Į nusikalstamą karą prieš Ukrainą savanoriškai eiti panoręs D.Popovas kontraktą pasirašė 2022-ųjų spalio 1 dieną. Jis tarnavo jefreitoriumi 137-ojoje atskirojoje šturmo brigadoje „Ural“. Už agresiją ir žudymus buvęs krepšininkas gavo II-ojo laipsnio medalius „Už drąsą“ ir „Už narsą“.
Rusijos propagandistai pranešė, kad 2025 m. liepos 7 d. D.Popovas dingo be žinios itin daug aukų pareikalavusiuose mūšiuose dėl Troicko (Donecko sritis) gyvenvietės.
Iki karo šioje gyvenvietėje gyveno apie 7 tūkst. žmonių. Gruodžio 5 dieną tapo žinoma apie jo likvidavimą. Neva buvęs sportininkas buvo identifikuotas pagal turėtą žetoną.
183 cm ūgio D.Popovas nuo jaunystės lankė krepšinio treniruotes, buvo jaunimo krepšinio komandų žaidėju, o vadovaujant treneriui Aleksandrui Chatkovui tris kartus laimėjo Sergejaus Belovo taurę, du kartus – regioninį Sibiro krepšinio čempionatą ir du kartus žaidė Rusijos regioninių taurių čempionatų finale. Jis taip pat buvo komandos kapitonu.
Apie savo nario žūtį nė žodžio neparašė Rusijos krepšinio federacija - jos puslapyje nė žodžio apie karą Ukrainoje ir apie jau ne vieną ten galvą padėjusį agresorių-krepšininką.