Prieš finalinį mačą atviroje treniruotėje pasirodęs lietuvis gavo kitą misiją – turnyro organizatoriai jam į rankas įteikė dovaną.
„Dovana klubui nuo arenos. Replika kažkokia“, – net pats nesuprasdamas, kas per daiktas jam buvo įteiktas kalbėjo aukštaūgis.
34-erių kauniečiui tai antrasis Eurolygos finalinis ketvertas per trejus metus. Pernai be šios krepšinio šventės likęs D.Motiejūnas prieš dvejus metus Kaune kartu su „Monaco“ ekipa iškovojo trečiąją vietą.
Susiję straipsniai
Tąsyk aukštaūgis turėjo gana svarbų vaidmenį aikštėje, tiesa, dabar prie komandos vairo stojus Vassiliui Spanuliui, o prie ekipos prisijungus vokiečiui Danieliui Theisui, lietuvio vaidmuo itin sumenko.
Pergalingai „Monaco“ pasibaigusioje Eurolygos ketvirtfinalio serijoje D.Motiejūnas aikštėje nepasirodė nė karto.
Kaunietis nuo atsarginių žaidėjų suolo stebėjo kaip jo komandos draugai ketvirtfinalio serijoje iki trijų pergalių dramatiškai 3:2 palaužė „Barcelona“ klubą. Pusfinalio dvikovoje prieš „Olympiakos“ lietuvis apskirtai net nebuvo registruotas rungtynėms.
Paklaustas apie savo ateitį Monake, D.Motiejūnas siūlė palaukti šio sezono pabaigos.
„Lauksiu klubo pozicijos, tai yra svarbiausia. Aš esu sveikas, aš savo rezultatais parodžiau, kad jie yra stabilūs. Dabar sėdėti ir kalbėti, kad mano forma krenta yra juokinga, nes skaičiai rodo kitaip.
Gyvenime taip būna, ateina naujas treneris, neįtinki į jo schemą, tenka kentėti. Ne pats maloniausias jausmas, bet tai mane stiprina, augina, duoda motyvacijos vasarai“, – kalbėjo jis.
Krepšininko atstovaujama „Monaco“ ekipa finale prieš Šaro treniruojamą Stambulo „Fenerbahce“ žais sekmadienį 20 val.
Žaisti nebegaunantis D. Motiejūnas pasidalijo emocijomis: atskleidė, kaip jaučiasi Monake
– Pusfinalyje net nebuvote registruotas. Koks vidinis jausmas dėl šio finalinio ketverto?
– Džiaugiuosi už komandos draugus. Mano indėlis nėra tik tai, ką aš atiduodu aikštėje, daug palieku savęs ir už jos ribų. Gyvenime taip būna. Nėra taip, kad visada būsi pagrindinis žaidėjas. Turi žvelgti kitaip į situaciją. Reikia pabaigti sezoną, o paskui žiūrėsime.
Jei pabaigsiu sezoną su titulu, bus galima sakyti, kaip sakė Brianas Scalabrine'is – po penkerių metų sakysiu, kad starto penkete žaidžiau, o po 10 metų – kad tapau naudingiausiu žaidėju. Niekas neprisimins. Tik po mano vardu matys, kad esu Eurolygos čempionas. Norėčiau tikėti, jog taip ir įvyks.
– Ar turite gavęs atsakymą, kodėl esate pastumtas į šalį?
– Ne, negavau. Neieškau paaiškinimo, kiekvienas pasirenka veiksmus pagal savo supratimą, norus. Yra, kaip yra. Esu pasiruošęs darbui, varžyboms, bet jei treneris nusprendė, kad manęs nereikia... Aš nesu treneris. Negaliu aiškinti, kaip treniruoti komandą.
– Kaip pačiam pavyksta kovoti su šia situacija?
– Pradžioje buvo sunku, nes esu atidavęs daug širdies ir emocijų komandai, bet tokie iššūkiai ateina su reikalu. Gal tai ateityje numatyti dalykai, kurių dar nematau. Gal šią akimirką nesuprantu tos reikšmės, kodėl taip vyksta.
Man taip kelis kartus buvo ir NBA, tuo metu atrodė, kad tragedija. Bet dabar, viskas atrodo, kad būtent taip ir turėjo būti. Jei ne tai, gal net būčiau karjerą pabaigęs. Bet kai žiūriu į savo praeitį, viskas susidėlioja. Gal ši situacija taip pat parodys viską.
– Kokia tikimybė, kad kitame sezone liksite Monake?
– Sunku pasakyti. Yra daug spekuliacijų, kažką kalbėti tokiu sezono metu yra sunku, nes dabar finalo ketvertas, paskui Prancūzijos atkrintamosios. Ateities klausimai dažniausiai sprendžiasi po sezono.
Lauksiu klubo pozicijos, tai yra svarbiausia. Aš esu sveikas, aš savo rezultatais parodžiau, kad jie yra stabilūs. Dabar sėdėti ir kalbėti, kad mano forma krenta yra juokinga, nes skaičiai rodo kitaip.
Gyvenime taip būna, ateina naujas treneris, neįtinki į jo schemą, tenka kentėti. Ne pats maloniausias jausmas, bet tai mane stiprina, augina, duoda motyvacijos vasarai. Vasarą bus galimybė tas emocijas nukreipti teigiama linkme.
– Pusfinalyje buvo dominuojantis komandos žaidimas. Kiek tai nustebino?
– Gal ir nenustebino. Viskas priminė pirmąsias dvejas rungtynes prieš „Barcelona“, kai mes dominavome ir atrodė, kad mes tą seriją laimėsim „sausai“, bet viskas tada pasisuko šiek tiek kitaip.
Penktadienio rungtynės parodė, kad tiek mūsų treneris žinojo, kaip reikia žaisti, ir mūsų žaidėjai buvo įtikinti. Mūsų komanda buvo motyvuota labiau. Gynyba buvo aukščiausiame lygyje, to užteko laimėti.
– Ar komandai atėjo suvokimas, koks tai gyvenimo šansas?
– Nemanau, kad reiktų apsikrauti šiais dalykais. Jei mes eisime, kovosime ir žaisime taip, kaip pusfinalyje, tada tas šansas tikrai bus.
Jei atsisėsi ir pradėsi galvoti apie šansus, bus labai lengva perdegti. Svarbios varžybos, bet jų ta svarba pasimatys pačioje pradžioje, kuri komanda sugebės greičiau susitvarkyti su nervais, ta komanda ir bus favoritė laimėti.