Auksiniai „Žalgirio“ skaičiai

Lietuvos čempionu „Žalgiris“ tapo 37-ąjį kartą, tarp jų – 29-ąjį kartą atkūrus šalies Nepriklausomybę ir 26-ąjį kartą Lietuvos krepšinio lygos laikotarpiu (LKL buvo įkurta 1993 m.).

Kauno komanda aukso medalius arba aukso žiedus iškovojo 1946, 1950, 1952–1955, 1957, 1958, 1991–1999, 2001, 2003–2005, 2007, 2008, 2011–2021, 2023, 2025 ir 2026 metais. 1959–1990 metais „Žalgiris“ nedalyvaudavo Lietuvos pirmenybėse ir žaisdavo tik SSRS pirmenybėse.

Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos čempionu, be „Žalgirio“, tapo tik Vilniaus „Rytas“ (septynis kartus).

Dauguma „Žalgirio“ krepšininkų LKL čempionais tapo ne pirmą kartą. Labiausiai tituluotas yra komandos kapitonas Edgaras Ulanovas. Jis iškovojo devintąjį čempiono žiedą ir pagal šį skaičių pavijo taip pat devynis kartus čempionu tapusį Robertą Javtoką. Daugiau kartų LKL nugalėtojų komandoje žaidė tik kiti du buvę žalgiriečiai, karjerą jau baigę Artūras Milaknis (10) ir Paulius Jankūnas (15).

Arnas Butkevičius ir Laurynas Birutis čempionu tapo ketvirtąjį kartą, Dovydas Giedraitis ir Ignas Brazdeikis – trečiąjį, Deividas Sirvydis, prancūzas Sylvainas Francisco ir Mantas Rubštavičius – antrąjį.

A.Butkevičius pirmą kartą čempionu tapo, kai atstovavo „Rytui“, o visi kiti krepšininkai aukso žiedus iškovojo žaisdami tik „Žalgiryje“. Tiesa, M.Rubštavičius abu kartus per finalo seriją nebuvo registruotas nė vieneriose rungtynėse.

Ąžuolas Tubelis, amerikiečiai Nigelas Williamsas-Gossas, Mosesas Wrightas ir Dustinas Sleva bei vokietis Maodo Lo šiais metais LKL čempionais tapo pirmą kartą.

Keli „Žalgirio“ krepšininkai yra tapę kitų šalių čempionais: N. Williamsas-Gossas – Ispanijos (2022 m. su Madrido „Real“) ir Graikijos (2025 m. su Pirėjo „Olympiakos“), M. Wrightas – Graikijos (2025 m. su „Olympiakos“), S. Francisco – Vokietijos (2024 m. su Miuncheno „Bayern“), M. Lo – Vokietijos (2017 m. su „Bamberg“, 2019 m. su „Bayern“, 2021 ir 2022 m. su Berlyno ALBA), Italijos (2024 m. su Milano „Olimpia“) ir Prancūzijos (2025 m. su „Paris“).

„Žalgirio“ krepšininkams vadovaujantis Tomas Masiulis kaip vyriausiasis treneris šį sezoną debiutavo LKL pirmenybėse ir šiose pareigose čempionu tapo pirmąjį kartą.

Tačiau T. Masiulis net penkis kartus buvo LKL čempionas kaip krepšininkas ir du kartus – kaip trenerio padėjėjas. Jis visus titulus Lietuvoje iškovojo atstovaudamas „Žalgiriui“.

Per žaidėjo karjerą užsienio šalyse T. Masiulis penkis kartus tapo Lenkijos čempionu (su Sopoto „Trefl“), o dirbdamas trenerio padėjėju po du kartus tapo Ispanijos ir Turkijos čempionu (su „Barcelona“ ir Stambulo „Fenerbahçe“).

Sudėjus visuose vaidmenyse ir visose šalyse iškovotus titulus, T. Masiulis šiais metais nacionaliniu čempionu tapo 17-ąjį kartą.

Finalas

„Žalgiris“ vienuoliktąjį kartą laimėjo finalo seriją sausu rezultatu. Kai buvo žaidžiama iki keturių pergalių, Kauno komanda keturis kartus nugalėjo 4:0, o trumpesnėje serijoje septintąjį kartą laimėjo 3:0.

„Žali-balti“ jau ketvirtą kartą visas finalo rungtynes laimėjo dviženkliu skirtumu, bet šių metų serijoje jų pranašumas buvo didžiausias. Kauno komanda finalo serijoje Utenos krepšininkus triuškino vidutiniškai 27 taškais (107:75, 100:69 ir 95:77).

Iki šio sezono didžiausias „Žalgirio“ pranašumas prieš finalo varžovus buvo vidutiniškai 23,7 taško 2019 metų serijoje su „Rytu“.

Naudingiausiu finalo serijos krepšininku išrinktas pirmą sezoną „Žalgiryje“ žaidęs Ąžuolas Tubelis.

Tris praėjusius sezonus šis prizas buvo įteiktas užsieniečiams: pernai – prancūzui Sylvainui Francisco, užpernai – amerikiečiui Marcusui Fosteriui iš „Ryto“, 2023 metais – amerikiečiui Isaiah Taylorui iš „Žalgirio“.

Lietuvis praėjusį kartą naudingiausio finalo krepšininko prizą gavo 2022 metais. Tada svarbiausio asmeninio įvertinimo sulaukė „Ryte“ žaidęs Arnas Butkevičius.

Tarp šių metų finalo dalyvių buvo dar vienas krepšininkas, prieš kelerius metus iškovojęs naudingiausio finalo žaidėjo prizą. Edgarui Ulanovui šis apdovanojimas įteiktas dukart (2017 ir 2019 m.).

Per visą 2025–2026 metų sezoną „Žalgiris“ nacionalinėse varžybose pralaimėjo tik vienerias rungtynes. Kauno komanda spalio 19 dieną LKL reguliariojo sezono rungtynėse namie pralaimėjo Panevėžio „Lietkabeliui“.

Po šios nesėkmės „Žalgiris“ laimėjo likusias 27 reguliariojo sezono rungtynes, visas aštuonerias atkrintamųjų varžybų rungtynes ir visas ketverias Karaliaus Mindaugo taurės rungtynes.

Skaičiuojant vien LKL varžybas, „Žalgiris“ tęsia 35 pergalių virtinę. LKL rekordas yra 38 iš eilės pergalės. Tiek rungtynių nuo 1998 metų gegužės 4 dienos iki 1999 metų lapkričio 8 dienos pasiekė Jono Kazlausko treniruojamas „Žalgiris“.

Tomo Masiulio treniruojama komanda pakartojo per vieną sezoną iš eilės pasiektų pergalių rekordą. 2024–2025 metų sezone 35 iš eilės pergales pasiekė italo Andrea Trinchierio treniruojamas „Žalgiris“.

Per visą sezoną „Žalgiris“ visuose turnyruose (Lietuvos krepšinio lygoje, Karaliaus Mindaugo taurės turnyre ir Eurolygoje) žaidė 86 rungtynes, per jas pasiekė 67 pergales ir patyrė 19 pralaimėjimų.

„Žali-balti“ pirmąsias oficialias sezono rungtynes žaidė 2025 metų rugsėjo 20 dieną, paskutiniąsias – 2026 metų birželio 12 dieną.

Utenos „Juventus“ pasiekė geriausią klubo rezultatą. Pirmą kartą finale žaidusi Utenos komanda pirmą kartą tapo Lietuvos vicečempione. Iki šio sezono geriausias „Juventus“ rezultatas buvo 2015 metais LKL pirmenybėse užimta trečioji vieta. LKL turnyre „Juventus“ žaidžia nuo 2009 metų.

„Juventus“ tapo pirmąja komanda, kuri pateko į LKL finalą reguliariajame sezone užėmusi septintąją vietą.