Žalgiriečiai Nemuno saloje priims buvusią A.Trinchieri treniruotą komandą – Belgrado „Partizan“.
„Žalgiris“ iškovojęs 14 pergalių Eurolygoje rikiuojasi 13-oje vietoje ir yra praradęs bet kokias galimybes žaisti įkrintamosiose varžybose, tuo tarpu „Partizan su 16 laimėjimų užima 11-ąją poziciją ir dar išlaiko minimalias viltis žengti toliau.
Pirmoji komandų tarpusavio akistata Belgrade baigėsi šeimininkų laimėjimu 84:78.
Susiję straipsniai
Prieš rungtynes A.Trinchieri kalbėjo apie išskirtinę meilę Serbijos komandai, tačiau teigė, jog pergalę nori padovanoti „Žalgirio“ sirgaliams.
„Tai paskutinės namų rungtynės šiame sezone. Norime garbingai pasirodyti prieš savo sirgalius ir sužaisti geriausias įmanomas rungtynes. Man tai taip pat specialios rungtynės, kadangi susitiksiu prieš „Partizan“. Aš juos mėgstu ir malonu prieš juos žaisti. Ateityje taip pat bus, kai sutiksiu „Žalgirį“. Žinau, kad mes nebeturime vilčių patekti toliau, bet manęs tai nejaudina. Negalvoju apie tai. Tai paskutinės rungtynės namuose po ilgos kelionės ir kaip sakiau, norime garbingai pasirodyti“, – teigė A.Trinchieri.
– Esate gerai pažįstamas tarp „Partizan“ sirgalių. Galbūt sulaukėte žinučių, prašančių pagalbos?
– Nesu socialinių tinklų žmogus, nesilankau „Instagram“ platformoje ir panašiai. Tačiau aš esu „Žalgirio“ treneris, tikiu, kad esu profesionalus. Visada širdyje turėsiu meilę „Partizan“ komandai, jų sirgaliams. Tačiau mano darbas gerbti mano organizaciją ir varžovų organizaciją. Ir pagerbti gali tik vienu būdu – padarydamas geriausią, ką sugebi. Jeigu rungtynių pabaigoje jie bus geresni ir nusipelnys pergalės, kaip buvo Belgrade, tuomet paspausiu jiems ranką, pasveikinsiu ir keliausiu toliau.
– Per paskutines 5 rungtynes „Partizan“ iškovojo tik 1 pergalę. Ar yra aiški priežastis, dėl ko jie stringa?
– Tai yra iš tiesų beprotiškas turnyras. Pažiūrėkite į „Žalgirį“. Mes Belgrade nugalėjome „Crvena zvezda“. Nukeliavome į Vitoriją ir pralaimėjome lemiamos atakos metu, kuomet nusipelnėme pergalės ir to nepadarėme tik dėl to, nes neįkrito laisvi metimai.
Tuomet atsilikinėjome 20 taškų prieš „Paris Basketball“, bet laimėjome. Tas pats Paryžiaus klubas Atėnuose nugalėjo „Panathinaikos“. Nukeliavome į Monaką, kur pirmavome 39 minutes ir 43 sekundes bei buvome nusipelnę kitokios pabaigos. Laimėjome tik kartą, bet tikiu, kad žaidžiame puikiai.
Tai beprotiška. Visą sezoną pirmavęs „Olympiakos“ žaidė solidžiai ir stabiliai dabar pralaimėjo 3 kartus paeiliui. Galvojote, kad taip gali atsitikti prieš atkrintamąsias varžybas? Tai yra Eurolyga.
– Lukas Lekavičius neseniai šventė gimtadienį. Ar yra gerų naujienų jo reabilitacijos procese?
– Ne. Nėra gerų naujienų. Jis turi labai specifinę, keistą ir retą traumą. Visi medicinos darbuotojai bando rasti sprendimą. Linkiu Lukui greito sugrįžimo. Žinau kaip jam sunku ir tikiuosi, kad jis sugrįš švytintis.
– Stebėjote „Žalgirio“ dublerių žaidimą Vilkaviškyje. Kokį įspūdį susidarėte apie antrą pagal pajėgumą Lietuvos lygą?
– Pirmiausia – man patiko nukeliauti į tokį miestelį. Buvo geras oras. Atmosfera – nuostabi, salė – maža, bet pilna. Jie galingai palaikė namų komandą neturėdami nieko prieš svečius. Jie fokusavosi tik į savo komandą, kas man labai patiko. Šeimininkai nusipelnė pergalės, jie geriau sužaidė lemiamus momentus. Bet man labai patiko vaizdas aikštelėje. Tai buvo geros krepšinio rungtynės.
– Ignas Štombergas prisijungė prie pirmos komandos treniruočių. Gal spėjote jau susipažinti su jo potencialu?
– Dar pamatysime.
– Kadangi paskutinės namų rungtynės, galbūt bandysite labiau pasimėgauti atmosfera, pasiklausyti skanduočių?
– Nežinau daugybės trenerių kurie geba mėgautis atmosfera. Tačiau po rungtynių jau sugrįžti į tą momentą ir tuomet visa tai pajauti. Tuomet gali pajausti, kaip stipriai palaikomi tavo žaidėjai, kaip nuostabu yra žaisti čia. Tačiau rungtynių metu esu susikoncentravęs į treniravimą, sprendimų priėmimą ir panašiai. Bet patikėkite, sugrįžęs namo visada nusikeliu atgal į tuos momentus.
Netgi kol einu iš aikštės iki rūbinės sugebu pasisemti visas emocijas. Turiu laimės savo karjeroje beveik visada treniruoti komandas, kurias nuostabiai palaiko. Pradedant nuo „Cantu“ komandos. Galbūt ir mažesnio lygio, bet palaikymas namuose buvo neapsakomas ir dėl to laimėdavome Eurolygos rungtynes namuose būdami toli nuo favoritų.
Bambergo „Brose Basket“ turėjo geriausią areną visoje šalyje. Ir galiausiai „Partizan“ bei „Žalgiris“... Visada savęs klausiu, kaip atrodytumėme be viso šito ir tam neturiu atsakymo.