Pracnūzas S.Francisco į varžovų krepšį sukratė 25 taškus (1/2 dvit., 6/9 trit., 5/5 baud.), atkovojo 6 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, išprovokavo 4 pražangas ir sukaupė 31 naudingumo balą.
„Džiaugiuosi dėl savo vaikinų, – po rungtynių kalbėjo mačo herojus. – Nuo rungtynių pradžios kontroliavome rungtynes, o antroje pusėje žaidėme gerai gynyboje ir rinkome taškus puolime. Esu laimingas galėdamas rinkti taškus ir padėti komandos draugams. Jaučiau savo metimą.“
– Ar po Lonnie Walkerio išvykimo kiti krepšininkai pakėlė savo lygį?
Susiję straipsniai
„Be abejonės. Galbūt nesakyčiau, kad jie pasikeitė, bet visi gavo daryti kažką papildomai. Pasiilgsime L.Walkerio, bet kaip ir kuomet kažkas gauna traumą, kitiems reikia pasitempti ir daryti kažką papildomo.
– Šį sezoną surengei nemažai puikių pasirodymų, tačiau ne visada jie virsdavo pergalėmis. Kiek laimingas esi iškovojęs pergalę Belgrade?
– Nuostabus jausmas laimėti ypatingai šioje arenoje. Tai nuostabu. Nenoriu žiūrėti į savo individualų pasirodymą ir tik rinkti taškus. Pasiekėme pergalę, o tai svarbiausia.
– „Crvena zvezda“ bandė tave dvigubinti. Kiek patiko kamuolio judėjimas?
– Aš pasitikiu savo vaikinais. Dienos pabaigoje, nenoriu, jog varžovai kiekvieną kartą mane spaustų. Noriu, kad komandos draugai žinotų, jeigu mane spaudžia – aš juos rasiu. Kamuolys juda ir tuomet jie negali mūsų uždengti.
– Kalbant apie Aleną Smailagičių, ar Andrea Trinchieri jam suleido „juodai baltą“ vakciną?
– Jis kiekvieną kartą sugrįžęs į Serbiją turi aukštesnę energiją ir kažką tokio, kas jį padaro pasiruošusiu „žudyti“. Jam tai buvo kažkas asmeniško ir aš galėjau tai jausti. Aš stoviu už jį, tad tai buvo asmeniška ir man. Esu laimingas dėl to.
– Kas dabar svarbiausia komandai?
– Judėti į priekį. Mes visi, įskaitant ir mane, turi pasitempti gynyboje ir nežiūrėdami į turnyrinę lentelę laimėti rungtynes. Bus sunku, bet tikiu, kad pavyks.