Po rungtynių komandos vyr. treneris Vilius Stanišauskas džiaugėsi rungtynėmis, kuriose ketvirtajame kėlinyje vilnietės net 25:11 pranoko oponentes iš Prancūzijos.
„Šiek tiek palengvinome savo penketą, į ketvirtą poziciją išleidome gynėją Gabiją [Meškonytę]. Žaidimas pagreitėjo, gal kažkiek rizikavome gynyboje, bet puikiai su tuo susitvarkėme. Tos emocijos, tie keli perimti kamuoliai, greitos atakos, žiūrovų užsivedimas davė labai teigiamą impulsą pergalei“, – analizavo treneris.
Kai iki tol „Kibirkšties“ puolimą į priekį tempė Kamilė Nacickaitė-van der Horst, mačą baigusi su 25 taškais savo sąskaitoje, būtent Gabijos Meškonytės ir Justinos Miknaitės pastangos bei Zaay Green solidus žaidimas perlaužė rungtynes Lietuvos komandos naudai.
Dabar „Kibirkšties“ kitą savaitę, rugsėjo 24 d., lauks atsakomoji dvikova Prancūzijoje, kur varžovės sieks panaikinti 11 taškų deficitą.
„Gal kaip tik psichologiškai nebus sunkiausia, kai važiuoji pralaimėjęs rungtynes“, – psichologinį pranašumą prieš oponentes aiškino treneris.
– Kaip jaučiatės po rungtynių, kokios emocijos?
– Gerai jaučiuosi. Prieš rungtynes šiek tiek ir nežinomybės buvo, nes buvo labai sunku gauti prancūzių video, žinojome tik žaidėjas ir jų stipriąsias puses. Neblogai pasiruošėme. Jų atkovoti kamuoliai puolime labai neramino, bet kituose aspektuose susitvarkėme ir gana neblogai, ypač pirmojoje pusėje, prisitaikėme prie jų pikenrolo gynybos, suradome lengvų metimų.
– Ką pakeitėte ketvirtajame kėlinyje?
– Šiek tiek palengvinome savo penketą, į ketvirtą poziciją išleidome gynėją Gabiją [Meškonytę]. Žaidimas pagreitėjo, gal kažkiek rizikavome gynyboje, bet puikiai su tuo susitvarkėme. Tos emocijos, tie keli perimti kamuoliai, greitos atakos, žiūrovų užsivedimas davė labai teigiamą impulsą pergalei.
– Justina Miknaitė ketvirtajame kėlinyje darė didžiulį skirtumą. Kiek džiugu dėl šios žaidėjos?
– Labai džiugu. Turime gynėjų grandyje daug gynėjų, labai džiaugiuosi, kad mes jų daug turime. Tikiu, kad jei vienose rungtynėse vienai nesiseks, sužais kita ir turėsime plačią rotaciją.
– Kamilė Nacickaitė-van der Horst turėjo sunkų laikotarpį, bet atėjo, parodė, padarė. Kiek džiugu?
– Labai džiugu, sakau. Ji parodė, kad yra tikra profesionalė. Atėjo, padarė savo darbą ir išėjo į rūbinę.
– Ar norėtųsi daugiau pagalbos puolime?
– Tikrai taip, bet žinome jų stipriąsias puses, kad yra jų didelės stiprios. Jeigu Kamilei, matome, eina rungtynės, žaidžiame jai, automatiškai kažkiek kitoms žaidėjoms nusimuša ritmas puolime, bet džiaugiuosi. Antroje pusėje atsirado ir Gabija, ir Justina, ir Zayy – jos gerą darbą atliko, ypač gynyboje.
– Namų faktorius kiek davė naudos?
– Tą skirtumą dabar reikės išlaikyti. Turėjome nemažą palaikymą, kas mums padėjo. Žinau, kad Prancūzijoje irgi bus pilna salė. Turėsime tai atlaikyti.
– Kas psichologiškai svarbiausia?
– Gal kaip tik psichologiškai nebus sunkiausia, kai važiuoji pralaimėjęs rungtynes. Turi kažkokį pliusą, bet važiuosime akcentuodami, kad rezultatas yra 0:0. Labai svarbi rungtynių pradžia, žinome, kad ten labai daug žiūrovų, labai didelis palaikymas. Bus labai svarbu nepaleisti rungtynių pradžios ir atlaikyti.
– Lietuvos moterų krepšinis vėl gyvas, dabar esame arti Eurolygos, žiūri garsūs vardai. Kiek džiugu už tokį renesansą?
– Labai džiugu, labai džiaugiuosi iš tikrųjų. Nežinojau, ko tikėtis šiandienos rungtynėse, kiek bus žiūrovų. Noriu padėkoti, pasakyti ačiū, ir tikiuosi, kad kaip besusiklostys rungtynės išvykoje, aš labai tikiu, kad būsime Eurolygoje, o jei ne, kad ir Europos taurėje žiūrovų turėsime nemažai.
– Ką galima padaryti su varžovių atkovotais kamuoliais, kaip tai spręsti?
– Mes žinojome, dėjome ant to akcentą, kad jos lipa ant lentos. Gal kažkur koncentracijos stoka, dirbsime ties tuo, bandysime tai pagerinti.
– Danielė Paunksnytė debiutavo Eurolygoje, pelnė savo pirmuosius taškus, perėmė svarbų kamuolį. Ką galėtumėte pasakyti apie jos debiutą ir žaidimą?
– Gerai. Ji visose mūsų draugiškose rungtynėse labai gerai žaidė ir buvo viena iš mūsų lyderių. Šiandien, aišku, tas jauduliukas matėsi, bet po dviejų kėlinių jai pasakiau, kad turi žaisti savo žaidimą, jaustis gerai aikštelėje, nepergyventi. Žinant, kad ji jauna žaidėja, labai džiaugiuosi už ją.
– Kaip džiugu ir svarbu, kad lemiamais momentais matome 18-metę aikštelėje?
– Labai svarbu. Žiūrint ir į moterų krepšinio ateitį, rinktinės ateitį. Yra ne tik Danielė, yra ir Sintija. Gaila, kad ją pristabdė trauma. Ji tikrai nėra gerame ritme, bet kai bus, mes turėsime dar platesnę rotaciją. Tuo irgi džiaugiuosi.
– Kaip sveikinsite Sintiją Aukštikalnytę su gimtadieniu?
– Jau rytinėje treniruotėje pasveikinome. Varysim torto valgyt.