Šią savaitę Ispanijos futbolo lygos „La Liga“ prezidentas Javieras Tebas futbolui skirtoje konferencijoje rėžė kritikos žodį šiam projektui.
„Pasirodo, antras populiariausias sportas Europoje – krepšinis – taip pat kurią Super lygos atitikmenį, panašų į tokį, kuris 2021-aisiais grasino Europos futbolui“, – teigė jis.
„Tai prieštarauja Europos sporto modeliui“, – vėliau skambiai pareiškė J. Tebas.
„Nematoma pusė“ su R. Milašiumi: G. Žiemelio sugrįžimas, pokyčiai LKL ir nauja vizija
Tą pačią dieną Taikomosios ekonomikos institutas Ispanijoje išleido pranešimą, kuriame yra išanalizuota galima įtaka, kurią padarytų į Europos krepšinį ateinantis „NBA Europe“ projektas.
Pagal šiuo metu galiojantį projektą lygoje dalyvautų 16 komandų: 12 nuolatinių narių bei 4 kasmet kintančios komandos, nustatomos pagal rezultatus vietiniuose čempionatuose ir FIBA Čempionų lygoje.
Teigiama, kad į naujai kuriamą lygą iš Eurolygos ketina pabėgti Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“ ir Vilerbano ASVEL. Lygą planuojama pradėti 2027 metais, tačiau ši data – dar negalutinė.
„Iš fiskalinės perspektyvos tai sukuria pelno iškėlimo riziką: daug Europos krepšinio sukurtos vertės būtų pasisavinama struktūrų, esančių už ES ribų. Europa turėtų pakelti infrastruktūros, talento, fanų bazės, apmokestinimo naštą, o svari atgalinės grąžos dalis paliktų šį ekonominį ratą“, – teigiama instituto analizėje.
Susiję straipsniai
Prieš daugiau nei mėnesį Europos Parlamentas išleido rezoliuciją, kuria skatinama atsisakyti tokių projektų kaip „NBA Europe“ idėjos. Naujai išleista ataskaita tam pritaria.
„Lyginant, Eurolygos modelis, nors taip pat dalinai privatizuotas, generuoja apčiuopiamą grąžą Europos teritorijoje, ypač Ispanijoje. Tokių klubų kaip Madrido „Real“, „Barcelona“, „Valencia Basket“ ar „Baskonia“ dalyvavimas sukuria ne tik darbo vietų, tačiau ir stiprina turizmą, privačias investicijas ir visos šalies tarptautinę galios projekciją Europos krepšinyje. Ši situacija užtikrina nacionalinės ekosistemos solidumą ir prisideda prie vertės paskirstymo visoje teritorijoje.
Ispanija įprastai buvo daugiausia komandų turinti šalis Eurolygoje, kuri projektavo konkurencingumo ir institucinės įvairovės įvaizdį. Dabartinio modelio pakeitimas „NBA Europe“ modeliu, skirtu tik frančizėms, sumažintų Ispanijos svorį, kuris būtų sutelktas tik dviejose didžiosiose futbolo komandose, ir marginalizuotų krepšinio bendruomenes kituose regionuose. Šis fenomenas tik padidintų atskirtį tarp klubų ir naikintų konkurencingumą vietinėje lygoje ir sporto socialinį legitimumą“, – rašome išsamiame pranešime.
Akcentuojama, kad pagrindiniai naudos gavėjai būtų tik keli klubai ar organizacijos, o mokesčių mokėtojai dalyvaujančiųjų klubų valstybėse realios naudos nepajustų. Priešingai – tai netgi mažintų surenkamus mokesčius.
Tai taip pat išbalansuotų nusistovėjusią krepšinio hierarchiją, teigiama ataskaitoje.
„Makroekonominiu lygiu fiskalinės kontrolės praradimas naujojoje lygoje reikštų pajamų iš mokesčių kritimą, vietinių investuotojų mažėjimą ir didintų pažeidžiamumą nuo svetur įsikūrusių korporacijų sprendimų, – aiškinama tekste. – Viešosios politikos atžvilgiu tokioms šalims kaip Ispanija, kurios sporto modelis siekia balansuoti ekonominį atsiperkamumą ir socialinę vertę, tai būtų žingsnis atgal.“
Pasak ataskaitos, „NBA Europe“ įsigalėjimas neigiamai paveiktų ir vietines pirmenybes, nes vis augtų rizika, kad klubai, dalyvaujantys naujajame projekte, galėtų pradėti vis labiau ignoruoti savo šalių lygas.
„Už fiskalinių ribų NBA struktūra neigiamai paveiktų vietines lygas. Galimas elitiniais tapsiančių klubų atsitraukimas nuo vietinės lygos tvarkaraščio arba jų siekis tokį čempionatą („NBA Europe“ – red. past.) prioritetizuoti sumažintų televizijos transliacijų vertę, rungtynių lankomumą ir mažintų rėmėjų matomumą. Trumpai tariant, tai kompromituotų visą likusią sporto ekosistemą“, – teigiama ataskaitoje.
„Centrifugos principas prieštarauja europietiškam sporto modeliui, paremtam atvira prieiga, sportiniu principu ir finansiniu solidarumu. Kaip minėja Europos Parlamentas savo rezoliucijoje, visuomeninis sporto charakteris turi būti apsaugotas nuo grynai komercinių modelių, skirtų kuo labiau padidinti pelną keliems dalyviams. Futbolo superlygos logika krepšinyje suskaldytų aplinką ir susilpnintų reguliacinį Europos valdžios įstaigų autoritetą.
Nepaisant jo iššūkių, tokių kaip demokratijos trūkumas priimant sprendimus ar ekonominis kai kurių klubų netvarumas, Eurolygos modelis leidžia vertę išlaikyti Europos žemyne ir ją išskaidyti tarp daug naudos gavėjų. Priešingai „NBA Europe“ modeliui, kuris sutelktų pelną užsienio korporacijose, dabartinis modelis skatina reinvestavimą nepamatuojamų naudų – socialinės bazės, klientų lojalumo, vertybių – telkimą.“
Ataskaitoje primenama, kad šiuo metu Eurolyga išgyvena augimo laikotarpį, kai kyla tiek žiūrimumas, tiek pajamos, tiek ir fanų įsitraukimas.
„Šiuo atžvilgiu Eurolyga stabiliai auga – jos bendras pelnas per pastaruosius du sezonus išaugo 45%, o televizijos žiūrovų kiekis per pastaruosius penkis metus išaugo 30%. Tuo pačiu metu klubų generuojamos pajamos per pastaruosius trejus metus išaugo 53%. Šį augimą lėmė išaugusios pajamos rungtynių dieną, kaip bilietų, maisto, apgyvendinimo paslaugų pardavimai, ir rėmėjų indėlis, kurį tiesiogiai kontroliuoja patys klubai. Visa ši vertė yra kuriama aplink Eurolygą ir leidžia dinamiškai plėstis visam Europos sportui.
Moderni sporto politika rodo, kad neužtenka tiesiog pritraukti užsienio investicijas, o reikia kartu ir užtikrinti, kad tai generuotų papildomą naudą. Kaip kultūros ir sporto industrijų ekonominė literatūra mums primena, sistemos tvarumas priklauso nuo jos gebėjimo suderinti pelningumą su vietinės bendruomenės pasipriešinimu pokyčiams. Šia prasme Eurolygos modelis gali būti pertvarkytas ir modernizuotas, tačiau jo logika ir šaknys Europos sporte turi būti išsaugoti.“