D.Motiejūnui persikėlus į Belgradą Lietuva pasidalino į kelias stovyklas. Vieni džiaugėsi, jog aukštaūgis tęsią žaidimą stipriausiame Senojo žemyno turnyre, kiti pyko, jog jis žais komandoje, kurios sirgaliai džiaugėsi gerais santykiais su Rusija ir smerkia NATO.
Į Lietuvą sugrįžęs lietuvis dar kartą priminė, jog jis neturėjo kito pasirinkimo norint žaisti Eurolygoje bei savo poziciją, jog smerkia Rusiją, dėl šios karo prieš Ukrainą.
Kalbėdamas apie sugrįžimą į Lietuvą, D.Motiejūnas teigė, jog nuotaikos šiuo metu šventinės, tačiau kiek nuliūdo, kadangi negalės ilgesniam laiko pasilikti savo gimtojoje šalyje.
Susiję straipsniai
„Emocijos grįžus namo visuomet yra geros. Aišku, gaila, kad tas grįžimas toks trumpas, nes po rungtynių iškart skrisime atgal. Pastaruosius ketverius metus pavykdavo pabūti ilgiau, po kelias dienas. Šiais metais toks tvarkaraštis, ypač dabar, kai Belgrado didžiajame stadione vyks pasaulio vandensvydžio čempionatas. Artėjančius du mėnesius didžiąją dalį laiko žaisime išvykose, tad teks su tuo susitaikyti.
Grįžus namo pamatai sniegą, kyla šventinės emocijos. Belgrade pastarąsias porą dienų irgi snigo. Nuotaikos šventinės. Praėjusios rungtynės nebuvo labai sėkmingos, tad stengsimės reabilituotis“, – kalbėjo D.Motiejūnas.
– Kaune taip ir nespėsi susitikti su draugais ir artimaisiais?
– Nelabai spėsiu. Šiandien vėlu, važiuosime į viešbutį. Galbūt vakare pavyks aplankyti tėvus, o rytoj sužaidžiame ir tiesiai į oro uostą. Kelionė gavosi labai trumpa.
– Praėjo jau keli mėnesiai Belgrade. Ar jautiesi laimingas?
– Kas liečia organizaciją, tikrai neturiu jokių priekaištų. Viskas aukščiausiame lygis. Atnaujinta mūsų treniruočių bazė, nauja svarmenų kilnojimo vieta. Viskas padaryta, kad duotume rezultatą.
– Kaip vertini komandos pasirodymą pirmoje pusėje?
– Iš savo pusės manau, kad 50 prieš 50. Norėtųsi solidžiau, ypač kai žaidžiame išvykoje. Namuose parodėme, kad kai turime sirgalių užnugarį galime žaisti aukščiausiame lygyje. Bet išvykoje to trūksta. Aišku, buvo pora tokių rungtynių Stambule, kuriose žaidėme solidžiai, bet turime grįžti prie to, kad praėjusiose rungtynėse namuose prieš „Valencia“ praleidome 106 taškus. Šiandien kalbėjome per vaizdo peržiūrą, kad nežaidėme savo žaidimo.
– „Žalgiryje“ labiausiai spindi Sylvarinas Francisco, Mosesas Wrightas, Nigelis Williamsas-Gossas. Ką reikės padaryti prieš juos?
– Nežinau, ar įmanoma juos visiškai pristabdyti. Nenoriu aptarinėti žaidimo plano, nes tai yra mūsų vidiniai dalykai. Tai yra krepšinis, tokiame aukštame lygyje sunku kažką visiškai sustabdyti. Gali tikėtis pristabdyti, žaisti nepatogiai varžovui, primesti savo krepšinį. Toks ir yra tikslas.
– Saša Obradovičius Serbijos žiniasklaidai sakė, kad „Žalgiris“ – kur kas parankesnė komanda nei „Valencia“ dėl pastarosios tempo. Ar pritariate trenerio minčiai?
– Skirtingos komandos, taip. „Valencia“ yra daugiau bėganti, atrodo, kad kartais būna chaosas, bet jų toks ir yra žaidimas. Bandėme taikstytis, žaisti tą patį chaosą ir mums nesigavo. „Žalgiris“ šį sezoną yra labai taktiška komanda. Aišku, buvo bangų, bet žaidžiant namie tai labai stiprus varžovas. Tikrai niekas į šias rungtynes nežiūri labai lengvai. Mums bus sunku ir turime nuo pat pradžių parodyti savo tikrąjį veidą. Tikimės geriausio.
– Koks yra tas tikrasis veidas?
– Esame fiziška, protinga ir labai talentinga komanda, kurią, kuomet žaidžiame kartu, yra sunku sustabdyti. Trejas rungtynes iki rungtynių su „Valencia“ rodėme tikrai gerą krepšinį. Turime būti vieningai, kovingai, žaisti vienas už kitą. Tai yra komandinis krepšinis.
– Lietuvoje vyrauja dvejopos nuomonės dėl žaidimo Serbijoje. Kokio sutikimo tikiesi?
– Aš reaguoju paprastai – savo poziciją jau išsakiau ir manau, daugiau tos temos liesti nereikia. Kas turi supratimą ir suvokimą – suprato, artimiausi žmonės suprato, o dėl kitų... Gyvename demokratinėje valstybėje, visi gali reikšti savo jausmus, savo nepasitenkinimą. Man tai jokių problemų nekelia – aš esu profesionalas ir einu bei darau savo darbą 100 proc., kaip ir praėjusiais sezonais.
Kaip minėjau prieš tai buvusiame interviu, neturėjau pasirinkimo. Atėjo galimybė žaisti ir rodyti, koks esu žaidėjas. Buvo pasirinkimas tarp sėdėjimo su žiūrovais ir krepšinio žaidimo. Manau, bet kuriam profesionaliam sportininkui tai būtų lengvas pasirinkimas.