Būtent Jungtinių Arabų Emyratų sostinės „Etihad“ arenoje rengiamose finalo rungtynėse Šaro treniruojama Stambulo „Fenerbahce“ surems ietis su „Monaco“ krepšininkais.
Šeštąjį Eurolygos finalo ketvertą per devynerius metus pasitinkantis 49-erių kaunietis iki šiol negali nusikratyti prakeiksmo – visi penki iki tol vykę finalo ketvertai jam baigėsi neiškovojant titulo.
Net keturis Eurolygos trofėjus kaip žaidėjas turintis Šaras kitoje barikadų pusėje sekmadienį sutiks gerai pažįstamą veidą – buvusį komandos draugą bei triskart turnyro čempioną Vassilį Spanoulį.
Susiję straipsniai
„Monaco“ treniruojantis graikas, kaip ir Šaras, būdamas treneriu dar nėra laimėjęs Eurolygos.
„Niekada galvodavau, kad jis pasuks į trenerio karjerą. Ir aš pats kokie dveji metai iki karjeros pabaigos mintį apie treniravimą variau į šoną“, – apie persisukusius stalus kalbėjo Šaras.
Finalo nugalėtojas taip pat prisijungs į neeilinį „turnyro klubą“, taps ketvirtuoju žmogumi istorijoje, kuris laimėjo Eurolygą ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris (Armenakas Alachachianas, Lolo Sainzas ir Svetislavas Pešičius).
Reguliariojo sezono metu komandos šiemet kovėsi du kartus. Tąsyk tiek namuose, tiek išvykoje „Monaco“ pasiekė pergales su įspūdingais pasirodymais puolime, Šaro komandai atseikėdama 99 ir 91 tašką.
„Neišlaikėme rungtynių 40 minučių. Buvo gerų detalių ir Stambule, ir Monake, bet vėliau vaikiškai sužaisdavome atkarpas, pridarydavome klaidų, žaidėme nesolodų krepšinį, o jie tokiais dalykais pasinaudoja.
Jie gali pataikyti sunkius metimu. Mike'as Jamesas, Elie Okobo nenustebina, kai pataiko tokius metimus, o ir tuo metu nebuvome tokia komanda, kokia esame dabar“, – į reguliariojo sezono mačus žvelgė Šaras.
Prieš finalą – karštos Š. Jasikevičiaus mintys: pasidalijo patarimu žaidėjams
Eurolygos finalas bus žaidžiamas sekmadienį. Rungtynės vyks 20 val. Lietuvos laiku.
– Ar nustebino, kad antrąjį pusfinalį laimėjo „Monaco“ ekipa?
– Tokiose situacijoje visada kažkaip duodi daugiau šansų kažkam. Maniau, kad daugiau šansų, jog laimės „Olympiakos“, bet finalo ketvertą gali laimėti bet kokia komanda. Atrodo, kad siurprizas, bet joks ne siurprizas. Jų psichologija ir fiziškumas padarė didžiulį įspūdį.
– Kaip tvarkytis su jų fiziškumu?
– Yra mechanizmai. Čia ir yra žaidimas – kurie kuriuos. Ar mes padarysime tas detales, kad įeitume į puolimą, o nebūtume išstumti trys metrai nuo tritaškio linijos. Čia ir yra žaidimas, tos detalės, apie kurias tiek kalbama.
– Kiek „Fenerbahce“ komanda priaugo iki tokio šanso kovoti dėl titulo?
– Gali daug diskutuoti. Ji – čia, ji – finale. Vadinasi, priaugo.
– Kokį geriausią patarimą esate gavęs ir ką norėtumėte perduoti auklėtiniams dėl kovos finale?
– Gali šnekėti daug, bet į žmonių sielą neįlįsi. Reikia suprasti, jog būsi įtampoje, turi su tuo susitvarkyti ir pažiūrėti tam dalykui į akis. Reikia persilaužti – visi gali kovoti, visi gali palikti širdį, visi gali prasižengti tinkamai, griūti. Tą mes padarėme penktadienį ir reikia tai padaryti vėl finale.
– Tikitės daugiau turkų sirgalių?
– Sako, kad stengiasi atvykti, bet jiems sunku, nes reikia vizą gauti. Tai nėra lengva viską taip greitai susitvarkyti.
– Matote skirtumų nuo pirmojo jūsų finalo?
– Net neįsivaizduoju, ką atsakyti. Tas pats finalas. Vienerios rungtynės, reikia neperkrauti žaidėjų smegenų ir viskas.
– Kaip pats save bandote nuraminti prieš finalą?
– Bandau daug kalbėti su savimi. Bet nežinau, ar ką gero galiu sau pasakyti. Ne pirmas finalo ketvertas, tas pats per tą patį – geros problemos.