaunas ir Vilnius
Per du pirmuosius LKL ratus komandos žaidė po devynerias rungtynes namie ir išvykose. Tiesa, yra viena išimtis – „Šiaulių“ ir „Wolves“ rungtynės, turėjusios vykti Šiauliuose, buvo nukeltos. Šiauliečiai savo arenoje kol kas žaidė tik aštuonerias rungtynes.
Aiškus lankomumo lentelės lyderis „Žalgiris“ žaisdamas namie tribūnose sulaukdavo vidutiniškai 4714 žiūrovų. Kauniečiai žymiai lenkia antrąją ir trečiąją vietas užimančius sostinės klubus. Į „Wolves“ rungtynes ateina vidutiniškai 3164 žiūrovai, į „Ryto“ – 3057 žiūrovai.
„Wolves“ aplenkė „Rytą“ pirmiausiai dėl to, kad nuolat žaidžia didesnėje arenoje. „Rytas“ daugumą rungtynių rengė mažojoje arenoje, tad sirgalių skaičius neretai atsitrenkdavo į tribūnų galimybių lubas. Didžiojoje arenoje „Rytas“ priėmė tik du varžovus – „Žalgirį“ ir „Wolves“.
Sezono rekordas buvo pasiektas Kaune, kai „Žalgiris“ priėmė „Rytą“. Į šias rungtynes atėjo 13359 sirgaliai. Dešimties tūkstančių žiūrovų riba nebuvo pasiekta nė vienose kitose rungtynėse.
Penkių tūkstančių žiūrovų riba buvo peržengta tik šešis kartus. Visus šešis kartus – tarpusavyje žaidžiant „Žalgiriui“, „Rytui“ ir „Wolves“. „Ryto“ ir „Žalgirio“ rungtynes stebėjo 8491 žiūrovas, „Wolves“ ir „Žalgirio“ – 7139, „Žalgirio“ ir „Wolves“ – 5942, „Ryto“ ir „Wolves“ – 5600, „Wolves“ ir „Ryto – 5058 (pirma parašyta rungtynių šeimininkė).
Nors „Žalgiris“ pagal žiūrovų vidurkį aiškiai lenkia abu Vilniaus klubus, skaičiuojant visus žiūrovus, Vilniuje rengtas dviejų sostinės klubų rungtynes pamatė daugiau žmonių, negu per du ratus atėjo į „Žalgirio“ areną.
„Žalgirio“ arenoje nuo rugsėjo vidurio iki vasario vidurio per LKL rungtynes apsilankė 42431 žmogus, dviejose Vilniaus arenose per abiejų šio miesto klubų rungtynes kartu sudėjus – 55993 žiūrovai.
Kiti miestai
Trečias pagal dydį Lietuvos miestas yra Klaipėda, ketvirtas – Šiauliai, penktas – Panevėžys. LKL lankomumo lentelėje kaip tik šių trijų miestų klubai tokia eile rikiuojasi paskui kauniečius ir vilniečius.
Klaipėdos „Neptūno“ žiūrovų vidurkis – 2490, „Šiaulių“ – 2471, Panevėžio „Lietkabelio“ – 1888.
Šeštas ir septintas pagal dydį Lietuvos miestai Alytus ir Marijampolė neturi LKL žaidžiančių komandų. Užtat LKL komandas turi keturi miestai, kurie didžiausių šalies miestų sąraše, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, užima nuo aštuntosios iki vienuoliktosios vietos: Mažeikiai, Utena, Jonava ir Kėdainiai. Tiesa, Mažeikiuose nėra LKL reikalavimus atitinkančios arenos, todėl šio miesto klubas svečius priima Žemaitijos sostinėje Telšiuose, kurie yra dvyliktas pagal dydį Lietuvos miestas.
Nieko stebėtino, kad LKL lankomumo lentelėje ne namie žaidžiantys „Mažeikiai“ užima paskutinę dešimtąją vietą.
Į šios komandos rungtynes Telšiuose ateina vidutiniškai 706 žiūrovai. „Mažeikiai“ – vienintelis klubas, kurio vidurkis nesiekia tūkstančio aistruolių, o daugiau negu tūkstantis žiūrovų į Telšių areną atėjo tik vieną kartą, kai šiame mieste viešėjo „Žalgiris“ (šias rungtynes stebėjo 1103 žmonės).
Utenos „Juventus“ žiūrovų vidurkis – 1482, Kėdainių „Nevėžio“ – 1181, „Jonavos“ – 1136. Lyginant pagal gyventojų skaičių, vienintelė rokiruotė – Kėdainiai aplenkė truputį didesnę Jonavą.