Lietuvio atstovaujamas Belgrado „Crvena zvezda“ klubas Kaune buvo pažemintas 67:99 ir patyrė antrąją nesėkmę dvigubos Eurolygos savaitės metu.
D.Motiejūnui buvo sunku atrasti dalykus, kurie bent kažkiek būtų pozityvūs.
„Iš viso, kas pavyko? Žiūrint į bendrą vaizdą, manau, kad komanda visiškai pametusi ritmą, žaidžiame be idėjos. Toks vaizdas, kad komanda išsibarsčiusi, individualiais veiksmais kažkas kažką bando daryti.
Susiję straipsniai
Manau, reikia susėsti ir apgalvoti, kas vyksta, nes prieš šią savaitę žaidėme tikrai gerą, komandinį krepšinį. Laimėjome trejas nelengvas rungtynes prieš gerus oponentus. Tuomet parodėme, kad galime žaisti kartu.
Tikrai labai slogios nuotaikos, nesinori niekada matyti savo komandos taip žaidžiant. Sezono metu būna duobelių, bet nesinori, kad duobė būtų labai gili“, – situaciją analizavo aukštaūgis.
Sezono pradžioje D.Motiejūnui pasirašius sutartį su Belgrado klubu Lietuvoje pasirodė daug neigiamų reakcijų tautiečio atžvilgiu.
Nemaža lietuvių dalis smerkė DMo sprendimą pasirašyti sutartį su klubu, kurio sirgaliai skiria broliškas dainas rusams, kelia Ukrainoje sukėlusios valstybės ir prieš NATO nukreiptas vėliavas.
„Žalgirio“ sirgalių grupuotė „Green White Boys“ krepšininkui iškėlė plakatą „Užaugai Kaune, užgesai žvaigždėje“.
D.Motiejūnui tokia žinutė jokių jausmų nesukėlė.
„Gal jauniems žaidėjams pasakysiu. Jeigu gyvenime būčiau klausęs visų, kurie iš šono apie mane visokius dalykus šnekėjo, tai niekada nebūčiau pasiekęs to, ką pasiekiau. Tik savo darbu, noru, pasiaukojimu pasiekiau vietų, kurias visi svajoja pasiekti.
Mane tai labiau motyvuoja, o kaip ir minėjau prieš tai – esu gimęs, užaugęs Kaune ir niekas iš manęs šito neatims“, – teigė kaunietis.
D.Motiejūnas ne kartą buvo išreiškęs norą žaisti „Žalgiryje“, tačiau nuo sugrįžimo į Europą krepšininkui taip ir nepavyko išpildyti šios svajonės.
Po persikėlimo į Serbijos klubą sirgaliai vienareikšmiškai pareiškė, jog DMo „Žalgirio“ komandoje nebežais. Tačiau pats žaidėjas paklaustas, ar susitaikė su tuo, jog nebevilkės „Žalgirio“ marškinėlių“, į tai mojo ranka ir teigė, jog yra pasiruošęs žaisti už žaliai baltus.
„Ne, kodėl? Kas suprato? Fanai ar kas? Nelabai suprantu. Iš mano pusės, visą laiką buvau atviras, pasiruošęs. Dirbame intensyviai su Virginijumi Mikalausku ir žiūrėsime, ką gyvenimas parodys ir kur nuneš.“
– Kokia buvo trenerio žinutė po rungtynių?
– Gal paliksime tas žinutes rūbinėje . Privatūs dalykai, nesinori kalbėti apie tai, kas vyksta rūbinėje.
– Buvo momentas, kuomet traukei komandą patraukei į priekį. Tuomet pasimatė tą motyvacija iš sirgalių?
– Visą laiką pas mane yra motyvacija žaidžiant su „Žalgiriu“. Tai yra mano miesto komanda, visada nori žaisti gerai, pasirodyti. Visi žaidėjai, kurie žaidžia prieš savo vaikystės komandas, kuriose užaugo, turi papildomą motyvaciją. Nereikia jos ieškoti, tai yra natūralu.
– Kalbant apie Lietuvos rinktinę, ar nenustebino, kaip vyko visas žaidėjų atrankos procesas? Ar yra nerimo, kad liksime be pasaulio čempionato?
– Aš galvoju, kad treneris turi savo planą, kurį vykdo, ir treneriu reikia pasitikėti. Jis daro kas jo manymu yra geriausia. Jis turi daug patirties ir iš jos dirba. Nemanau, kad reikia panikuoti, susirinks žaidėjai tie, kurie susirinks. Su teigiamu noru, su teigiama energija viskas yra įmanoma.
– Yra mintis, kiek dar metų norėtųsi žaisti krepšinį?
– Neskaičiuoju. Praėjusių metų galas, šio sezono pradžia, kuomet teko su sirgaliais sėdėti ir buvau nustumtas į suolo galą supratau, kiek esu pasiilgęs krepšinio ir kaip aš jį myliu. Žaisiu tiek, kiek galėsiu žaisti aukščiausiame lygyje. Kol kas nėra taip, kad iškrisčiau iš konteksto. Kam kabinti tuos sportbačius ant vinies, jeigu gali būti naudingas. Turiu tikrai daug patirties ir galiu padėti.