Praeitų metų pradžioje jam po traumos buvo atlikta kelio operacija, o sugrįžimas į aikštelę užtruko. 28-erių krepšininkas neslepia, kad visas procesas tapo tikru psichologiniu išbandymu jam, tačiau malonumą aikštėje jis vėl po truputį atranda.
„Čia džiaugiuosi, nes gaunu pasitikėjimo kreditą, treneris žino, kaip galiu žaisti, pasitiki, kad grįšiu į pikinę savo formą“, – LKL.lt sakė M.Echodas, prieš tai atstovavęs Berlyno ALBA ekipai.
LKL, kurią remia „Betsson“, kol kas centras per 16 minučių pelno 9,4 taško, atkovoja 5,9 kamuolio, renka 11,3 naudingumo balo. Nors geriausios savo formos M.Echodui reikia palaukti, jis tikisi iki sezono pabaigos dar parodyti tikrą savo veidą, prie kurio buvo įpratę sostinės sirgaliai.
Susiję straipsniai
„Rytas“ pastaruoju metu išgyveno atsakingą atkarpą, per kurią pasiekė svarbias pergales, ypač prieš „Šiaulių“ ir Klaipėdos „Neptūno“ ekipas, kurios mynė ant kulnų. Dabar su 19 pergalių ir 10 nesėkmių vilniečiai atitrūko nuo artimiausių oponentų bent jau 3 laimėjimais.
„Smagu buvo revanšuotis prieš „Šiaulius“, nes neseniai gana stipriai pralaimėjome, paėmėme tą nesėkmę asmeniškai“, – sako aukštaūgis.
Dabar „Ryto“ kelyje – Panevėžio „Lietkabelis“, neseniai sugėręs skaudų pralaimėjimą Jonavoje. Sekmadienį nuo 16.30 val. vyksiantį mačą stebėkite BTV ir „Telia Play“.
O prieš tai LKL.lt – pokalbis su M.Echodu apie sugrįžimą, išbandymus, „Ryto“ koncentraciją, svarbias pergales ir Čempionų lygą.
– Prieš akis dar LKL, kurią remia „Betsson“ mačas, tačiau artėja ir FIBA Čempionų lygos finalo ketvertas. Kiek minčių jau yra apie būtent pastarąjį turnyrą, o gal išlaikote koncentraciją?
– Sakyčiau, kad koncentracija tikrai yra į LKL. Buvo ilga atkarpa: 5 dienos ir 3 rungtynės, gavome pailsėti ir ruošėmės „Lietkabeliui“. Tik po šių rungtynių žiūrėsime į Čempionų lygą. Treneriai skautingą tikrai atlieka, bet mes kaip žaidėjai žiūrime tik į būsimą mačą.
– Ar jūs kaip žaidėjai tarpusavyje pasikalbėjote, kad dabar būtų pavojinga galvoti toli – apie Čempionų lygą, kuomet laukia atsakingos kovos vietinėje lygoje?
– Nebuvo kažkokių pokalbių, bet supratome, kad pirmiausiai turime užsitikrinti antrą vietą. Manau, dabar dar nesame dėl jos garantuoti, bet jau jaučiamės joje ganėtinai tvirtai. Pastarųjų 3 rungtynių atkarpa mums buvo labai svarbi. Pas mus taip jau yra: jei nesusifokusuosime į artimiausias rungtynes, dar nesame su tokia patirtimi, kad galėtume galvoti apie tolimesnę ateitį. Turime likti dėmesingi.
– Nuo balandžio 19 iki 29 dienos sužaidėte 5 rungtynes LKL, kurią remia „Betsson“. Kaip tas jėgų balansas po tokios atkarpos?
– Gerai. Pats asmeniškai nežaidžiau pastarųjų rungtynių, bet šiaip viskas neblogai. Turime gana didelę rotaciją, niekas nežaidė labai didelių minučių, visi apie 20 ar dar mažiau. Tai labai mums padėjo. Galėjome remtis pilnu 12-tuku ir išlikti švieži.
– 4 pergalės ir pralaimėjimas Kauno „Žalgiriui“. Veikiausiai likote patenkinti tokiu rezultatu?
– Sakyčiau, kad taip. Solidžiai sužaidėme, nebuvo nervų tampymo iki paskutinių sekundžių, žaidėme kokybiškai. Taip, dažniausiai pirmas puses pradėdavome ne taip, kaip norėtumėme, bet po to jungdavome aukštesnę pavarą ir užtikrintai susidorodavome su varžovais. Smagu buvo revanšuotis prieš „Šiaulius“, nes neseniai gana stipriai pralaimėjome, paėmėme tą nesėkmę asmeniškai.
– Tai buvo vienas skaudesnių pralaimėjimų? Aišku, jūs pats čia dar neseniai.
– Taip, neseniai, bet man asmeniškai tikrai taip.
– Ar jaučiatės, kad turbūt kertinė iškovota pergalė buvo prieš „Neptūną“, kuri jums atnešė kone dvigubą tašką prieš tiesioginius konkurentus?
– Tikrai, kaip ir minėjau, tai buvo svarbios rungtynės kovoje dėl antros vietos. Lygiai taip pat buvo su „Šiauliais“, nuo kurių mus skyrė vos pora pergalių.
– Ar po praeitos nesėkmės prieš šiauliečius į komandą nebuvo įsimetę nerimo, jog galbūt kažkas yra negerai?
– Ne, nerimo nebuvo, žinojome savo klaidas, viskas taip buvo dėl nusiteikimo. Priėmėme asmeniškai, kad jie mus apstumdė, apibėgo, išvadas puikiai pasidarėme ir parodėme aikštelėje.
– Atsukus laiką, nėra kažkiek apmaudo, kad nepavyko pagauti „Žalgirio“, kuris vertėsi be 4 vedlių?
– Labai gaila. Būtų emocinis stimulas, įnešęs pasitikėjimo. Atrodo, žaidėme kokybiškai, gana nemažą rungtynių dalį pirmavome, bet kažko pritrūko. Nežinau ko, bet pritrūko.
– Giedrius Žibėnas buvo sakęs, kad atėjus balandžiui kartais žaidėjai nežino, kas už ką atsakingas. Kaip manote, ar pasikeitimai sudėtyje, jūsų, Augusto Marčiulionio prisijungimas, irgi buvo viena to priežasčių?
– Iš dalies taip, bet galbūt tai buvo labiau trenerio motyvacija mums, kad būtume dėmesingesni. Negalime fokusuotis į tolimą ateitį, turime šiek tiek dėmesingumo problemų ir manau, kad tai buvo jo akcentas. Manau, esame neblogai susižaidę. Pasikeitė žaidėjai, bet neblogai vienas kitą pažįstame, neblogai atrodome treniruotėse ir reikia tiesiog didesnio susikaupimo.
– Turite minčių, iš ko gali kilti dėmesingumo problemos?
– Nežinau, nelabai, jei nuoširdžiai.
– Kiek jums kaip centrui yra malonu šalia savęs turėti gynėją kaip A.Marčiulionis?
– Labai smagu! Ne tik jį, bet ir Speedy, jie abu puikiai diriguoja. Tokius žaidėjus turėti savo komandoje labai smagu.
– Prieš daugiau nei mėnesį grįžote į „Rytą“. Ar jaučiatės grįžęs į tokį patį „Rytą“, kokį palikote?
– Kultūra, rūbinė, vertybės, treniruočių kultūra – viskas tas pats. Nuo pirmos treniruotės labai puikiai jaučiausi. Taip, reikėjo prisiminti visas taktikas, bet šiaip iš jausmo atrodo, kad grįžau ten pat. Kitoks dalykas tas, kad pasikeitė sudėtis, neliko senbuvių Margo, Radzo, o emocija panaši.
– Kiek jums pačiam po traumos yra sudėtinga sugrįžti į tą seną gerą Martyną Echodą, kurį anksčiau matėme sostinėje?
– Žinoma, nelengva, nes ilgą laiką nežaidžiau, o kai žaidžiau, stilius buvo visiškai kitoks – trumpos atkarpos. Savo ritmo nelabai radau. Čia džiaugiuosi, nes gaunu pasitikėjimo kreditą, treneris žino, kaip galiu žaisti, pasitiki, kad grįšiu į pikinę savo formą.
– Ar žiūrite į viską kaip procesą, ar matymas savęs ne tokiu, kaip norėtųsi, kažkiek slegia?
– Sunku, nes praėjo ilgas laikas po traumos, emocionaliai nelengva. Vis tik praėjo ne 6 mėnesiai, o virš metų. Stengiuosi prisiminti, kas buvo prieš mėnesį, du, tris, tada matau, kaip viskas gerėja, tobulėja, tiek iš taktinės pusės, tiek fiziškai. Tai mane sustato į vėžes.
– Jūsų sugrįžimas po traumos užtruko ilgiau nei pats tikėjotės. Ar jūsų psichologijai visas šis etapas apskritai buvo didžiausias iššūkis karjeroje?
– Sakyčiau, kad taip. Anksčiau turėjau peties traumą, bet sugrįžau, kaip ir buvo planuota. Buvo sunku, nes turėjau gerą sezoną, bet dabar prieš traumą jis irgi buvo neblogas, tik dabar viskas vyko ne taip, kaip planuota, kaip norėjau. Savaitė po savaitės, mėnuo po mėnesio, vėlavau su terminais, buvo labai sunku. Bet kažkiek sustiprėjau po praeitos traumos, žinojau, kad tai darbo dalis, nepavyksta – turi kitą dieną vėl eiti į aikštelę, štanginę ir daryti tą patį, o rezultatas ateis anksčiau ar vėliau.
– Sakoma, sunkumai užgrūdina. Ar jūs irgi jaučiatės, kad jus tai gerokai sustiprino?
– Oi, tikrai taip.
– Tik grįžęs į Vilnių sakėte, kad ko norite labiausiai, tai mėgautis krepšiniu. Ar pavyko tai pasiekti?
– Kažkiek taip, tik man pačiam dar trūksta, bet kiekvienose rungtynėse jaučiuosi vis geriau reaguojantis į situacijas, vis protingesnius sprendimus atliekantis.
– Realu jūsų tikrą veidą išvysti dar šio sezono metu ar manote, kad užtrukti viskas gali dar ilgiau?
– Bandau kiekvieną dieną, nežinau, tikiuosi. Ne tikiuosi – žinau (juokiasi).
– Laukia mačas su „Lietkabeliu“, kuris yra gana nenuspėjama komanda. Kas bus svarbiausia prieš panevėžiečius?
– Žiūrime labiau save nei juos. Norime dėmesingumo detalėms, treneriai visada paruošia gerą planą, puikiai žinome, kaip komanda žaidžia, kaip ginsis prieš mus, tiesiog reikia laikytis plano, nes tai darant, puikiai žaidžiame ir esame patenkinti rezultatu.