Lietuvos čempionai „Twinsbet“ arenoje 82:83 krito prieš Malagos „Unicaja“ (5/1) ir itin skaudžiai baigė pasirodymą FIBA Čempionų lygoje.
Dviem pergalėmis „Top 16“ etapą pradėję vilniečiai galiausiai patyrė keturias nesėkmes paeiliui ir su kartėliu užvėrė europinio turnyro duris.
Tai – penktas sezonas paeiliui, kuomet „Rytas“ nepatenka į FIBA Čempionų lygos atkrintamąsias.
Susiję straipsniai
„Apmaudu, tikrai, nes manau, kad mūsų komandos tikslai ne tik šiemet, bet ir anksčiau buvo aukštesni, norėdavome patekti į „Top 8“ ir sustojome ties šiuo etapu... gaila, nemanau, kad šiandien pralaimėjome europinį turnyrą. Esmė, kad tada, kai labiausiai reikėjo, nebuvome savo geriausioje formoje. Gaila... žiūrėsime toliau“
Šį sezoną FIBA Čempionų lygoje G.Radzevičius fiksavo 13,3 taško (62,3 proc. dvit., 45,2 proc. trit., 78,8 proc. baud.), atkovodavo po 7,1 kamuolio ir sukaupdavo 17 efektyvumo balų rodiklį.
Penktą sezoną su „Rytu“ Europoje baigęs 29-erių puolėjas tarptautiniame turnyre šįmet sužaidė geriausiai ir natūralu, kad dėl tokio pasirodymo vilnietis gali sulaukti kitų komandų dėmesio.
Ar tai potencialiai galėjo būti paskutinės G.Radzevičiaus rungtynės su „Ryto“ apranga europiniame turnyre?
„Nežinau... esmė, kad turiu kontraktą ir kitiems metams, o kaip bus – žiūrėsime. Dabar sunku pasakyti. Visos mintys dabar yra čia, o tada ateis vasara, baigsis sezonas... pažiūrėsime. Dar nežinau“, – svarstė vienas „Ryto“ lyderių.
– Kas nutiko Manisoje, kur paleidote itin svarbų tašką?
– Manisos komanda – gera. Galbūt patikėjome, kad esame geri ir gavome per nosį. Galvojome, kad važiuosime, užmėtysime juos. Turbūt, kad čia buvo didžiausia klaida. Jie yra gera komanda. Manau, kad namie žaidžiame su kita energija.
– Energijos buvo per akis, bet kaip atrodė paskutinis epizodas, kuomet Ignui Sargiūnui buvo sušvilpta pražanga gynyboje?
– Nežinau, tiek iš mano pozicijos, tiek pakartojime atrodė, kad tai buvo pražanga puolime, bet... teisėjai nusprendė. Reikia gerbti jų sprendimą. Gaila, kad negalėjo arbitrai peržiūrėti epizodo, nes jie turėjo priimti sprendimą arba į vieną, arba į kitą pusę.
Dažniausiai rungtynių paskutinis epizodas nenulemia. Nuėjome iki to, kad vienas švilpukas nusprendė rungtynių baigtį.
– Ar nėra keista, kad teisėjai negali peržiūrėti lemiamų epizodų?
– Kiek žinau, LKL gali peržiūrėti lemiamas 24 rungtynių sekundes. Manau, kad tai ir teisėjus apdraudžia. Kartais viskas būna labai greitai, kartais net nepastebi, o sprendimą reikia priimti greitai.
– Kaip manote, ar nepatekimas į atkrintamąsias uždaro šansus patekti į simbolinį penketą ir būti išrinktam geriausiu lygos žaidėju?
– Kuo vyresnis tampi, tuo labiau tie asmeniniai įvertinimai nėra, kad rūpėtų. Norisi kažką laimėti su komanda, asmeniniai įvertinimai eina į antrą planą.
– Buvote pripažintas FIBA Čempionų lygos grupių etapo naudingiausiu žaidėju. Ar jaučiatės, kad artėjate karjeros piko?
– Krepšinis toks yra, kad kasdien turi įrodinėti viską iš naujo. Tiesiog žaidžiu, dirbu kiekvieną dieną ir žiūrėsime, ar čia tas pikas.
– Ko labiausiai trūksta klubui, norint nutraukti europinį prakeiksmą?
– Sunku pasakyti. Manau, kad šiemet turėjome gilią rotaciją. Kalbant apie šiuos metus – galbūt nebuvome pačios geriausios formos, trūksta susižaidimo, nejaučiame naujų žmonių. Tokiame turnyre visada turi būti geroje formoje, nes 1–2 rungtynės keičia visą situaciją.
Atrodo, kad būtume laimėję prieš Stambulo „Galatasaray“ – viskas būtų buvę kitaip. Reikia būti geriausios formos lemiamose kovose.
– „Rytas“ šįkart „Top 16“ etapą pradėjo dviem pergalėmis iš eilės, o po to baigė keturiomis nesėkmėmis paeiliui. Lyginant su praėjusiais sezonais, kiek ši pabaiga yra skaudi?
– Aišku, visada iškritimas yra skaudus. Mums visi piešė labai gerą kelią, kad mes esame vos ne „Top 8“ etape… paprasčiausiai toks turnyras, turime būti formoje. Apmaudu yra visada, nesvarbu, ar etapą pradedi pergalėmis, ar pralaimėjimais. Visada nemalonu nepatekti į kitą etapą.
– Ką „Rytas“ gali pasiimti sezono pabaigai iš „Unicaja“ pavyzdžio?
– Paprasčiausiai nežaidėme su jokiu varžovu, kuris taip greitai bėgtų. Mes įmetame taškus, o po dviejų sekundžių jau gauname atgal. Su tokį greitą krepšinį žaidžiančia komanda dar nebuvome susitikę ir to galime iš jų pasisemti.
Po tokių pralaimėjimų reikia kiekvienam susiimti ir pradėti nuo treniruočių, pradėti vienas kitą spausti. Taip pat reikia kiekvienam žaidėjui įnešti indėlį į žaidimą ne tik taškais, bet ir gynyba, atkovoti kamuoliai, papildomas kamuolio pamušimas. Jeigu dirbsime dėl komandos, mes turėsime tokį patį rezultatą, kokį turėjome ir praėjusiais metais.
Pernai europinis turnyras taip pat mums buvo tragiškas, bet paskui per darbą, per norą mes gale tapome komanda, kur kiekvienas už kiekvieną griuvo ir patys matėte rezultatą. Tik tokiu būdu galime pasukti teigiame linkme.
– Ar reikėtų pokyčių komandai?
– Nemanau. Visi esame pajėgūs žaidėjai. Jeigu atstovaujame šitai komandai, reiškia, kad kiekvienas žaidėjas turi gerų savybių. Galvoju, kad mums reikia daugiau treniruočių, jog vienas kitą pajaustume.
– Nepaisant rezultato, po rungtynių buvo jautrus momentas: sirgaliai su jumis traukė dainas ir liko arenoje. Ką galėtumėte pasakyti apie tai?
– Taip, labai geras gestas iš žiūrovų, nes yra mažai tokių sirgalių, kurie po pralaimėjimų trauktų skanduotes bei plotų. Norisi jiems padėkoti, kadangi tikiu, kad juos kažkiek nuvylėme. Viltys į mus buvo didesnės, todėl norisi jų atsiprašyti. Smagu, kad „Ryto“ aistruoliai visada yra su komanda ir norisi už juos žaisti.