„Hayat Podcast“ laidoje A.Bečiragičius, atvedęs savo komandą į aukščiausią pasiekimą žemyno pirmenybėse per pastaruosius 32 metus, rėžė audringą monologą.
Jame – ir apeliacija į charakterį, ir praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje vykusio Bosnijos karo atsiminimai, ir žinutė interneto komentatoriams.
„Kokie jūs pelės, kokie jūs vargšai (bosn. bijednik), kokie jūs patriotai. Pykstat ant trenerio, paliekat savo rojų, „aš daugiau nebežaisiu“, jo? Tai sakau, nes pats visa tai praėjau. Kai visi kiti saviškiai bėga, bosnis patriotas pasilieka. Kai visi bėga nuo ginklo, tu ginklą paimi. Kai šalis sako tau žaisti, tu žaidi“, – pradėjo jis.
Pastaraisiais metais Bosnijos ir Hercegovinos krepšinio federacija susidūrė su didžiuliu kiekiu finansinių sunkumų, dėl kurių vis nebūdavo aiškus nei rinktinės pasirengimo tvarkaraštis, nei žaidėjų apgyvendinimas, nei išvykimas į didžiuosius turnyrus.
„Tu neklausi, ar tai penkių žvaigždučių viešbutis, ar metalinė lova, – sakė treneris. – Kai tau siūlo pinigų, kad paliktum šalį, sakai: „Ne, savo šalies aš nepaliksiu net už pinigus.“ Kai laidoji velionę mamą – svarbiausią tau žmogų pasaulyje – ir po 20 valandų eini į kovos lauką, nerodai savo širdyje nešamo svorio.
Tu vedi savo šalies rinktinę. Tai – patriotai. Visiems nevykėliams, vargšams, primatams, kurie rašinėja, kurie nebuvę net dviejuose procentuose mano pozicijos... Galiu pasakyti, kad, kas liečia juos, esu labai laimingas.“