Ketvirtajame kėlinyje lietuviai galingai spurtavo ir Igno Brazdeikio, Igno Sargiūno ir Ąžuolo Tubelio vedami susikrovė dviženklę persvarą. Vis dėlto mūsiškiai jos neišlaikė ir galiausiai krito Bolonijoje.
Pergalę pasiekti nepakako ir įspūdingo Ą. Tubelio pasirodymo. 24-erių žalgirietis surinko 25 taškus, 12 atkovotų kamuolių ir 31 naudingumo balą.
„Visų pirma, abi komandos labai norėjo laimėti. Fiziškos rungtynės, teisėjai davė kautis, – spaudos konferencijoje kalbėjo Ą. Tubelis. – Atsilikome trečiajame kėlinyje, sugrįžome, turėjome 12 taškų persvarą. O tada nežinau... Nepadarėm teisingų pražangų, nevaldėm kamuolio. Paprastos klaidos ties aikštės vidurio suteikė jiems šansų pulti greitai – taip jie ir sugrįžo.“
Susiję straipsniai
Tuo tarpu R. Kurtinaitis suskubo atkreipti dėmesį į vieną statistinį rodiklį.
„Noriu pasveikinti Italiją, jie žaidė gerai. Rungtynių pabaigą jie sužaidė tobulai. Aišku, gaila, kad pralaimėjom, bet taip jau nutinka, toks yra sportas.
Noriu tik atkreipti dėmesį į tam tikrus skaičius: italai padarė 5 klaidas, o mes – penkiolika. Kiti mūsų statistiniai skaičiai, tokie kaip atkovoti kamuoliai, už italų buvo šiek tiek geresni. Žvelgsime į ateitį. Turime kitą etapą, ten bandysime patekti į pasaulio čempionatą“, – kalbėjo patyręs specialistas.
Netrukus Italijos žiniasklaidos atstovas paklausė, kodėl ketvirtajame kėlinyje nerungtyniavo vienas komandos lyderių Jonas Valančiūnas.
„Žinome italus, esame juos išskautinę, žinome, kaip jie žaidžia. Ypatingai rungtynių pabaigoje Valančiūnas italų demonstruojamam žaidimui buvo per lėtas, – aiškino R. Kurtinaitis. – Žaidėme su Ąžuolu penktoje pozicijoje, kur galime keistis visi penki. Tai davė vaisių ketvirtajame kėlinyje, tik pati pabaiga buvo tokia.
Problema buvo net ne mūsų žaidime, o tam tikruose sprendimuose. Kai reikia žaisti ilgiau, atliekam ankstyvus metimu, kai reikia perduoti kamuolį – padarome klaidą. Viską lemia mažos detalės – taip jau yra.“
„Nereikia daryti tragedijos“
Lietuvos žurnalistams Bolonijoje R. Kurtinaitis vėliau davė išsamesnį komentarą.
„Pralaimėjom laimėtas varžybas. Buvo kai kurie sprendimai gale ne tokie, kokių norėtume. Per anksti metėm, lygioj vietoj nugriuvom. Buvo daugiau nelaimingų atsitikimų negu kažkokių kitokių problemų. Labai gaila, kad šitas varžybas pralaimėjom. Aš dėkingas vyrams. Tikrai kovėmės gerai, viskas buvo kaip ir normaliai. Nu būna, kad pralaimi varžybas. Šiandien buvo būtent tokia diena, kai mums paprasčiausiai nepasisekė“, – kalbėjo rinktinės vyr. treneris.
– Ar manote, kad tos klaidos atsirado iš nuovargio?
– Čia dabar galim visokių pripasakot. Taip, žaidžiau su penkiais mažais žaidėjais gale ir buvo viskas kaip ir tvarkingai. Taip, biškį nuovargis pasijautė, bet aš nemanau, kad tas nuovargis gali būt toks, kad būtų kažkokie mūsų sprendimai neteisingi. Taip, žaidėjai pavargę ir gale rungtynių likus dviem minutėm iki pabaigos daryt kažkokius keitimus, kurie visą kėlinį išsėdėjo ant suolo, buvo didoka rizika, kurios aš nepriėmiau. Gal čia viena iš tų tokių klaidų.
– Antrame kėlinyje buvo 8 klaidos.
– Apie šitą nenoriu kalbėt. Man pačiam įdomu, kaip italai padarė tik penkias klaidas. Nesakyčiau, kad jie lėčiau lakstė už mus, nesakyčiau, kad jų tas žaidimas buvo statinis. Mes padarėm penkiolika. Taip yra – čia yra pagrindinė mūsų problema, su kuria šiandien nesusitvarkėm, nors akcentavom ir per pertauką. Iki pertraukos mes padarėm 9 klaidas, o jie – dvi.
Manau, šiandien dienos varžybose ir tokio lygio varžybose visada turbūt pagrindinis faktorius yra klaidų skaičius. Šiandien mes pripynėm ir, kaip matėt, kai kurias pripynėm lygioj vietoj, jau nekalbu, kur turėjom neblogus šansus kartot [metimus] iš po krepšio, bet mums nepavyko to padaryt – tai čia viena iš bėdų. Antra – mes turėjom dar dvi baudas, kuriom galėjom sustabdyt greitus puolimus ir triskart mes jų nesustabdėm.
– Kiek koją kišo žaidėjų emocijų nevaldymas? Emocingai reagavo ir M. Buzelis, ir J. Valančiūnas ir K. Jakučionis.
– Žinot, būtų problema, jeigu mes žaisdami tokio lygio varžybas išvis nesijaudintume. Jie jaudinasi, jie nori laimėt – iš to išeina tos visos problemos. Aišku, mes turim valdytis, bet aš nemanau, kad čia yra blogai. Blogai, kai žaidėjai tyli ir jiems yra vienodai. Mūsų žaidėjams ne vienodai. Mes norėjom laimėt, mums nepavyko.
Galėjom lengvesniu keliu papulti į pasaulio čempionatą, dabar apsisunkinom truputėlį, bet aš manau, kad iš to kažkokios tragedijos, kaip ir anąkart sakiau, nereikia daryt. Mes žaidžiam, stengiamės. Visas žaidimas, viskas kaip ir temoj. Žaidžiam neblogai, tik reikia mums išmokti žaisti galus ir laimėti rungtynes.
– Baigėsi pirmasis atrankos etapas. Kokia buvo šita atkarpa jūsų akimis?
– Labai įvairi. Mes turėjom vienokią komandą, kitokią – kituose. Dabar surinkom neblogą komandą ir neblogai žaidėm ir su anglais. Neblogai žaidėm ir šiandien, net sakyčiau – žaidėm gerai. Mažos detalės, apie ką aš kalbėjau, mums pakišo koją. Turim gerą komandą, reikia dirbt su ja. Būtų gerai, kad ją turėtume ir rudenį.
Nežinau, kaip čia bus toliau, kas išvyks, kas parvyks, bet į tą paskutinį laikotarpį žiūriu pozityviai. Jeigu pamenat Europos čempionatą, mes buvom, sakykim, ne pirmuose ešalonuose, bet buvom viršuj, dabar žaidžiam lygiai. Mes pralošėm tris rungtynes po tašką ir vienas – dviem, kaip šiandien.
Manau, kad viskas temoj. Dažnai taip būna, kad žaidi gerai, bet vieno taško trūksta. Šiandien jo mums pritrūko, pritrūko tokių taktinių sprendimų subauduot laiku, įmest iš po krepšio ir nenugriūt nereikiamoj vietoj. Tokie maži dalykėliai, bet jie daro didelius dalykus.
– Islandijoje rungtynių pabaiga taip pat buvo lemtinga. Ar matote kažkokias tendencijas? Ko galbūt galėtumėte išsireikalauti iš žaidėjų?
– Išsireikalauti kažkiek gali, bet yra tokie sprendimai, kur žaidėjai daro patys. Nenoriu nieko kaltint. Mes metėm skubotus metimus, kada galėjom nemesti. Mes net pradžioj rungtynių metėm skubotus metimus, kada galėjom nemesti. Reikia tokios žaidybinės disciplinos, ji išsiugdoma. Kai kurie žaidėjai jos neturi.
Nematau, kad bloga būtų tendencija, viskas kaip ir kyla į kalną. Kaip kažkada Arvydas Sabonis gerai pasakė, „pažiūrėk, mes per savo visą gyvenimą kiek rungtynių išlošėm po vieną tašką, kitos komandos nebuvo blogesnės už mus, bet jie pralošė po tą vieną, o jie buvo tokio pat gerumo“. Mums gal tada pasisekė, dabar nepasisekė.
Aš manau, kad mes teisingam kely, dirbam gerai. Sakau – bus problema rudenį, ką mes turėsim, nes ligi šiol neaišku. Šiaip viskas gerai, mes išėjom į kitą etapą. Dabar gavom stiprias komandas, bet su jom reikia kovoti. Nenuleidžiam rankų. Galėjom, kaip minėjau, lengvesniu keliu nueit, bet pasirinkom tokį kelią – reikės tokiu keliu nueit.
– Ar situacija dėl sudėties yra visiškai neaiški? Ar turite informacijos, kas sutinka žaisti, kas bus?
– Nežinau nieko, nes nesigilinau – buvau susifokusavęs į šitas varžybas. Dabar sėsim, žiūrėsim, darysim, kas galės, negalės. Na aš nežinau, kaip mums bus įmanoma iš NBA prisitraukti tuos pačius žaidėjus, nežinom Jono situacijos, ar lieka Europoj, ar išvažiuoja. Yra daug tokių klaustukų, apie kuriuos aš tik galiu paspėlioti. Todėl gal ir neverta kalbėt, nes nuo mūsų daug kas nepriklauso. Priklauso daug kas nuo klubų. Pabandysim. Yra žmonės, kurie dirba federacijoj, pabandysim tuos dalykus išspręst.
– Žvelgiant į ateitį, ar įmanoma per turimą laikotarpį išgvildenti tas rungtynių pabaigas, įdiegti šaltakraujiškumo savybes?
– Manau, kad įmanoma. Manau, kad įmanoma, ir reikia dirbti ta linkme.
– Rungtynių pabaigos epizodų epicentre buvo K. Jakučionis – dvi klaidos, pražanga puolime. Kiek gera jam yra ši mokomoji medžiaga?
– Aš nenorėčiau dabar [apie tai kalbėti]. Jeigu mes laimim, mes laimim visi, jeigu mes pralaimim, mse pralaimim visi. Visi mes galėjom šiandien gal po kokį vieną epizodą sužaist geriau, bet taip įvyko, kaip įvyko. Aš kaltint nieko nekaltinu – rūbinėj vaikinams padėkojau ir tą pasakiau. Visi kovojo, visi norėjo laimėt, visi žinom situaciją. Nepavyko, kovosim toliau.