„Žalgiris“ po neįtikėtinos kovos 83:81 dramatiškai paguldė „Paris Basketball“ (16/13) vyrus.
Pirmoje mačo dalyje žalgiriečiai turėjo 20 taškų deficitą (27:47), tačiau laikinosios sostinės krepšininkai nepalūžo ir antroje susitikimo pusėje parodė savo tikrąjį veidą, kas lėmė, kad Andrea Trinchieri auklėtiniams pavyko nugvelbti pergalę iš šio sezono sensacija tapusio Paryžiaus klubo.
Prie šios pergalės ypač svariai prisidėjo „Žalgirio“ kapitonas Edgaras Ulanovas, kuris ketvirtojo kėlinio metu įmetė dvitaškį, persvėrusį rungtynių rezultatą, o kartu vėliau įdūrė ypač svarbų tritaškį.
Susiję straipsniai
Iš viso puolėjas per 16 minučių aikštėje sumetė 12 taškų (3/4 dvit., 1/1 trit., 3/3 baud.), atkovojo 2 kamuolius, išprovokavo 5 pražangas ir mačą baigė su 12 efektyvumo balų.
„Buvo blogai (šypsosi – red.). Tikriausiai, kad pirmoje mačo dalyje praleidome laiką veltui, nesugebėjome rasti kibirkšties, labai trūko agresyvumo, vėlavome gynyboje, porą sekundžių (vėlavome) puolime, prametėme begalę metimų, manau, kad taip įvyko todėl, nes visiškai nekontroliavome ritmo.
Po to padarėme šiokias tokias korekcijas, supaprastinome žaidimą. Antroje pusėje žaisdami vienu deriniu rodėme daugiau energijos, daugiau noro, emocijos, prie mūsų prisijungė sirgaliai, kurie pamatė, kad čia gali kažkas gero gautis.
Reikėjo tik supaprastinti žaidimą ir pasitikėti vienas kitu. Pasigavome gerą atkarpą, kur sugebėjome juos palaužti“, – mačą apžvelgė kapitonas.
Pirmoje mačo pusėje visiškai tylėjo Sylvainas Francisco, kuris buvo nepelnęs taškų ir po dviejų kėlinių į rūbinę ėjo su –1 naudingumo balu.
Tiesa, antroje pusėje prancūzas apvertė savo žaidimą aukštyn kojomis: gynėjas pelnė 15 taškų ir mačą baigė su 24 naudingumo balais.
„Pirmoje pusėje visi neturėjome ritmo. Dėl to su nuliu buvo Sylvainas. Nebuvo jokios žaidimo kontrolės mūsų rankose... 90–10 procentais Paryžius kontroliavo viską.
Po to, kai pradėjome jausti kraujo skonį, kai pradėjome žaisti... matote, kaip atsiriša rankos visiems kitiems.
Kai taip užsikuria arena, kiti žaidėjai taip pat pasijungia, pradėjome rinktis atšokusius kamuolius, blokavome varžovų metimus ir gynyboje vieni kitiems padėjome.
Viskas susidėjo į vieną. Kai pradedi patogiai jaustis, kai pavyksta pasigauti momentą, kaip komanda galime pasiekti daug.
Žinoma, galime kalbėti, kad Cisco mačo pabaigoje pasiėmė atsakomybę ant savęs.
Manęs tai nenustebino, bet sužavėjo. Per paskutines kelias atakas iki jo kamuolys nenuėjo, bet jis kantriai išlaukė paskutinės atakos, pasiėmė kamuolį ir įmetė pergalingą metimą“, – aiškino E.Ulanovas.
Į tai sureagavo ir kauniečių kapitonas.
„Aišku, labai smagu. Jis komandoje ir rūbinėje yra puikus vyrukas. Manau, kad jis pamatė, jog sąlygos Kaune yra geros, kad sirgaliai jį myli.
Mes jam visada norime padėti, mes, kaip komandos draugai, parodėme, kad esame geri. Patirties jis irgi daug turi.
Labai džiaugiamės, kad klube yra tęstinumas ir būtent vedantys legionieriai, kurie traukia komandą į priekį, nusprendė pasilikti ekipoje. Manau, kad tai didelis laimėjimas, jog jis liko komandoje“, – svarstė Ule.
– Kokiais žodžiais Andrea Trinchieri jus įkvėpė per pertrauką – piktais ar gerais?
– Sakyčiau, kad visas pokalbis buvo ganėtinai ramus, nebuvo kažko drastiško. Pakeitėme savo veidą, supaprastinome viską. Tai buvo vienintelė ir geriausia išeitis. Tą pasirinkome labai laiku.
– Ar 20 taškų deficitas atrodė mažiau baisus, žinant tai, kad žaidėte prieš Paryžiaus komandą, kuri žaidžia ypač greitą krepšinį?
– Kažkaip jautėsi rungtynėse, kad kažko dar nepralaimėjome. Pirmoje pusėje visi iki vieno gynyboje buvome prasti... Jeigu prasti esame tądien vienas prieš vieną, mes turime sulaukti pagalbos, kas irgi buvo mūsų akcentas. Reikėjo ilgosios pertraukos šitam koregavimui – supaprastinti puolimą ir padėti vienas kitam gynyboje.
Ar žaidi prieš Paryžių... negali taip būti, kad po dviejų kėlinių galvoji, jog viskas (rungtynės baigtos – red.), nes pavyzdžiai aplinkui yra vis nauji – dar ne tokius skirtumus komandos mažina ir į rungtynes grįžta komandos.
– Kiek saldi yra ši pergalė po mačo Vitorijoje, kuomet pralaimėjote mačo pabaigoje?
– Žinoma, kad labai smagu. Ypač po pirmosios pusės galėjome badytis pirštais, vienas kitą apkaltinti, pasakyti tu toks, anoks, bet mes likome kartu.
Manau, kad dėl to ši pergalė yra ypač smagi – mes likome kartu kaip komanda. Ši pergalė tikrai saldi, nes kitos komandos tokiu momentu galėjo sulūžti.
– Isaiah Wongas šį vakarą praleido daugiausiai minučių aikštėje su „Žalgirio“ marškinėliais. Kaip atrodo jo įsiliejimas į komandą?
– Šiame mače Isaiah gavo labai daug gerų pamokų. Momentais buvo nereikalingų pagalbų, pražangų, ypač mačo pabaigoje, kur jis ne vietoje prasižengė. Jis gavo daug geros medžiagos, iš kurios galės mokytis.
Isaiah siurbia informaciją labai gerai ir yra pasiruošęs labai gerai padėti komandai.
– Šį sezoną buvo mažai atvejų, kuomet komandos grįžta iš –20 taškų deficito. Ką tai pasako apie komandą?
– Manau, kad parodo, jog kaip komanda esame labai geri. Ilgame sezono laike suprantama, kad būna visokių rungtynių – tiek gerų, tiek blogų. Jeigu mums pavyksta surasti žaidimą, kuris yra patogus komandai tiek puolime, tiek gynyboje... pavyzdžiai yra tokie, kad ir iš sunkių situacijų įmanoma grįžti.
Geriausiose svajonėse visada norėtųsi žaisti taip, kaip žaidėme antroje mačo dalyje, bet suprantame, kad kiekvienos rungtynės yra nauja istorija, kiekvienas (žaidėjas) tvarkosi su savimi, savo užduotimis.
– Reikėtų paminėti ir Arną Butkevičių, kuris trečiajame kėlinyje atliko kelis blokus, perėmė kelis kamuolius ir buvo tas žmogus, kuris su savo energija užvedė komandą.
– Mums reikėjo pasikeisti kardinaliai, gynyboje eiti į pagalbas ir jeigu reikės – prasižengti po penkis kartus. Tas ir buvo. Ėjome, nežiūrėjome, kas ir kaip, buvome ties pražangos riba. Kartais galbūt pernelyg naiviai, bet tas ir suveikė. Būtent tas agresyvumas išmušė priešininkus iš ritmo.
Arnas buvo tas, kuris labai daug prisidėjo gynyboje. Nepamirškime – svarbus momentas buvo ir puolime, kai jis mačo pabaigoje pasižymėjo taškais.
– Daug kas skaičiuoja apie įkrintamąsias. Ar pats pasižiūrite į turnyro lentelę?
– Aš asmeniškai net nežinau, kada paskutinį kartą žiūrėjau į turnyro lentelę, aišku, po pralaimėjimo prieš „Baskonia“ nesinorėjo nei žiūrėti, nei kažko skaičiuoti. Dabar po vienos pergalės irgi būtų kvaila pradėti skaičiuoti. Viską puikiai suprantame – dabar laukia tris išvykos, kur mums bus sunku.
Turime mėgautis kiekvienu šansu, kurį turėsime, stengtis parodyti veidą, kurį parodėme antroje mačo pusėje. Tai – vienintelė išeitis, kuri mums gali padėti. Jeigu tai padės, tada galėsime kalbėti kažką daugiau.
– Bet ta svajonė ir tikėjimas patekti į įkrintamąsias vis dar yra?
– Žinoma, kad taip. Kol mes dar esame lenktynėse, jokių kalbų nėra.