Sekmadienio vakarą „Žalgirio“ arenoje vykusiame susitikime mūsiškiai 77:54 nugalėjo varžovus, kurie žaidė be vieno savo pagrindinių krepšininkų – Tornikės Šengelijos.
Po rungtynių Lietuvos rinktinės strategas Rimas Kurtinaitis išskyrė gynybos svarbą:
„Viską matėte. Jau ne kartą esu sakęs – akcentuojame gynybą ir agresiją. Kartais net per agresyviai pagal krepšinio taisykles. Tai man dabar svarbiausia. Žinoma, kai tiek jėgų atiduodame gynyboje, puolime tampa sunkiau – nukenčia pataikymas.
Mūsų tikslas – neleisti varžovams įmesti daugiau nei 60 taškų, šiandien tai pavyko. Galbūt tai nebuvo geriausios mūsų rungtynės, bet kryptis, kurią esame pasirinkę, yra teisinga“, – kalbėjo Lietuvos rinktinės strategas.
– Kur ta riba tarp agresyvumo ir peržengimo, kai jau rizikuojama bereikalingomis pražangomis?
– Esmė – neleisti varžovui lengvai priimti kamuolio. Turi būti atitinkami atstumai – kuo mažesni, tuo geriau. Pikenrolą žaidžiame agresyviai, su vadinamu „step out’u“. Aišku, su Jonu to nežaidžiame – su juo kita istorija. Turime laiku išeiti, bet nepargriauti žmogaus.
„Nematoma pusė“ su E. Stankevičiumi: Mukasos vilionės, investicijos į trenerius, privalomos pergalės
Taigi, agresija turi būti taisyklių ribose. Daug kas pavyksta, yra ką taisyti, bet kaip sakiau – kryptis teisinga. Visi žaidėjai alkani, užsidegę. Ne tik jūs, bet ir mes – tiek treneriai, tiek žaidėjai – girdime, kad dar niekada gyvenime jie nėra tiek dirbę.
Šiandien paklausiau Roko Jokubaičio, ar jam patinka žaisti, kai esi fiziškai pasiruošęs – Rokas atsakė: „Labai.“ Žaidėjams tai tinka.
Pradžia gal buvo sunki – turėjome intensyvias treniruotes, bet aš esu sunkaus darbo šalininkas. Pažiūrėsime, ką tai duos.
Susiję straipsniai
– Ar ši gynyba gali tapti faktoriumi, padėsiančiu nuveikti ką nors reikšmingo čempionate?
– Kad ir kaip bežaistum, talento vis tiek reikia. Tačiau talentą kartais galima kompensuoti aktyvumu ir energija – tą ir darome. Mūsų komanda gal nėra tokia talentinga kaip prancūzai, italai ar ispanai, todėl ir pradėjome pasirengimą anksčiau – kad fiziškai pasiruoštume ir galėtume konkuruoti greičiu, būti greitesni už kitus.
Taip, tai tik draugiškų rungtynių ciklas, bet žaisti Kaune vis tiek buvo atsakinga. Žaidėme prie spaudimo – palaikymo forma, bet vis tiek tai ir atsakomybė. Pradžioje šiek tiek strigome, bet vėliau vyrai susitvarkė.
Turime gerus fizinio rengimo trenerius, esame paskaičiavę krūvį pagal moksliškai pagrįstą metodiką. Kol kas viskas vyksta gerai – pažiūrėsime, kokios formos būsime atvykę į čempionatą, bet dabar viskas juda pagal planą.
– Kaip sekasi Jonui Valančiūnui grįžti į formą?
– Maloniai nustebino. Nesitikėjau iš jo tokios formos šiuo metu. Dar turime porą savaičių, o pagal NBA taisykles jis negalėjo treniruotis su komanda iki rugpjūčio 1-osios. Dirbo individualiai, o tai visada sunkiau nei su komanda.
Bet jis pats yra stiprus – šiandien atrodė puikiai. Gynyboje jo šiek tiek trūksta, bet natūralu – žaidė trumpomis atkarpomis. Puolime bandėme jį išnaudoti ir tai puikiai pavyko. Palaipsniui jį įvesime į ritmą – jis yra besąlygiškas mūsų komandos lyderis.
– Ar galima sakyti, kad rinktinė turės du veidus – su Valančiūnu ir be jo?
– Taip, tikrai taip. Jeigu Jonas aikštėje – žaisime vienokį krepšinį. Be jo – kitokį. Natūralu, kad jis nesuspėja su visais mūsų greičiais, bet jo potencialą puolime privalome išnaudoti – tai šiandien ir pamatėte.
– Kodėl priėmėte sprendimą išlaikyti visus 15 žaidėjų iki draugiškų rungtynių maratono pabaigos?
Noriu turėti visą žaidėjų potencialą iki pat pabaigos. Iš karto pasakysiu – man tikrai bus gaila, kad kažkam teks nepatekti, nes visi dirba vienodai gerai. Tačiau kažkas vis tiek turės likti už borto. Neturiu nei simpatijų, nei antipatijų – kas bus geresnis, tas ir pateks į galutinį dvyliktuką.
Šiuo metu dar sunku nuspręsti, kas bus tie dvylika, todėl sprendimą priimsime paskutinę dieną prieš išvykstant. Noriu visus žaidėjus išlaikyti toje pačioje sistemoje ir situacijoje. Šiuo atveju nematau jokios problemos, kad visi penkiolika dirbs iki pat galo.
– Vyrukai atrodo vieningi. Kaip pavyksta išlaikyti tokį komandinį ryšį?
Didžioji dalis jų – su šeimomis, turi vaikų, yra brandūs vyrai. Jie žino, kaip elgtis, o mes nebeturime jų auklėti ar kontroliuoti. Jei nori kur nors išeiti – pasitaria, viskas vyksta pagarbiai.
Pavyzdžiui, kai buvome Turkijoje, Jonas pasiūlė vyrams nueiti kartu pavakarieniauti. Prieš tai trumpai pasikalbėjome komandoje – pasakiau, kad dabar esame įdėję daug darbo, o bet koks neatsakingas poelgis viską gali nubraukti. Ar mums to reikia? Tiesiog paprastai, žmogiškai.
Tikiu, kad pasiekti rezultatą įmanoma tik per abipusį supratimą. Man nesvarbu vardai, pareigos ar asmeninės simpatijos – svarbu tik tai, kas pasirengęs atiduoti viską dėl bendro tikslo. Tarpusavio ryšys yra labai geras, o ir pats komandinis branduolys dabar labai tinkamai sudėliotas.
Per karjerą esu matęs visko – gali sukviesti būrį pavardžių, bet jei nėra tarpusavio chemijos, nieko nebus. Šiuo metu šiuo požiūriu mums pasisekė. Ar to užteks Europos čempionatui – neaišku, bet žiūrint į norą, santykį tarp vyrų – viskas kol kas labai sveika.
Aišku, tikrasis paveikslas išryškėja po pralaimėjimų – tada paaiškėja, ar esame komanda, ar tik grupė žmonių. Viliuosi, kad mūsų atveju niekas nesubyrės.
– Užkardėte tą J.Valančiūno išėjimą su komanda ar ne?
– Telieka paslaptis.
Rugpjūčio 27-ąją startuosiančiame Europos krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė B grupėje dėl kelialapio į kitą pirmenybių etapą kausis su Suomijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Juodkalnijos ir Vokietijos komandomis.
Sakartvelo rinktinė varžysis C grupėje, kur jų lauks Ispanijos, Italijos, Graikijos, Kipro bei Bosnijos ir Hercegovinos ekipos.
Rimas KurtinaitisLietuvos vyrų krepšinio rinktinėSakartvelo vyrų krepšinio rinktinė
Rodyti daugiau žymių