Dvikovos metu R. Kurtinaitis ne kartą griebėsi už galvos po savo auklėtinių nesėkmingų epizodų.
„Jei viena komanda žaidžia kažkokį tarpą blogai, tą tarpą turime išnaudoti. Italai daug klydo, neįmetė, mes nepasinaudojome, neatsakėme tuo pačiu“, – teigė treneris.
Kiek vėliau rinktinės strategas gyrė už rinktinę pasiryžusius žaisti krepšininkus.
„Iš tikrųjų tai žaidėm gerai, gynėmės gerai. Buvo klaidelių, nesusikalbėjimų, bet per tas dienas sulipdėm [komandą] iš naujų vaikinų. Turbūt visi skaitėt, kad susirinkom 8 naujus vaikinus, padarėm rinktinę iš jų.
Net prie visų dalykų, ką pasakoju, neturiu nė vieno priekaišto žaidėjams, kurie atvažiavo, kovojo. Aišku, galima geriau, bet suprantu jaunuolius, kurie turi tarptautinių varžybų patirtį įgyti. Nedarau didelės tragedijos, išvis nedarau tragedijos“, – aiškino R. Kurtinaitis.
Vienas iš rinktinėje nepasirodžiusių krepšininkų buvo Ąžuolas Tubelis. Nors iš pradžių prie abi atrankos į pasaulio čempionatą kovas R. Kurtinaitis dar sakė, kad tikisi, kad žalgirietis rinktinei atstovaus, vis dėlto taip neįvyko.
Dar daugiau – iš Kauno „Žalgirio“ vyr. trenerio Tomo Masiulio po Eurolygos rungtynių netgi galėjome išgirsti priekaištą, kad dabar laikinosios sostinės klubas ir nacionalinė ekipa bendrauja per žiniasklaidą, esą skiriasi teiginiai, kurie yra sakomi viešai ir privačiai.
Po pralaimėjimo Italijai R. Kurtinaitis dar kartą apeliavo į norą žaisti už rinktinę ir paviešino šiek tiek detalių, kaip vyko pokalbiai su pačiu Ą. Tubeliu.
„Mes kalbėjom ta tema. Pasakysiu taip ir noriu užbaigt tą temą. Paprašiau jo. Žinau jo bėdas, skausmus. Jei atvirai pasakius, neatsimenu savęs, kai žaidžiau krepšinį, kad ko nors neskaudėtų. Jei žaidėjui nieko neskauda, tai jis taip ir žaidžia. Kažkaip mes esam išskirtiniai tuo klausimu, kad mes per skausmą galim žaist. Kiti žmonės per skausmą net dirbt nieko negali.
Mes kalbėjom taip: Ąžuolai, mums reikia tavęs ne tik man, mums reikia komandai. Pagalvokit, jei mes dabar turėtume Ąžuolą. Jis – ketvirtos pozicijos žaidėjas, jis gerai ginasi, galim jį naudoti ir penktu. Šiandienos rungtynėse jis būtų mums buvęs auksinės vertės. Auksinės vertės. Ką jis mums davė Europos čempionate, jis dabar žaidžia gal dar net geriau „Žalgiry“.
Jis būtų mums šitoj komandoj su savo patirtim ir su savo meistriškumu auksinės vertės žaidėjas. Jis man paskambino tą dieną, pasakė „į Angliją nevažiuosiu, į Klaipėdą atvažiuosiu“. Po „Baskonios“ rungtynių kitą dieną jis skambino, radau praleistą [skambutį], atskambinau, sako: „Nebeatvažiuosiu“.
Peršasi tokia mintis, klausimas: tu prieš „Baskonia“ žaidi turėdamas 16 taškų paskutines penkias minutes ir tu žaidi su juo, paskui gydai, nes jis pavargo. Aišku, gali ir pralaimėt tas rungtynes, aš nežinau. Bet ten maksimumas, o į rinktinę negali. Ką padarysi.“
Paklaustas apie paskutinę ataką, kurios metu lemiamą metimą išmetė Arnas Velička, treneris teigė, kad pagrindinė mintis buvo kamuolį patikėti ne jam, o Ignui Sargiūnui, išplėšusiam pergalę prieš Didžiąją Britaniją.
Galiu, gal ir priisiimčiau kaltę, bet nenoriu tų dalykų kalbėt, nes jūs interpretuojat labai paskui prastai, – su šypsena pasakė R. Kurtinaitis. – Iš tiesų mes norėjom, kad Ignas išsimestų paskutinį metimą. Ten turėjo įvykti eilė dalykų po to. Deja, mes to neįvykdėm.
Nenoriu sakyt, kas kaltas. Prisiimu atsakomybę pats sau, nes truputėlį ne taip sustrategavau. Pagalvojau už kitus tris žaidėjus, kad jie atliks savo veiksmus ir mes tada užbaigsim su Ignu. Deja, tas neįvyko. Būna.“
Priekaištų iš R. Kurtinaičio išgirdo ir Lietuvos krepšinio lyga (LKL) bei FIBA.
Jeigu kitas FIBA atrankos turnyro „langas“ vyks vasario mėnesį, tai dar kitas – jau pirmąją liepos mėnesio savaitę. Tuomet nacionalinės pirmenybės, o tarp jų – ir LKL, bus pasibaigusios neseniai, o žaidėjai poilsiui turės gal tik porą savaičių.
„Kada baigiasi LKL? Birželį, o liepos penktą turim „langą“. Kaip bus? Žaidėjas žaidė 10 mėnesių, žais finale. Tie, kur mums reikalingi, įsivaizduoju, žais LKL finale. Dabar juos aš, kad nenužudyčiau, turiu paleist 10 dienų ir po to vėl per 3 dienas surinkti ir žaisti? Čia yra pasaulio čempionato atranka. Aš net neįsivaizduoju, kaip tai padaryt“, – atvirai prabilo treneris.
„Aišku, tai bus toliau, bet ateis laikas, kai tą reikės padaryt. Jau geriau gal būtų nedaryt tų langų, o padaryt tą vieną turnyrą, kaip kad būdavo priešolimpinis. Netgi aš dabar, galvočiau, būtų buvę geriau sužaisti tas keturias rungtynes – ne dvi, išsiskirstyt ir dar dvi, o keturias. Gal didesniais tarpais, gal būtų su nacionaliniais čempionatais sutarti.
Nemanau, kad čia yra didelė problema. Kol kas nematau ir negalvoju, kaip mes tą vaizdą mes įgyvendinsi, o ateis pats atsakingiausias momentas, aš galvoju.“