Tai buvo pirmosios BCL rungtynės Martynui Paliukėnui po keturių mėnesių pertraukos – žaidėjas iki tol gydėsi sunkią peties traumą.
Nors, kaip įprasta, statistikos eilutė šalia šio 32-ejų puolėjo neatrodo įspūdingai, jo darbas gynyboje ir energija aikštelėje yra kertiniai dėmenys, leidę „Rytui“ iškovoti pergalę.
Iš pradžių sostinės ekipa rungtynes pradėjo vangiai, nekrito net ir laisvi metimai, o po dviejų kėlinių buvo atsiliekama minimaliu skirtumu (41:42).
Susiję straipsniai
„Gal jauduliukas neleido užsibaigt savo metimų, nesustovėjom, kaip tarėmės, prieš jų tą specifinę gynybą. Nesumetėm baudų metimų, tikriausiai pritrūko sėkmės ar tas pirminis playoffų jauduliukas.
Antroj pusėj daugiau agresijos davėm gynyboj, vertėm juos žaist penki prieš penkis pozicinėj gynyboj, to pasekoje padarėm reikiamus stopus ir sustabdėm jų greitą puolimą, pasiėmėm kamuolius ir tiek“, – aiškino M. Paliukėnas.
– Prie tavęs „Rytas“ – +19, be tavęs – -12. Kiek buvai pasiilgęs Čempionų lygos krepšinio ir ką gali pasakyti apie savo įtaką šiose rungtynėse?
– Aš tai neskirstau, ar Čempionų lyga, ar LKL'as. Eini, kovoji už savo chebrą, už komandos draugus, vienas už kitą stovim, esam komanda. Taip išėjo ir tiek. Bandau duot energijos, kiek galiu. Nesu gal idealiausias žaidėjas puolime. Kuo galiu, tuo prisidedu.
– Po rungtynių G. Žibėnas žurnalistų klausė, ar jie jau pamatė, kas yra Nimburko ERA. Ar tai plačiajai visuomenei parodė, kad šiais laikais žaidžia nebe vardai ir nebe pavadinimai?
– Aš manau, šitas klubas yra su labai nebloga istorija: jau ketvirti metai playoffuose Čempionų lygos. Gal nurašė juos daug kas, bet aš manau, kad jie – solidi komanda, daug žaidėjų iš Čekijos rinktinės. Eini, kaunies. Dabar visi moka žaisti krepšinį, pas visus yra tų pinigų, pasiima į poziciją žaidėją, kokio reikia – kaip ir visos komandos: komplektuojasi ir žaidžia krepšinį.
– Pirmoje eilėje rungtynes stebėjo klubo legenda Arvydas Macijauskas. Kaip galvoji, gerą šou sukūrėt Macui?
– Nežinau, Maco stiprybė buvo tritaškis. Šiandien neišėjo pelnyt. Kitąkart ateis – pelnysim tritaškių.
– Kaip dabar svarbu yra „Rytui“ suprasti, kad dar ne viskas yra padaryta ir nepamiršti, kad serija dar tęsiasi?
– Nėra nei šventės rūbinėj, nieko. Smagu, kad laimėjom, smagu, kad nulaužėm. Dirbsim toliau. Dabar sekančios varžybos yra „Nevėžis“, tikrai negalim atsipalaiduot ir atiduot taško. Po „Nevėžio“ vėl ruošimės išvykai playoffuose.
– „Ryto“ branduolys praėjusią vasarą žymiai keitėsi, o tu likai kaip vienas pamatinių žaidėjų. Ką bandai perteikti rūbinėje?
– Kažko specifinio nesistengiu perteikt, tiesiog būnu savimi, bandau užkūrinėt chebrą. Plius, aš – ne vienas: yra ir [Gytis] Masiulis, ir Gudas (Artūras Gudaitis - red.). Lietuvių branduolys yra geras, atvažiavo ir Marčius (Augustas Marčiulionis - red.) dabar. Viskas puikiai, aš manau. Tvarkomės kažkaip.
– Kaip atrodė tie keturi mėnesiai be krepšinio? Ar buvo variantų šį sezoną nebežaisti?
– Variantų nebuvo tokių. Buvo vienas variantas, kad greičiau gydytis, greičiau reabilituotis ir eit žaist.
– Po sėkmingų epizodų paprastai daugiau švenčia gynybiniai žaidėjai. Kaip tos emocijos atsiranda pas tave?
– Kaip ir sakiau – tikriausiai šiandien varžybas nulėmė gera gynyba gale. Man patinka tai daryti, švenčiu aš kiekvieną gynybą – ar aš apsigyniau, ar draugas apsigynė. Tiesiog bandau palaikyt kiekvieną akimirką gynyboj kiekvieną komandos draugą, trenerį ir taip išeina.
– Ar tai – geriausia atmosfera, kokioje esate žaidę Čempionų lygoje?
– Šiandien buvo geriausia, manyčiau.
– Šaras yra sakęs, kad kai yra pilnas Siemensas, tai ir pačioj arenoj būna šilčiau. Buvo karšta šiandien?
– Buvo karšta salėj ir pačioj aikštelėj, matėt, visi užsikūrė, prakaitavo.