Po rungtynių tunelyje, kuriame žaidėjai keliauja rūbinės link, iškart prasidėjo milžiniškas šurmulys, kuomet į jį įėjo Sylvainas Francisco.
Sirgaliai iškart prašė parašų, fotografavosi su prancūzu ir bendrai jam rodė milžinišką dėmesį.
Gynėjui po 70:66 pergalingo mačo prieš Belgrado „Partizan“ reikėjo sukti į rūbinę, kur visada vyksta tradicinis žalgiriečių pasitarimas po rungtynių, tačiau ledu suvarstyta koja buvęs S.Francisco pasižadėjo sirgaliams grįžti ir dar su jais pabendrauti.
Susiję straipsniai
Kai žurnalistai dėjo žingsnius „Žalgirio“ rūbinės link, kauniečių lyderis iš karto iš jos išskuodė ir ėjo toliau bendrauti su klubo aistruoliais bei išlaikė savo duotą žodį.
„Tiesiog skiriu laiko vaikams, visiems sirgaliams. Kartais matau tuos pačius žmones, bet vis tiek pasirašau, nes jie su mumis buvo nuo pat pradžios iki pat galo. Man svarbiausia, kad jie ateina palaikyti mūsų, todėl noriu jiems atsilyginti savo laiku“, – aiškino S.Francisco.
Pergalė prieš „Partizan“ lėmė, kad „Žalgiris“ šį sezoną Nemuno saloje uždarė su 10 pergalių ir 7 pralaimėjimais bei pagerino praėjusių metų rezultatą, kuomet namų tvirtovėje buvo triumfuota 9 sykius.
Negana to, visos šio sezono rungtynės vyko prie sausakimšos „Žalgirio“ arenos. Primename, kad nė sykio šį sezoną į kauniečių rungtynes nebuvo likę neišparduotų bilietų.
„Tai – tobula, beprotiška. Kai kuriose komandose, jei tikslas nepasiektas, sirgaliai nebeateina. Bet mūsų aistruoliai visada yra su mumis iki pat sezono pabaigos. Tai man labiausiai patinka“, – įspūdingą pasiekimą komentavo prancūzas.
Lemiamu rungtynių metu S.Francisco įdūrė labai svarbų tritaškį, o vėliau likus 22 sekundėms iki susitikimo pabaigos veržėsi krepšio link, pataikė sudėtingą metimą iš po krepšio, galiausiai uždariusį varžovų svajonę kovoti dėl pergalės.
Iš viso prancūzas šiose rungtynėse pelnė 15 taškų (5/7 dvit., 1/9 trit., 2/2 baud.), atkovojo 3 kamuolius, išskirstė 3 rezultatyvius perdavimus ir mačą baigė su 15 efektyvumo balų.
„Paskutinis mano tikslus metimas buvo floateris (metimas aukšta trajektorija – red.). Taip, galėjo atrodyti, kad mano metimas išslydo, tačiau turėjau išmesti floaterį labai greitai, kadangi Brandonas Daviesas norėjo bandyti provokuoti pražangą puolime.
Jaučiausi gerai, nors pirmuosius tritaškius pramečiau. Tas, kurį pataikiau, buvo geras metimas. Treneris man sakė, kad šitaip mesti negaliu, kadangi metimo forma nebuvo pati geriausia“, – mačo pabaigą apžvelgė S.Francisco.
– Kaip galėtumėte bendrai apibūdinti sezoną?
– Neblogai. Buvo rungtynių, kuomet galėjome laimėti, nors pralaimėjome, bet galvoju, kad kitąmet galime būti geresni. 10 pergalių namuose yra kažkas tokio. Ne kiekviena komanda šitiek laimi prie savų sirgalių. Tai yra sudėtinga pasiekti tokį skaičių.
– Kalbant apie sirgalių meilę, kiek reikėtų atiduoti marškinėlių, kad visi žmonės būtų laimingi?
– Daug, bet aš neskaičiuoju (šypsosi – red.). Viskas yra apie meilę. Man patinka, ką aš darau – žaidžiu krepšinį. Aš esu dėkingas, kad galiu žaisti krepšinį. Tokios akimirkos man yra it prizas, kad galiu jiems atsidėkoti.
– Buvote pasisukęs čiurną ant Lauryno Biručio kojos, kiek buvo skausmingas šis momentas?
– Ne toks skausmingas, koks buvo tada, kai pasisukau koją prieš Džananą Musą, bet tikrai skaudėjo, nes neturėjau vietos nusileisti po metimo. Po to grįžau į ritmą.
– Kaip galėtumėte apibūdinti savąjį sezoną Eurolygoje? Kur dėjote didžiausius žingsnius tiek kaip žaidėjas, tiek kaip žmogus?
– Kantrybė. Galvoju, kad turiu teisingą mentalitetą žaisti su savo komandos draugais. Dažniausiai sezono pradžioje varžovai tau leis žaisti savo žaidimą, o po to jie tave išanalizuos. Šįmet išmokau būti kantresnis ir leidau žaidimui ateiti pas mane.
Aš esu toks konkurencingas, kad tada, kai kažkas įvyksta, aš supykstu. Ne ant komandos draugų, o ant savęs. Aš kartais pametu save ir nebūnu susikaupęs. Šįmet su šiuo aspektu dirbau ypač daug – skaičiau daug knygų, kalbėjau su treneriu. Turint tokius dalykus man reiškė labai daug.
– Kaip manote, ko reikia kito sezono „Žalgiriui“, kad jis būtų konkurencingesnis Eurolygoje?
– Jeigu atvirai, kitąmet mes būsime geri. Aš esu įsitikinęs, kad daug žaidėjų liks ir kitą sezoną. Būtent to mums ir reikia – geros bazės. Jaučiu, kad reikia papildomos jėgos puolime, bet neskaitant to, manau, kad būsime geri.
– Ką per šį sezoną išmokote iš Andrea Trinchieri?
– Treneris yra labai protingas. Jis žino, kaip aš galiu išsireikšti ir sukurti momentus, kur mano komandos draugai yra gerose pozicijose. Andrea nori, kad žaisčiau gynyboje, klausyčiau jo nurodymų ir leido man džiazuoti. Man patinka, kad su juo galima pakalbėti, kai kažkas tau arba patinka, arba nepatinka. Tai yra labai geras dalykas. Nekantrauju su juo darbuotis ir kitą sezoną.
– Kiek daug motyvacijos komanda turi susigrąžinti LKL titulą į Kauną?
– Iš pradžių turime mačą prieš „Anadolu Efes“, o po to žvelgsime į LKL. Turėsime išlikti susikaupę. Atkrintamosios yra visai kas kita. Mums reikės išlaikyti tą patį ritmą ir mentalitetą, turėsime išlikti kartu bei laimėti titulą. Nepasakyčiau, kad turime daug spaudimo, bet tiesiog turime duoti pareiškimą ir laimėti trofėjų.