Lietuvos krepšinio rinktinė šeštadienį Sakartvele vykusiame jaunimo čempionate kovoje dėl aukso 86:99 pripažino Serbijos rinktinės pranašumą.
Į Lietuvą sugrįžęs komandos lyderis G.Buivydas teigė, kad motyvacijos komandai suteikė itin kritiškai apie šią kartą atsiliepę krepšinio žmonės.
„Mūsų kartą labai nuvertino. Buvome įvertinti kaip blogiausia karta per 10 metų. Mums tai buvo motyvacija, kuras. Labai norėjome įrodyti, kad visi kritikai nutiltų“, – su šypsena kalbėjo į Lietuvą sugrįžęs jaunuolis.
Į simbolinį turnyro penketą išrinktas krepšininkas turnyro metu rinko 16,1 taško, 5 atkovotų kamuolių ir 4,3 rezultatyvaus perdavimo vidurkius.
Įspūdingai vilnietis pasirodė finale, kuriame pelnė 26 taškus (7/12 dvit., 0/2 trit., 12/17 baud.), atkovojo 7 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus bei 2 kartus blokavo varžovų metimus.
Taip pat kovoje dėl aukso krepšininkas net 5 kartus provokavo varžovų pražangas mesdamas iš toli. Vilniaus „Ryto“ sistemos auklėtinis pareiškė, kad šio dalyko mokėsi iš priešiškos stovyklos žaidėjo.
„Sylvainas Francisco šią idėją pasėjo, – teigė G.Buivydas. – Vis daugiau jį žiūrėjau ir matydavau, kaip jis provokuoja pražangas. Matydavau, kad gynėjas bando daryti pražangą, tad iškart, kai tai pamatai, darai dvižingsnį ir meti į krepšį.“
– Kiek apmaudu, kad nepavyko iškovoti aukso?
– Labai apmaudu, grįžti į Lietuvą su auksu būtų svajonė. Trūko galbūt labai mažai, bet iš tikrųjų trūko daug. Nieko, turėsime kitų čempionatų, galėsime atsigriebti.
– Ar prieš rungtynes galvojote, kad esate stipresni nei serbai?
– Prieš čempionatą turėjome dvi rungtynes prieš juos ir abi jas laimėjome. Finale mes valdėme pirmus du kėlinius, bet trečiajame ketvirtyje jie davė daugiau fiziškumo ir mes galiausiai subyrėjome. Nebežaidėme taip, kaip galėjome ir turėjome.
– Kur labiausiai jautiesi paaugęs per šį Europos čempionatą?
– Net negaliu apsakyti, kiek daug per šią vasarą užaugau. Patobulėjau nuo driblingo iki sprendimų priėmimo. Pagerėjau visomis prasmėmis.
– Kokios yra tavo didžiausios svajonės ateičiai?
– Aišku, atstovauti Lietuvai, bet ir žaisti aukščiausiame lygyje – NBA arba Eurolyga.
– Pagal ką modeliuoji savo žaidimą? Kas yra tavo idealas krepšinio aikštelėje?
– Mėgstamiausias žaidėjas, į kurį bandau lygiuotis, yra Luka Dončičius. Jis nėra niekuo specialus – nei greičiausias, nei stipriausias, nei aukščiausiai šokantis. Tai parodo, kad net ir paprastam europiečiui galima pasiekti NBA lubas.
– Esi „Ryto“ sistemos auklėtinis. Kokie tavo tikslai su šiuo klubu?
– Dar žiūrėsime, kaip ateitis viską sudėlios.
– Gal Jokūbas Kukta kvietė į „Žalgirį“?
– Dabar dar nieko nedarysiu ir atostogausiu.
– Kaip medalį švenčia 16-mečiai?
– Pramogos ir vakarėliai yra blogai sielai, bet eisime tūsintis į sodybą.
– Kas dėjosi rūbinėje, kai Jokūbas Kukta įmetė pergalingą metimą ketvirtfinalyje?
– Kai jis įmetė, net nesupratau, kas vyksta, ar metimas įkrito ir mes laimėjome. Rūbinėje dėjosi belekas.