Aikštės generolas sudalyvavo klubo tinklalaidėje, kur papasakojo apie besikeičiančias pareigas rūbinėje.
„Jaučiu, kad tas vaidmuo keičiasi, – kalbėjo 32-ejų įžaidėjas. – Pasižiūri, kas sėdi iš šono ir kiek jiems metų… Jaučiasi pas daugumą dar jaunystė. Manau, kad aš, būdamas vyresniu, turiu jiems padėti ir rodyti kelią bei, svarbiausia, pavyzdį.
Jaučiu, kad esu vyresnis ir stengiuosi, jog tas amžius padėtų komandai. Kartais jaučiu, kad reikia griežtesnio žodžio. Tai pasakau jį, kad atsibustų, o tas žodis padėtų čia ir dabar.“
Alytiškis pokalbyje prisiminė legendines gimtojo miesto komandos kovas prieš šiauliečius, kuomet oponentai trejus metus paeiliui kovėsi dėl LKL bronzos.
„Atsimenu, kad („Šiauliai“) visada turėdavo gerus fanus, visada buvo ta moteris (Irena Armalienė) – nežinau vardo, bet visada sėdėdavo ir dabar dar sėdi už suolelio, – vaikystės įspūdžiais dalijosi V. Kariniauskas. – Aš su ja pasisveikinau dabar, priminiau tuos laikus ir padėkojau, kad serga, kad žiūri.
Prisimenu nuožmią kovą, tos rungtynės būdavo „laimėk, mirk arba gyvenk“. Neišskirsiu atskirų epizodų, bet ta bendra kova ir mano, kaip vaiko, ėjimas į rungtynes tikriausiai įskiepijo meilę krepšiniui.“
Gynėjas interviu pokalbyje papasakojo apie savo mentorius jaunystėje, prisiminė pirmuosius žingsnius profesionaliame krepšinyje ir ankstyvą šansą Eurolygoje, taip pat kalbėjo apie neišdildomus įspūdžius rinktinėje ir pasaulį apskriejusius epizodus rungtynėse prieš JAV.