Prieš artėjančią kovą viena komandos lyderių ir ekipos senbuvių Giedrė Labuckienė džiaugėsi galėdama žaisti svarbias rungtynes prie savų sirgalių ir vylėsi, kad Lietuva ir vėl turės komandą aukščiausioje moterų krepšinio lygoje Europoje.
Pati Giedrė buvo dalimi tuometės legendinės Vilniaus „TEO“, kai ji paskutinį kartą rungtyniavo moterų Eurolygoje 2009–2010 m. sezone. G.Labuckienei tuo metu buvo viso labo dvidešimt. Vėliau krepšininkė persikėlė į Kauno „Viči-Aistės“ ekipą ir moterų Eurolygoje rungtyniavo dar sezoną.
Dar po metų kaunietės baigė savo žygį aukščiausiame moterų krepšinio klubiniame čempionate ir nuo 2012-ųjų Lietuva komandos moterų Eurolygoje nebeturėjo.
„Žaisti Eurolygoje, turėti Eurolygos komandą vien visoms mergaitėms ir žiūrovams, manau, didelis skirtumas ir pasiekimas“, – teigė krepšininkė.
Nepaisant daugybės pasikeitimų vasarą, praėjusį sezoną Europos taurėje rungtyniavusi „Kibirkštis“ gali pasigirti puikia atmosfera, sako G.Labuckienė, o dvejų rungtynių serijoje galimas iškovoti kelialapis į Eurolygą atvertų daug vartų tiek pačioms krepšininkėms, tiek ir žiūrovams.
„Vien amerikietės kokio lygio iš WNBA atvažiuoja. Tau pačiai kaip žaidėjai skirtumas, kokiuose kaimeliuose ir kokiose salėse tu žaidi“, – su šypsena dalinosi 35-erių mažeikiškė.
„Kibirkšties“ pirmoji dvikova su Buržo „Tango Basket“ komanda – ketvirtadienį, rugsėjo 18 d., 19:00 val. „Active Vilnius“ arenoje.
– Kokiomis nuotaikomis pasitinkate dvikovą?
– Nuotaikos tokios labiau, kad pagaliau, nes ruošėmės visai ilgai ir nekantraujame. Norime pasitikrinti, kaip pasiruošėme ir koks, mūsų lygis – ar tas tikslas bus įgyvendintas, ar ne. Visas sezonas nuo to priklauso, nes nežinome, kur žaisime – Eurolygoje ar Europos taurėje. Norėtųsi žinoti ir savo mintis tam duoti.
– Ką Kamilė Nacickaitė-van der Horst papasakojo apie Buržo komandą, ką žinote apie šią komandą?
– Matėme ir iš video peržiūros, ir iš Kamilės. Žinome, koks tas prancūziškas krepšinis, koks tas buržiškas krepšinis – atletiškas, fiziškas, visai kitoks nei mūsų, lietuvaičių. Tuo mes ir unikalios, kad mes kitaip jas galime pagauti ir apžaisti.
– Buržo komanda smarkiai pasikeitė per vasarą. Ar tie praeities nuopelnai dar ką nors pasako apie tą komandą?
– Vien tai, kad klubas turi gilias tradicijas, duoda tą komandos rimtumą ir žinai, kad jie visada solidūs. Pasikeitė kaip visada Prancūzijoje – vienos tarp kitų susikeitaliojo. Dauguma prancūzių, dauguma žinomų žaidėjų, kaip ir nėra labai staigmenų.
– Ar Jums suteikia pasitikėjimo pernykštė kova su „ASVEL“ komanda?
– Mes irgi gana daug pasikeitę, tai nežinau, net neakcentavome to. Gal, sakyčiau, kitokia komanda, daug atletiškų žaidėjų. Tiesiog ruošiamės Buržui, negalvojame apie praeitus metus. Žinome, kad esame gera komanda – tai teikia pasitikėjimo, kad galime.
– Pasikeitusi komanda, treneris, daug naujų žaidėjų. Kaip Jums, kaip ilgametei žaidėjai, pavyksta palaikyti atmosferą komandoje, koks klimatas dabar viduje?
– Kaip ilgametė žaidėja žinau, kad nereikia kiekvienais metais lyginti sezonų. Kiekvienas sezonas yra nauja istorija ir kuriame tuos naujus prisiminimus. Viskas gerai, viskas gana sklandžiai eina. Visos panos draugiškos ir žemiškos, ir tikrai neturime jokių problemų. Nauja istorija, nauja šeima, viskas liuks.
– Ar dabar labiausiai į atranką koncentruojatės ar galvojate ir apie tolimesnius žingsnius?
– Tik į atranką. Lietuvos čempionatas, Baltijos lyga irgi svarbu, bet tai – žymiai toliau. Dabar tiesiog norime įgyvendinti tą tikslą ir žinoti, kokie bus mūsų varžovai. Vis dėlto lygis Eurolygoje ir Europos taurėje skiriasi. Visa koncentracija tik į rytojų.
– Turite patirties abiejose lygose. Gal galėtumėte apibūdinti tuos skirtumus?
– Lygių, atvažiuojančių žvaigždžių skirtumas. Vien amerikietės kokio lygio iš WNBA atvažiuoja. Tau pačiai kaip žaidėjai skirtumas, kokiuose kaimeliuose ir kokiose salėse tu žaidi, kokie reikalavimai. Šiaip aukštesnio lygio krepšinį maloniau ir man žaisti, ir, manau, ir žiūrėti. Tikrai skirtumas yra. Apie tai ir svajojame, to ir siekiame.
– Kiek stipriai Lietuvos ir Vilniaus moterų krepšinį pakeltų patekimas į Eurolygą?
– Vien tai, kad gali pasakyti, kad mūsų komanda žaidžia aukščiausioje lygoje Europoje, kas buvo tik tada, kai man buvo 18-a metų. Žaisti Eurolygoje, turėti Eurolygos komandą vien visoms mergaitėms, ir žiūrovams, manau, didelis skirtumas ir pasiekimas.