Vis dėlto po finalinės sirenos daugiausia kalbų sukosi ne apie žaidimą, o apie teisėjų sprendimus. Abi komandos metė daug baudų metimų – slovėnai realizavo 20 iš 25, o vokiečiai dar daugiau – 30 iš 37. Tačiau L. Dončičių labiausiai įsiutino ankstyvi teisėjų švilpukai.
„Nenoriu nieko sakyti. Pirmą techninę pražangą gavau vos po dviejų minučių, už tai, kad sušukau „labas“. Ketvirtfinalyje taip neturėtų būti, nesvarbu, koks tu žaidėjas. Jei net negauni įspėjimo, tada nežinau. Tai ketvirtfinalis, kova dėl pusfinalio, tad nesuprantu, kaip jie galėjo taip pasielgti“, – kalbėjo L. Dončičius Slovėnijos „Sport TV“.
Paprašytas plačiau pakomentuoti, gynėjas atsisakė:
„Verčiau nekalbėsiu… Gavau ketvirtą pražangą trečio kėlinio pradžioje, to niekada gyvenime dar nebuvo.“
L. Dončičius rungtynes baigė su keturiomis pražangomis ir po mačo pripažino, kad pats jautėsi galėjęs padaryti daugiau:
„Esu supykęs, šimtu procentų supykęs. Galėjau geriau sužaisti paskutiniame kėlinyje, priimti protingesnius sprendimus, neskubėti. Bet pagarba vyrams – parodėme, kad galime kautis. Visi atidavėme jėgas aikštėje.“
Slovėnijos žvaigždė pabrėžė, kad nepaisant pralaimėjimo, didžiuojasi komanda:
„Rezultatas mūsų netenkina, norėjome daugiau. Bet daug kas kalbėjo apie mus nepagarbiai. Mes kovojome už Slovėniją, už šiuos marškinėlius, visi atidavėme 100 proc. Galėjome jau būti atostogose, bet kovojome dėl kiekvieno kamuolio. Darėme viską, ką galėjome.“
Pasak L. Dončičiaus, nors nusivylimas šiuo metu stiprus, ilgainiui išliks pasididžiavimas:
„Gal dabar dar nesijaučiu pasididžiavimo, nes pralaimėjimas šviežias, bet po kelių dienų tikrai didžiuosiuosi visa komanda. Nebuvo lengva pralaimėti pirmus du mačus, o tada atsitiesti ir laimėti tris ar keturis kartus. Tai tikrai verta pagarbos.“
Slovėnijos krepšinio žvaigždė sužaidė fantastiškas pirmenybes. Gynėjas per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 34,7 taško, atkovodavo po 8,6 kamuolio, atlikdavo po 7,1 rezultatyvaus perdavimo ir rinko net 36,6 naudingumo balo per susitikimą
Šios rungtynės buvo ypatingos ir dėl to, kad jose paskutinį kartą Slovėnijos rinktinės marškinėlius vilkėjo Edo Muričius, o Luka atidavė pagarbą ilgamečiui kapitonui:
„Edo yra vienas artimiausių mano draugų, daugelį metų atstovavo rinktinei ir visada buvo tikras kapitonas. Man buvo garbė kartu su juo rungtyniauti ir vilkėti tuos pačius marškinėlius.“
Luka DončičiusSlovėnijos vyrų krepšinio rinktinėVokietijos vyrų krepšinio rinktinė
Rodyti daugiau žymių