Vilniečiai „Twinsbet“ arenoje 93:85 įveikė Varšuvos „Legia“.
Praėjusiame sezone atstovaudamas Patrų „Prometheas“ per rungtynes pelnė 54 taškus ir užfiksavo visų laikų Čempionų lygos rekordą.
Penkis mėnesius dėl traumos nerungtyniavęs į aikštelę grįžo su trenksmu ir jo prisistatymas „Ryte“ irgi uždavė gerą toną ateičiai. Gynėjas per 18 minučių surinko 17 taškų ir buvo vienas iš pagrindinių pergalės kalvių.
„Džiaugiuosi, kad pasiekėme pergalę, – teigė J. Walkeris. Laimime 1 ar 20 taškų – svarbiausia laimėti. Gynyboje galėjome būti dar geresni, ypatingai aš. Puolime irgi galėjau geriau pasirodyti – geriau valdyti komandą ir sukurti mums geresnius metimus.“
Rungtynių metu amerikiečiui teko išvysti ir šokiruojantį vaizdą. Jam būnant po krepšiu trečiajame kėlinyje Jerrickas Hardingas stengėsi atlikti galingą dėjimą, tačiau po varžovo pražangos viskas baigėsi nelaimingai.
J. Hardingas labai skaudžiai trenkėsi ant parketo ir areną paliko ant neštuvų.
„Aš buvau visiškai šalia, kai tai nutiko, – traumos momentą spaudos konferencijoje nupasakojo Walkeris. – Pirmas dalykas, kurį padariau – meldžiausi. Mano žinutė jam būtų tokia, jog visi esame kartu, meldžiuosi, jog jis grįžtų kuo greičiau. Tikiuosi, kad ta trauma nėra rimta. Jis yra nerealus žaidėjas ir didelė šios komandos dalis.“
– Kokia žinutę fanams nusiųstum?
– Padėka jiems. Myliu tai, kad nepaisant to, blogai ar gerai mums sekasi, jie būna su mumis ir nepraranda tikėjimo. Ypatingai patiko po rungtynių jų paleisti dūmai. Kietai. Niekada anksčiau nesu to matęs.
– Po J. Hardingo traumos pelnei 12 taškų. Ar pajautei, kad tau reikia imtis iniciatyvos?
– Ne, neturiu jausmo, kad man reikia tempti komandą į priekį. Aš žinau, kad esu geras taškų rinkėjas ir agresyvus. Mane treneris pastatė į teisingas pozicijas, kad būčiau sėkmingas, o komandos draugai mane surado. Negalvojau, kad man reikia perimti rungtynes, bet dariau viską, kad laimėtume.
– Pirmas kartas po ilgo laiko aikštelėje. Kaip jautiesi?
– Jaučiuosi pavargęs. Esu tikrai laimingas ir palaimintas, kad galiu toliau žaisti krepšinį. Buvau iškritęs ilgam laikui ir bijojau, kad negalėsiu sugrįžti, nes viskas ilgai užtruko.
– Kaip patinka šalis, miestas, komanda?
– Niekur per daug neinu, mėgstu būti namuose, žiūrėti krepšinį ir kalbėti su žmona ir dukrele telefonu. Mėgstu miestą, bet aš čia esu dėl krepšinio. Dievinu šia komandą. Jaučiu, kad man dar reikia išsigryninti savo vaidmenį, bet tai ateis su laiku.