Vienas „Ryto“ akcininkų Darius Gudelis antradienį pristatė naują partnerystę su „Utenos Alumi“, kuri yra didžiausia klubo istorijoje.
D.Gudelis pranešė, kad „Rytas“ per trejus metus iš bendradarbiavimo sutarties gaus bendrai milijoną eurų, kas reiškia, jog minėtas bendradarbiavimas į Lietuvos sostinės komandos biudžetą per metus atneš apie 333,33 tūkst. eurų.
Prabilęs apie biudžeto planavimą D.Gudelis atskleidė tikslą, kurį turi „Ryto“ organizacijai.
Susiję straipsniai
„Viena iš pagrindinių valdybos funkcijų – strateginis planavimas, dėliojimas į priekį. natūralu, kad finansų planavimas yra ta sritis, į kurią mes dedame daug pastangų ir gilinamės. Tas šešių milijonų biudžetas, kurį paskelbėme, buvo ambicingas tikslas administracijai, bet jis turėtų būti pasiektas.
Per pirmą pusmetį iš komercinių pajamų įvykdėme daugiau nei 80 procentų mūsų plano. Ši sritis yra labai sustiprėjusi. Mes į šią sritį investuojame labai daug, investuojame į pačią administraciją. Komercinės pajamos – net trečdalis klubo pajamų. Kitas trečdalis yra savivaldybės indėlis. Jūs girdėjote apie sutartį trejų metų laikotarpiui, per kurią gausime metinę dviejų milijonų sumą. Kitas trečdalis yra bilietai, atributika ir kitos reklaminės pajamos.
Pasigrožėkite: kadruose – specialios „Ryto“ spaudos konferencijos akimirkos
Bilietų pajamų planavime kol kas atsiliekame, bet dabar yra tas laikas, kai atėjo svarbiausios kovos. Turint galvoje šią naują sutartį, naujas derybas, kurios yra pažengusios su naujais partneriais, mūsų, kaip dalininkų noras, yra tas, kad mūsų biudžetas kasmet augtų 10 procentų“, – aiškino „Ryto“ valdybos pirmininkas D.Gudelis.
„Ryto“ dalininkas ir FIBA Europe atstovas D.Gudelis atvirai pasakė apie potencialią galimybę rengti lemiamas Čempionų lygos kovas Lietuvos sostinėje.
„Mes sulaukėme pasiūlymo rengti Čempionų lygos finalo ketvertą čia, Vilniuje. Dalyvavome mažesnio rato susirinkime su klubais, kurie irgi svarsto galimybę teikti paraišką. Išgirdome sąlygas, laukiame konkrečių skaičių, įsipareigojimų FIBA ir Čempionų lygos. Tada priimsime sprendimus.
Pradžiai – tai yra įvertinimas, antras dalykas – mūsų finansinės galimybės, trečias dalykas, kurį mes iškart pasakėme Ženevoje, mes imtumėmės organizuoti finalo ketvertą tik tuo (vienu) atveju, jeigu mes patys jame dalyvaujame“, – atvirai kalbėjo D.Gudelis.
„Ryto“ valdybos pirmininkas taip pat atskleidė, kad dėl galimybės organizuoti finalo ketvertą kovos Atėnų, Mursijos, Vilniaus ir galbūt Malagos miestai.
– Ar klubo naujokai yra susiję su naujomis partnerių sutartimis?
– Ir taip, ir ne. Taip sukrito kortos. Jūs patys labai gerai pastebite mūsų biudžeto planavimą sportui, kad mes pasiliekame tam tikrą rezervą, jeigu kažkas gautų traumas. Ilgalaikės paskolos, kurias turime 10 metų, mums netrukdo ir klubo veiklos negadina.
– Ar FIBA suteiktų galimybę rengti finalo ketvertą tai komandai, kuri jame nedalyvautų?
– Pernai finalo ketvertas vyko Belgrade, o minėtas miestas savo klubo neturėjo. Anksčiau (2022 m.) renginys vyko Bilbao mieste, kuris taip pat neturėjo savo komandos.
– Ar savivaldybė prisidėtų prie renginio organizavimo?
– Pirmiausiai, ką mes turime padaryti: norime sulaukti Čempionų lygos sąlygų, o po to turime susidėlioti su „Twinsbet“ arena. Natūralu, kad mūsų mylimoje „Active Vilnius“ arenoje mes finalo ketverto negalėtume organizuoti. Turime tartis ir pradėjome pirminius pokalbius su pagrindine Vilniaus arena. Žiūrėsime, kokios yra sąlygos ten.
Negana to, svarbūs yra ir mūsų sportiniai rezultatai. Kaip ir sakau – tai nėra spaudimas, tai yra privilegija mūsų žaidėjams, treneriams, kad jie atneštų šį finalinį etapą į Vilnių.
– Buvo daug kalbų, kad šalia futbolo stadiono atsiras nauji „Ryto“ namai. Ar turite daugiau naujienų šiuo klausimu?
– Mes kol kas planuojame biudžetą trims metams į priekį iš tų pajamų, ką turime su dabartinėmis sąlygomis. Mes labai daug investuojame į atributikos pardavimus, iš kurių pernai gavome 300 tūkstančių. Iš savo pusės darome (viską). Kokią turime infrastruktūrą, kokią turime fanų bazę, miesto galimybes ir augame.
Visi stadiono laukiame. Mums, kaip klubui, tai būtų naudingas dalykas, nes tada atsirastų tam tikra konkurencija. Kai turi rinktis iš vieno arba pusantro, tu turi vienas galimybes, kai gali rinktis iš 2,5 – tu turi kitas galimybes. Konkurencine prasme tai būtų naudinga mums, o miestui... gėda jam neturėti nei stadiono, nei arenos.
– Pastaruosius metus su Giedriumi Žibėnu komandoje yra didžiulė ramybė, klube pokyčių ir dramų pernelyg nėra. Kaip jums, kaip valdybos pirmininkui, jautėsi didesnį ramybė pačiame „Ryto“ klube?
– Tas laikas su Giedriumi yra augimo, stiprėjimo laikas. Ne tik sportiniais, bet ir bendru organizacijos klausimu. Manau, kad tas 4-5 metų ciklas yra tas, jog klube susiformavo žmonių būrys, kurie mato organizaciją aukščiau nei save. Tą ne kartą yra sakęs pats Giedrius. Ta kultūrą ir vertybes diegiame tiek administracijoje, tiek žaidėjams.
Tada, kai padedi savo asmenines ambicijas į šoną, arba už ambicijas esi gavęs per kuprą, esi nubaustas, išmokęs tam tikras pamokas, tu visai kitais kriterijais priimi sprendimus.
– Ar LKF draudimas dengia „Ryto“ žaidėjų traumas?
– Nekalbant konkrečiai apie Ąžuolo situaciją, galiu pasakyti mūsų santykį su Lietuvos krepšinio federacija (LKF): mes esame klubas donoras, kuris daugiausiai duoda žaidėjų rinktinei, kai ji žaidžia atrankos languose.
Mes turime atiduoti duoklę iš savo pusės, bet didžiausia rizika, kurią turėjome prieš keletą metų, žaidėjas, patyręs traumą rinktinėje, jo ne tik gydymo, bet ir kaštus sąnaudas patirdavo tik klubas. Per keletą metų mums pavyko pasiekti susitarimą su federacija, kad visi žaidėjai, kurie patenka į rinktinę, yra apdraudžiami. Ne tik tam laikotarpiui, kai jis atstovauja rinktinei, bet ir visam sezonui. Mes priimame tai kaip sąžiningą susitarimą.
– „Wolves“ taip pat buvo pateikę paraišką gauti savivaldybės paramą. Kaip manote, ar po trejų metų gali apsikeisti ratas, jog ne „Rytas“ gaus savivaldybės pinigus, bet ją gaus „Wolves“?
– Gali taip būti, juk vyksta konkursas, viešieji pinigai. Mes iš savo pusės turime parodyt, kad geriausiai atstovaujame Vilniaus miestą tiek sporto prasme, tiek telkiant miestiečių bendruomenę, tiek skiriant dėmesį socialinei atsakomybei. Kas bus po trejų metų – atsakyti negaliu. Mūsų tikslas – kuo geriau išgyventi savarankiškai.
– Jūs, kaip FIBA Europe narys, galėtumėte kažką papasakoti apie NBA ir FIBA projektą?
– Mano galva – geriausias dalykas Europos krepšiniui būtų tas, jeigu Eurolyga ir FIBA susitartų. Tada nereikėtų draugų iš šalies ar iš kitų kontinentų. Tada reikėtų susidėlioti veikimo principus, hierarchiją, kalendorių ir visus kitus dalykus, bet matome, kad tai nevyksta. Laikas tempiasi, rezultatų nėra...
FIBA žiūri į kitus partnerius. Pagrindiniai principai, kurie yra sudaryti, kurie nesikeičia, yra tai, ko nori FIBA, yra sportinis principas. Kad komandos, laimėjusios nacionalinius čempionatus, užėmusios aukštas vietas nacionaliniuose čempionatuose, komandos galėtų žaisti stipriausiame Europos tarptautiniame turnyre.
Kitas dalykas, ko siekia FIBA – kalendorių suderinimas: langai. Tas kalendorius turi būti suderintas. Kelio atgal nebėra, kad atrankų langų nebūtų.
Trečias dalykas yra komercinis: maksimalus pinigų generavimas tiek pačiam krepšiniui, tiek klubui. Kol nebus sutarta tuo principu, tol nebus nieko.
Dabar einama dviem keliais: yra Eurolyga, yra Čempionų lyga. FIBA sako, kad ji toliau investuos į Čempionų lyga, nes tai yra jų pagrindinis klubinis turnyras.
Derybos tarp NBA, FIBA ir Eurolygos prasidėjo dar Tokijo olimpinių žaidynių metu. Vienu metu jos buvo įgavusios milžinišką pagreitį: vyko po tris susitikimai per mėnesį, bet jos niekur nenuvedė.
Kiek žinau, Eurolyga turėjo konkretų finansinį pasiūlymą iš NBA, kuris iš pradžių buvo priimtas, o vėliau – atmestas. Tai nesukūrė pasitikėjimo tarp tų šalių. Tai, ką mes dabar girdime, jeigu NBA ateis į Europą, ji ateis tik kartu su FIBA.
– Ar Lietuva būtų matoma NBA projekte?
– Atsakymas labai paprastas – jeigu galioja sportinis principas, ką deklaruoja FIBA, tada visų šalių čempionai gali varžytis tame turnyre. Jeigu nėra sportinio principo, nematau logikos, kodėl FIBA, deklaruojanti sportinio principo vertybę, turėtų dalyvauti bendrame projekte.
Jeigu lyginant su futbolu, kuris yra Europoje favoritas, net klausimų nereikia... yra aiškios ČL taisyklės, kaip visi futbolo klubai gali patekti į aukščiausią turnyrą.
– Ar yra galimybė, kad FIBA Čempionų lyga keistų savo varžybų formatą?
– Visi žinote, kad 2026 m. baigiasi Eurolygos sutartis su komandomis. Tų metų pavasaris/vasara bus kritinė: komandos spręs ar likti Eurolygoje, ar eiti kitur. Esame girdėję, kad kai kurie klubai yra prasitęsę sutartis, kai kurie – ne. Kai tie klubai apsispręs, į kurią pusę judės, ar liks Eurolygos pusę, ar rinksis NBA arba FIBA pusę, tada tie klubai sėdės prie derybų stalo ir diktuos sąlygas dėl formato.
Kitais metais vargiai matau, ČL formatas keisis. Sutinku šimtu procentų, kad jis mums nėra tinkamas. Ženevoje prie pietų stalo ČL vadovui rodžiau „Ryto“ kovo mėnesio tvarkaraštį ir sakiau, kad čia yra normalus, darbinis europinio klubo tvarkaraštis. Dvejos rungtynės per savaitę. Tu gauni normalų sirgalių ir žiniasklaidos įsitraukimą, atidirbinėji komercijos klausimais.