Po Pirėjo „Olympiakos“ krepšininkų pergalės Eurolygos finalo rungtynėse, Graikijos žiniasklaida ne tik lenkėsi čempionams, bet ir dėkojo už puikią kovą pralaimėjusiai Madrido „Real“ komandai.

„Teisingumas nugalėjo“

Pirėjo „Olympiakos“ aistruoliams ir vadovams reikėjo daug kantrybės. Pirėjo krepšininkai penktus metus iš eilės pateko į Eurolygos finalo ketvertą, bet praėjusius keturis kartus jiems vis pritrūkdavo kokio nors mažmožio.

„Raudoni-balti“ buvo stiprūs. Bet tai pusfinalyje, tai finale vis paaiškėdavo, kad varžovai tuo metu buvo truputį stipresni. Ir tik praėjusį sekmadienį išmušė „Olympiakos“ valanda – Pirėjo komanda Atėnų olimpinėje arenoje surengtose finalo rungtynėse palaužė Madrido „Real“ ekipą 92:85 ir ketvirtąjį kartą tapo Eurolygos čempione.

[[ge:lrytas:lrytas:42573229]][[ge:lrytas:lrytas:42566951]][[ge:lrytas:lrytas:42567031]]

„Teisingumas pagaliau nugalėjo“, – nuaidėjus finalo sirenai lengviau atsiduso ir džiugią žinią antraštėje pranešė „Olympiakos“ klubui artimas „Fos“ leidinys.

Pirmadienį Graikijos dienraščių viršeliuose vyravo raudona spalva – „Olympiakos“ klubo spalva. „Europa vėl raudona-balta“, – pirmajame puslapyje skelbė vienas iš didžiausių Graikijos dienraščių „Ta Nea“.

„Europos Evereste“, – viršelyje parašė „Sportday“ dienraštis. „Legendinis vakaras“, – matomiausioje pirmojo puslapio vietoje pranešė „Fos“.

Pirėjo krepšininkų varžovas „Real“ klubas dažnai vadinamas „karališkuoju“. Vos tik paaiškėjo, kad „raudoni-balti“ svarbiausias rungtynes žais su „karališkuoju“ klubu, Graikijos leidinių antraštėse įsivyravo „karališka“ tema. Suprantama, ji niekur nedingo ir po finalo. „Europos karaliai“, – pirmadienį pirmajame puslapyje didelėmis raidėmis parašė „Kokkinos“ sporto dienraštis. „Triumfas, Europos karaliai“, – viršelyje skelbė „Apogeumatini“ dienraštis.

„Bus kalbama ilgai“

„Olympiakos“ stipriausio Europos klubo vardą iškovojo ketvirtąjį kartą. Pirmoji pergalė buvo pasiekta 1997 metais. Paskui teko nemažai palaukti, bet 2012 ir 2013 metais Pirėjo komanda į Europos krepšinio viršūnę įkopė dukart paeiliui. Tais metais „raudonų-baltų“ gretose buvo Martynas Gecevičius, kuris abu sezonus per finalo rungtynes į aikštę nebuvo įleistas.

Po trečiosios pergalės vėl prasidėjo ilgas laukimas, pasibaigęs tik šį pavasarį Pirėjo komandai ketvirtąjį kartą nudažius Europos krepšinį savo spalva.

[[ge:lrytas:lrytas:42573367]]

Tarp pergalių buvo daug pralaimėjimų lemiamose rungtynėse. Iš viso „Olympiakos“ šešis kartus nusileido varžovams finale, o vien šį dešimtmetį tris kartus pralaimėjo pusfinalyje.

„Raudonų-baltų“ kolekciją papildžiusi taurė istoriškai svarbi dėl daugelio priežasčių! – rašė graikų „Gazzetta“ sporto leidinys. – Pirma ir svarbiausia – ji vainikavo ilgametes pastangas, nes klubas keturis kartus paeiliui buvo labai arti tikslo, bet neparagavo pergalės šampano.

Lūžis įvyko tapus reguliariojo sezono nugalėtoju. Laimėti taurę stebint dvidešimčiai tūkstančių „raudonų-baltų“ aistruolių, amžinų varžovų namuose, kuriuose Giorgos Bartzokas laimėjo jau dvylika paeiliui europinių rungtynių, taip pat yra pasiekimas, apie kurį bus kalbama labai ilgai.“

[[ge:lrytas:lrytas:42573375]]

„Klupo ir vėl atsikėlė“

Pirėjo krepšininkai sekmadienį triumfavo po sunkios kovos. Graikų manymu, net netikėtai sunkios kovos, nes „Real“ komanda prieš pat finalą liko visai be vidurio puolėjų.

„Kas galėjo įsivaizduoti, kad, „Real“ komandai atsidūrus tokiose sudėtingose aplinkybėse, mes pamatysime tokį didį finalą, – stebėjosi „Gazzetta“. – „Real“ privertė „Olympiakos“ komandą pasiekti savo ribas. Kas galėjo pagalvoti, kad „karališkasis“ klubas, atvykęs į Atėnus be vidurio puolėjų Walterio Tavareso ir Oleksijaus Lenio bei už kelialapį į finalą sumokėjęs Usmano Garubos trauma, išstums „raudonus-baltus“ iš jų komforto zonos ir visiems normaliems sirgaliams padovanos tokį neįtikėtiną mūšį“.

Pirėjo ekipai reikėjo parodyti viską, ką sugeba. Antrajame kėlinyje madridiečiai pirmavo 10 taškų skirtumu, o „baltųjų“ puolėjas Trey Lylesas atrodė lyg ateivis. Jis vien iki pertraukos pelnė 21 tašką. Vis dėlto „Olympiakos“ sutramdė varžovų lyderį ir dar prieš pertrauką išlygino rezultatą. Tačiau lygi kova vyko iki paskutiniųjų minučių.

„Madrido komandos pasirodymas buvo nuostabus, bet dar nuostabesnis buvo Sergio Scariolo žaidimo planas, – varžovų treneriui nusilenkė „Gazzetta“. – „Olympiakos“ turėjo daug kartų klupti ir vėl atsikelti, kol rado kelią į viršūnę.“

„Vertikalus“ žaidimas, laiku kamuoliu „maitinti“ priekinės linijos krepšininkai, svarbūs Evano Fournier ir Aleco Peterso, kuris buvo ne mažiau vertas naudingiausio krepšininko prizo, metimai, o labiausiai be galo ilgas atsarginių suolas buvo pagrindiniai veiksniai, dėl kurių pavyko įveikti galingus finalo varžovus“, – Pirėjo komandos pergalės priežastis išdėstė „Gazzetta“.

[[ge:lrytas:lrytas:42573374]]

„Nežinia, iš kur „Real“ sėmėsi jėgų kovoti iki paskutinių sekundžių ir patvirtinti savo karališką statusą, bet tai buvo finalo ketverto brangakmenis. „Olympiakos“ pasisekė, kad lemiamą tolimą metimą, kuriuo „Real“ galėjo išlyginti rezultatą, atliko ne Sergio Llullis“, – rašė „Gazzetta“ apžvalgininkas Nikos Papadogiannis.

Iki ketvirtojo kėlinio pabaigos likus žaisti keliolika sekundžių ir „Olympiakos“ pirmaujant trimis taškais, iš toli metė „Real“ gynėjas Andresas Felizas. Galimybė išlyginti rezultatą buvo labai gera, bet kamuolys į krepšį neįkrito. Skirtingai negu prieš trejus metus Kaune, kai „Olympiakos“ ir „Real“ taip pat žaidė Eurolygos finalo rungtynes, o paskutinėmis sekundėmis „baltųjų“ senbuvio S. Llullio metimas pasiekė tikslą ir čempione tapo Madrido komanda.

„Paaukojo savo „ego“

Geriausio finalo ketverto žaidėjo prizas buvo įteiktas prancūzui Evanui Fournier. Šis paryžietis prieš keliolika metų, net nepagarsėjęs Europoje, išvyko į NBA lygą ir ryškia žvaigžde tapo Šiaurės Amerikoje. Tačiau vienu metu jo karjera už Atlanto įstrigo ir užpernai E.Fournier priėmė „Olympiakos“ kvietimą.

Kai E. Fournier sportinė forma buvo smarkiai kritusi, jam dažnai nepavykdavo sutramdyti didelio „ego“, ypač atstovaujant Prancūzijos rinktinei, ir patyręs žaidėjas neretai pakenkdavo savo komandai. Tačiau Pirėjo ekipoje ši problema buvo išspręsta. Nepaisant to, kad, kaip rašė „Gazzetta“, „daug kas abejojo, ar jam pakaks motyvacijos“.

Motyvacijos pakako. „E. Fournier paaukojo savo „ego“ dėl komandos ir rodė pavyzdį komandos draugams, kai pakildavo nuo suolo ir keisdavo reguliariajame sezone puikiai žaidusį Tylerį Dorsey“, – po finalo rungtynių E. Fournier indėlį įvertino „Gazzetta“.

[[ge:lrytas:lrytas:42573373]]

Prancūzas šį sezoną tik devynerias rungtynes pradėjo starto penkete, o jo vidurkis buvo 11 taškų. Finalo rungtynėse jis irgi pakilo nuo atsarginių suolo ir spėjo surinkti vos ne dukart daugiau – 20 taškų.

E. Fournier perėmus lyderio vaidmenį, niekas net nepastebėjo, kad kelis mėnesius „raudonų-baltų“ puolimo smaigalyje buvęs T.Dorsey, kuris reguliariajame sezone įmesdavo vidutiniškai 17 taškų, per finalo rungtynes tepelnė 1 tašką.

Kaip ir nelabai pasigedo Aleksandro Vezenkovo indėlio. A. Vezenkovas buvo rezultatyviausias Eurolygos sezono žaidėjas ir buvo išrinktas geriausiu šio sezono Eurolygos krepšininku, bet finale pelnė tik 12 taškų – jam neįprastai mažai.

„Atlygis G. Bartzokui“

Kai „Olympiakos“ prieš trylika metų trečiąjį kartą tapo Eurolygos čempionu, komandą treniravo Giorgos Bartzokas. 2012-aisiais „raudonus-baltus“ į Europos viršūnę nuvedė Dušanas Ivkovičius, bet Serbijos krepšinio specialistas tuomet dar sezono viduryje paskelbė, kad trauksis iš pareigų ir nesileido perkalbamas net po didžios pergalės.

Serbo įpėdiniu tapęs G. Bartzokas tuo metu už Graikijos ribų buvo beveik nežinomas. Jis iki 2012 metų dirbo tik dėl aukščiausių vietų nekovojusiuose savo šalies klubuose. „Olympiakos“ vadovų sprendimas tuomet daug ką nustebino, bet puikų palikimą gavęs naujasis treneris išsaugojo seną žaidimo sistemą ir ta pačia sudėtimi žaidusi Pirėjo komanda antrą kartą iš eilės tapo Eurolygos čempione.

[[ge:lrytas:lrytas:42573370]]

Tačiau paskui sudėtis pasikeitė, G. Bartzokui nepavyko įdiegti reikiamų naujovių, rezultatai pablogėjo ir klubo vadovai nusprendė ieškoti kito trenerio.

Tuo tarpu iš „Olympiakos“ išvykęs G. Bartzokas kelis sezonus dirbo Krasnodaro „Lokomotiv“, „Barcelona“ ir „Chimki“ klubuose. Graikas su „Lokomotiv“ netgi sensacingai pateko į Eurolygos finalo ketvertą, bet kitose darbo vietose dideliais laimėjimais pasigirti negalėjo.

O 2020 metų sausį tuo metu sudėtingą laikotarpį išgyvenusio ir biudžetą sumažinusio „Olympiakos“ vadovai pakvietė G. Bartzoką grįžti į „raudonų-baltų“ gretas.

Netrukus klubas vėl atsistojo ant kojų, o G. Bartzokas pateisino didžiąją dalį lūkesčių. Treneris išvystė savitą žaidimo braižą, o penkis kartus iškovotas kelialapis į Eurolygos finalo ketvertą patvirtino, kad „Olympiakos“ yra vienas iš žemyno lyderių.

Trūko tik paskutinio žingsnio, kurio „raudona-balta“ bendruomenė sulaukė sekmadienį. „Ši pergalė – atlygis G. Bartzokui“, – vienoje iš antraščių pabrėžė „Fos“.

„Olympiakos“ iškovojo taurę, nes turėjo nesibaigiančias kokybės atsargas ant atsarginių suolo, bet taip pat – nesibaigiančias trenerio sumanymų atsargas“, – trenerio nuopelnus įvertino „Gazzetta“.

[[ge:lrytas:lrytas:42573362]]

„Puikus vadovybės darbas“

Paviršutiniškai žvelgiant į „Olympiakos“ rezultatus, galima pagalvoti, kad čempionų kelias visą sezoną buvo vos ne rožėmis klotas. Pirėjo krepšininkai tapo reguliariojo sezono nugalėtojais, ketvirtfinalio serijoje visas trejas rungtynes su „Monaco“ ekipa laimėjo didesniu nei 20 taškų skirtumu, pusfinalyje sutriuškino Stambulo „Fenerbahçe“ komandą.

Iš tiesų, „raudoni-balti“ į viršūnę ėjo traumomis nusėtais kančių keliais. Dar pernai Prancūzijos rinktinėje sunkią traumą patyrė ir beveik visą sezoną nežaidė Moustapha Fallis, vos pasveikęs ir aikštėje praleidęs tik dvi minutes vėl susižeidė Keenanas Evansas, daug rungtynių praleido Frankas Ntilikina, Shaquielle‘as McKissicas, Tysonas Wardas, svarbioje sezono dalyje po kelias savaites padėti komandai negalėjo Thomasas Walkupas, Evanas Fournier, Aleksandras Vezenkovas, Kostas Papanikolaou.

Pirėjo klubui sezono viduryje teko ieškoti papildomų išteklių, bet žiemą atvykę naujokai Tyrique‘as Jonesas bei Cory Josephas užpildė spragas ir paliko žymę per finalo ketverto rungtynes.

Įvertinusi tiek šio sezono, tiek praėjusių metų darbus, „Gazzetta“ pažymėjo klubo savininkų brolių Giorgo ir Panagiočio Angelopoulų indėlį: „Puikus brolių Angelopoulų ir visos vadovybės darbas. Jie dirbo nuosekliai, planavo, įgyvendino planus ir rodė pavyzdį kitiems klubams. Jie „ruošdavo maistą, kol dar nebūdavo išalkę“, bet buvo pasiruošę atlikti pataisymus, jei jų reikėdavo“.

Graikijos spauda po „Olympiakos“ pergalės: „Teisingumas nugalėjo“