NBA, kuri jau metus glaudžiai bendradarbiauja su FIBA, jau gerą pusmetį nustojo siūlyti bendrus projektus Eurolygai ir pasirinko naują bei kai kam netikėtą kelią – Europoje kurti savo išskirtinį turnyrą.
Viso šio proceso pradžioje NBA pasiūlė save Eurolygai kaip partnerę, pateikdama jai sąlygas tvarkyti turnyro komercinę pusę mainais į 150 mln. eurų finansinį pasiūlymą pirmajam sezonui. Po to ta suma turėjo tik kasmet ženkliai augti.
Eurolyga, kuri šiuo metu generuoja apie 65 mln. eurų pajamų, atmetė tokį NBA siūlymą ir tai nepatiko NBA, kuri pasirinko tuomet nuosavą požiūrį į Europos krepšinio raidą.
Dar pavasarį NBA prakalbo apie krepšinio projektą Europoje ir jis jau pradeda įgauti formas. Dabartinėje vizijoje numatyta, kad naujame NBA ir FIBA turnyre dalyvaus 16 komandų: dvylika ekipų su licencijomis ir keturi klubai, pateksiantys į varžybas pagal rezultatus. Du klubai pateks iš FIBA turnyrų – Čempionų lygos ir Europos taurės ir dvi iš nacionalinių lygų. Planuojama, kad šis naujas turnyras įgaus gyvenimą 2027-ųjų rudenį.
Tarp klubų, kuriuos NBA numato lygoje, yra keli itin garsūs Eurolygos klubai: „Barcelona“, Madrido „Real“, Stambulo „Fenerbahce“, Miuncheno „Bayern“ ir Milano „Olimpia“, o taip pat kiti klubai, kurie nesivaržo Eurolygoje.
Manoma, kad prie šių klubų prisijungs kai kurios futbolo klubų nuo nulio įkurtos krepšinio komandos: pirštu bedama į „Paris Saint Germain“ ir „Manchester City“, galbūt, Berlyno ekipą.
13 Eurolygai priklausančių ir licencijas turinčių klubų vienybė buvo sugriauta, susidarant dviem pagrindinėms frakcijoms: viena vertus, komandos, kurios žino apie NBA susidomėjimą jas įtraukti į savo kovas ir likusius.
Pirmieji laukia kažkokių postūmių Europos krepšinyje ir vengia įsipareigoti Eurolygoje ateityje, o antrieji tiesiog puola NBA ir pasisako už saugesnes varžybas. Tad nenuostabu, kad tokie klubai kaip Madrido „Real“, „Barcelona“ ir Stambulo „Fenerbahce“ neatnaujino savo licencijų ateinantiems 15 metų, kurios baigiasi 2026-ųjų vasarą. Priežastis akivaizdi: tie klubai nori turėti laisvas rankas pasirenkant jiems tinkamiausią ateities variantą.
Pastaraisiais mėnesiais Eurolyga suprato situacijos grėsmę ir bando NBA sugrąžinti prie derybų stalo, kad išvengtų Europos krepšinio skilimo. Jei vis dėlto NBA ir FIBA sutars, Eurolyga šimtu procentų taps pagrindine situacijos pralaimėtoja. Baisiausia Eurolygos vadovybei yra tai, kad NBA dabar ignoruoja Eurolygos pasiūlymus grįžti prie derybų stalo.
Daug ką pasako ir faktas, kad prieš kelis mėnesius Eurolygos generalinis direktorius Paulius Motiejūnas keliavo į Niujorką ieškodamas būdų pasimatyti su NBA komisaru Adamu Silveriu, tačiau tokio šanso lietuviui nebuvo suteikta.