„Svarbu bus stabdyti jų greitą puolimą ir, aišku, Edy Tavareso faktorius yra irgi labai svarbus gynyboje. Sunku rasti silpnų vietų“, – laukiantį oponentą apibūdino T. Masiulis.
Prieš spaudos konferenciją paaiškėjo, kad artimiausias keletą savaičių „Žalgiriui“ padėti negalės neseniai į rikiuotę grįžęs Dovydas Giedraitis, treniruotėje patyręs šlaunies traumą. Dėl šlaunies dvigalvio raumens traumos vis dar negali žaisti ir Nigelis Williamsas-Gossas, kuris į Madridą taip pat nevyks.
„Jis jau kažkiek bando. Bando, vakar bandė, šiandien bandys, bet tikrai nevažiuoja dar į Madridą, dar nežais, bet artimiausiu metu jau laukiame, yra teigiamų postūmių“, – situaciją komentavo treneris.
Susiję straipsniai
Paprašytas palyginti dabartinį krepšinio komandų tvarkaraštį su tų laikų, kai jis pats dar žaidė, T. Masiulis nusišypsojo, kad palyginus su NBA komandų patiriamais sunkumais, Eurolygos ekipų vargai kartais nublanksta.
„Manau, kad yra per daug. Aišku, dabar ir turim daugiau žaidėjų, dėl to bandom ir bandom skaičiuot minutes, rotuot, kiti žaidėjai kartais nelabai patenkinti, kai juos keiti, nori žaist, bet galiausiai susėdi, galvoj sudedi viską, kokį tu krūvį gauni – čia yra nežmoniški krūviai, – aiškino T. Masiulis. – Po to atsiliepia ir matom, kad traumų labai daug. Aš irgi, galvojau, skųsiuos tvarkaraščiu, bet Steve'as Kerras parašė, kad 17 rungtynių per 29 dienas ar kiek ten sužaidė, tai atrodė, kad mes čia dar ilsimės. Juokauju, aišku.“
Eurolygai vis labiau kenčiant nuo traumų T. Masiulis buvo paklaustas ir apie Miuncheno „Bayern“ komandos praėjusią savaitę iš NBA pasiskolintą idėją, kai žaidėjai nerungtyniauja vien dėl to, kad pailsėtų – dėl šios priežasties nežaidė ir vienas komandos lyderių Andreas Obstas, ir centras Wenyenas Gabrielis.
„Taktikos. Visi ieško tų sprendimų, visi nori kažkaip geriausiai iš tos situacijos išeit, – teigė strategas. – Mes kol kas taip nedarom, bet gal irgi mintis kažkokia yra.“
– Turėjote laisvą savaitgalį Lietuvoje. Kokią komandą pamatėte treniruotėse?
– Žiūrėjom video, žiūrėjom, kaip duodam labai daug lengvų taškų, ypač Dubajui. Bet viską reikia aikštelėj parodyt.
– Buvome įpratę matyti laisvą „Real“ žaidimą, prie Sergio Scariolo viskas keičiasi. Kokius pagrindinius pakeitimus matote?
– Tikrai pasikeitė ir treneris, ir nemažai žaidėjų. Yra gal mažiau laisvės, daugiau žaidžia metikams, ketvirtiems numeriams – M. Hezonja, T. Lylesas įtraukiami yra. Ir gynėjai pasikeitė. Šiek tiek braižas pasikeitė, bet tas atletiškumas, fiziškumas liko, nori bėgti kaip ispaniška komanda greitai, ieškot taškų. F. Campazzo užkuria gerai visą komandą, taip kad daug turi ginklų.
– F. Campazzo skaičiai kritę. Ar tai vis dar yra pagrindinis žmogus, nuo kurio priklauso „Real“ rezultatai?
– Kiek stebėjau, pradžioj sezono jis sunkiau įsivažiavo, bet dabar yra savo rogėse, visos vadžios per jį eina. Pradžioj gal labiau A. Felizas žaidė įžaidėju, bet dabar F. Campazzo ir T. Maledonas dalinasi įžaidėjo poziciją.
– Praėjusią savaitę turėjote sunkumų ir su N. Milutinovu, ir su M. Kabengele. Ko galima pasimokyti iš šių dvikovų žaidžiant prieš E. Tavaresą?
– Tai yra šiek tiek skirtingi žaidėjai. E. Tavaresas nėra gal toks, kur po krepšiu eina ir laužia, ką darė M. Kabengele ir N. Milutinovas. Jis daugiau gynyboje [duoda]. Aišku, tikrai turi kūną, bet tai nėra jo pagrindinė savybė žaidimas nugara į krepšį. Matydami mus žais su juo, bet šiek tiek skiriasi – jo daugiau yra tas, kad jis gynyboje uždaro visą baudos aikštelę ir kaip jį ištraukt, nes įmesti iš po krepšio, kai jis ten stovi, nėra lengva. Čia yra jo didžiausias privalumas.
– Užsiminėte apie T. Lylesą. Atrodo, kol kas jis geriausiai pritampa iš visų „Real“ naujokų. Kas jam leido taip greitai adaptuotis Eurolygoje?
– Daug žaidžia, bet jis tikrai gali pataikyti ir matosi, kad jis supranta tą europinį krepšinį. Daug turi ginklų: gali ir iš toli pataikyti, ir nugara sužaisti, ir greitą puolimą bėga, nes turi gerus gynėjus, kurie jį suranda. Tikrai greit prisitaikė ir yra svarbi dalis jų.
– Trejus metus „Real“ jums buvo principinis varžovas. Kaip prisimenate tuos „El Clasico“ mūšius ir kaip jausdavosi tas susidomėjimas Ispanijoje?
– Jausdavosi pagal žiūrovus, kad tos rungtynės yra daugiau nei rungtynės. Geriausi prisiminimai, geros kovos buvo. Įdomu buvo ruoštis ir įdomu buvo dalyvaut. Daugiausia prisimenu tas emocijas – ir aikštelėje, ir už aikštelės.
– „Real“ iš penkių pergalių keturias pasiekė namie. Ar keičiasi kažkas jų komandos žaidime, kai jie žaidžia namie?
– Manau, kad vis tiek čia labiau nauja komanda, naujas treneris, daug žaidėjų pasikeitusių – jiems reikia laiko. Jie irgi ieško savo veido. Po truputį jau atranda. Ieško, kas su kuo gali žaist. Matosi, kad turi vieni prie kitų – ir treneriai, ir žaidėjai – tarpusavy priprast. Dabar žaidimas gerėja ir kuo toliau, tuo geriau jie žais.
– Kokia yra N. Williamso-Gosso situacija?
– Jis jau kažkiek bando. Bando, vakar bandė, šiandien bandys, bet tikrai nevažiuoja dar į Madridą, dar nežais, bet artimiausiu metu jau laukiame, yra teigiamų postūmių.
– Daug trenerių kritikuoja dabartinį krepšinio tvarkaraštį, kad sužaidžiama per daug rungtynių ir dėl to atsiranda daug traumų. Koks jūsų, kaip buvusio žaidėjo, požiūris į situaciją?
– Mes žaidėm dvigubai mažiau rungtynių – nuo to reikėtų pradėt, nes dabar sezone komandos žaidžia po 90, kitos – net ir 100 rungtynių. Tu žaidi kas trečią dieną beveik – čia gal yra didžiausias [skirtumas], man atrodo. Žaisdavom vienas ar dvi per savaitę, dabar tris ir dar keliaujam visur. Manau, kad yra per daug.
Aišku, dabar ir turim daugiau žaidėjų, dėl to bandom ir bandom skaičiuot minutes, rotuot, kiti žaidėjai kartais nelabai patenkinti, kai juos keiti, nori žaist, bet galiausiai susėdi, galvoj sudedi viską, kokį tu krūvį gauni – čia yra nežmoniški krūviai. Po to atsiliepia ir matom, kad traumų labai daug. Aš irgi, galvojau, skųsiuos tvarkaraščiu, bet Steve'as Kerras parašė, kad 17 rungtynių per 29 dienas ar kiek ten sužaidė, tai atrodė, kad mes čia dar ilsimės. Juokauju, aišku.
– Miuncheno „Bayern“ praėjusią savaitę du žaidėjus dvigubos savaitės metu tausojo, kaip priežastį nurodydami load management. Ar ši tendencija ateina ir į Eurolygą?
– Aš manau, kad kiekvieni žiūri, kas geriau ir kas naudingiau. Ar tu turi žaidėją šimtu procentų vienose rungtynėse, ar tu turi jį 60-70% dviejose rungtynėse. Gal čia taip turbūt galvoja. Gal tas žaidėjas žais ilgiau, bet maksimaliai vieną kartą. Taktikos. Visi ieško tų sprendimų, visi nori kažkaip geriausiai iš tos situacijos išeit. Mes kol kas taip nedarom, bet gal irgi mintis kažkokia yra.