„Žalgiris“ išvykoje po itin atkaklios kovos 86:80 paguldė „Crvena zvezda“.
Įspūdingame mače žalgiriečiai nė karto nepasidavė po prastesnės atkarpos ir į Eurolygos kovas grįžo sėkmingai bei į Lietuvą keliaus pakiliomis nuotaikomis.
Po mačo Andrea Trinchieri neslėpė šypsenos ir džiaugėsi savo auklėtinių charakteriu ir pasiaukojimu dėl komandos.
Susiję straipsniai
„Įspūdingos rungtynės. Mes norėjome svajoti ir mes svajojome. Tai buvo magiškas vakaras, nežadinkite manęs iš šio sapno!
Jeigu atvirai, mes mažų dalykų nedarėme gerai, bet mes padarėme didžius dalykus. Mačo pabaigoje buvome pavargę, pametėme kelis kamuolius...
Galėjome geriau kontroliuoti mačą, bet mūsų dvasia, noras pasiaukoti dėl komandos buvo aukščiausiame lygyje. Maži dalykai padaro didžius dalykus“, – televiziniame interviu kalbėjo italas.
Kalbėdamas su Lietuvos žiniasklaida italas pareiškė, jog yra svajotojas ir galvojant apie Eurolygas atkrintamąsias, komanda privalo svajoti toliau.
„Didelis malonumas treniruoti šiuos vaikinus. Rungtyniavome su charakteriu, daugybe pastangų ir pasiaukojimu. Labai gera komandinė pergalė, labai saldi.
Sakiau, kad esu svajotojas, noriu svajoti. Kiekviena svajonė yra kelionė, o kiekvienoje kelionėje yra pirmas žingsnis. Tai buvo pirmasis mūsų žingsnis. Dabar turime išlaikyti mąstyseną, daryti viską, ką galime geriausiai ir privalome svajoti toliau“, – kalbėjo A.Trinchieri.
– Ko reikia, kad pasiektumėte pergalę tokioje atmosferoje?
– Motyvacijos, aistros ir tinkamo mentaliteto. Buvome misijoje.
– Alenas Smailagičius buvo puikus, ar jūs jam suleidote kažkokios „juodai baltos“ vakcinos?
– Jis jau tą turi tą vakciną, man nereikia nieko leisti. Alenas yra Alenas. Labai talentingas žaidėjas, turintis savo pakilimų ir nuopuolių. Šiandien jis buvo puikus. Visi buvo puikūs.
– Ar jums patiko Sylvaino Francisco dalinimasis kamuoliu prieš dvigubą gynybą?
– Jis buvo puikus, bet tikiu, kad gali būti dar geresnis. Jis padarė kelias klaidas, bet jis irgi buvo pavargęs. Mums trūksta žaidėjų gynėjų grandyje, tad jam reikėjo žaisti daug minučių.
– Kur komanda patobulėjo šios pertraukos metu?
– Daviau jiems kelias laisvas dienas. Dažniausiai jiems nupasakoju, ką ir kaip mes darysime. Šį kartą nesakiau nė žodžio, tik stebėjau, kaip mes sugrįšime. Žinojau nuo pradžių, kad būsime geri. Nuo sugrįžimo į treniruotes.
– Ar patiko, kaip komanda susitvarkė su varžovų provokacijomis?
– Kuomet esi misijoje – negirdi nieko, kas vyksta aplinkui. Tai niekis.
– Koks yra kitas komandos žingsnis?
– Toliau svajoti. Kurti svajonę kiekvieną dieną, rungtynės po rungtynių.























