J. Valančiūnas pasakė daug, nepasakė – irgi daug: kodėl jo žodžiai nieko nepakeis (10)

Prieš porą savaičių rinktinės vadovas Linas Kleiza atviru tekstu kreipėsi į neatvykstančius krepšininkus: „Tai kas čia? Koks yra tylusis boikotas? Tai kur čia mes dasigyvenom? Tylusis... Tai tegul kalba. Jei kas nori, tegul kalba. Kas čia yra? Mes visi drąsūs už kažkur, kažką. Tai gerai, kalbėt mes visi [drąsūs], reikia ir sužaist, visų pirma.“

J. Valančiūnas į šį kvietimą atsakė veiksmais ir tapo pirmuoju žaidėju, atvirai prabilusiu apie rinktinės bėdas. Aukštaūgis iš pradžių davė interviu „BasketNews“ žurnalistui Donatui Urbonui, vėliau kalbėjo ir 15min tinklalaidėje „Pikenrolas“.

Tiek interviu, tiek ir pokalbio metu prie Kauno „Žalgirio“ šią vasarą prisijungęs J. Valančiūnas ištransliavo keletą labai aiškių žinučių apie rinktinę supančias bėdas.

Vis dėlto apie kai kuriuos dalykus buvo kalbama aptakiai. Kai kuriose vietose ar tiesiogiai, ar netiesiogiai buvo metami kaltinimai, tačiau po kiek laiko drąsesnės nuomonės buvo atsisakoma. Lrytas nusprendė išsamiai pažvelgti į visus J. Valančiūno išsakytus teiginius tiek jo duotame interviu, tiek ir tinklalaidėje, juos sugrupuoti, išanalizuoti bei paprognozuoti, kokią įtaką jie gali padaryti Lietuvos krepšiniui.

Visų pirma, J. Valančiūnas abukart aiškiai išsireiškė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios jis šiuo metu neatstovauja Lietuvos rinktinei – noras tinkamai ir pilnavertiškai pasiruošti artėjančiam sezonui su Kauno „Žalgiriu“. Pasak jo, yra ir kitų priežasčių, tačiau ši – esminė.

„Noriu, kad viskas būtų pagal raidę, kad pradėčiau nuo pat pradžių, ir tas kontaktas su trenerių štabu, ir su žaidėjais, tie patys deriniai - noriu įvažiuoti šimtu procentų, būti pasiruošęs. Mano biologinis laikrodis irgi nestovi - tie metai kapsi ir noriu dar patriukšmaut. Tie keli metai, kurie yra likę mano karjeroj, noriu patriukšmaut ir noriu kažką nuveikt daugiau nei tiktai atbūt metus. Norėjau susidėliot tą visą nuo pat pradžių ir pradėt tikrai gera nata šimtu procentų su komanda“, – tinklalaidėje pasakojo Jonas.

„Atvažiuojame iš meilės Lietuvai, patriotiškumo, bet turi būti ir tam tikras atitinkamas procesas, kad galėtum ramiai dirbti ir žaisti už Lietuvą. Bet kai dvi pusės kažkur nesutaria, atsiranda nemažai techninių dalykų, dėl kurių dirbti kartu dėl bendro tikslo darosi sudėtinga. Tačiau tai ne pagrindinis dalykas. Pagrindinė priežastis ta, kad pradedu sezoną kitur ir turbūt taip, kaip dar niekada nepradėjau. Todėl noriu tame procese dalyvauti nuo pat pradžių. Tik techniniai dalykai tikrai neprideda pliusų“, – interviu metu panašiai kalbėjo krepšininkas.

Netrukus jis pradėjo tas problemas, kurias pavadino techniniais dalykais, pamažu vardinti.

Pirmoji didelė įvardinta problema – treniruočių proceso neaiškumai. Tą J. Valančiūnas tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtino abukart.

Pasak krepšininko, nuolat keisdavosi tvarkaraštis ir vieta, kur bus sportuojama, o krepšininkams kartais galutinai nebūdavo aišku, kada, kur ir kas bus daroma. Dėl to, kaip galima suprasti, kaltas trenerių štabas bei logistinius dalykus organizuojanti Asociacija „Lietuvos krepšinis“.

„Norisi turėti žmogišką grafiką ir žinoti, kaip atrodys tavo darbotvarkė ir kaip suderinti šeimyninį gyvenimą su rinktinės pareigomis. O dabar grafikas keičiasi, nesikeičia. Bus, nebus. Nežinomybė, mėtymasis... Taip, autobusai geri, užsakomieji reisai – viskas gerai. Bet kai per 15 minučių pasikeičia grafikas, kai jau vos ne pro duris esi išėjęs, atrodo keistai. Mes vis tik subrendę vyrai, – interviu metu kalbėjo Jonas. – Asociacija tikrai ne pirmus metus dirba. Langas juk nėra ilgas – dvi savaitės. Juk galima išsigryninti visas sales ir visą dienotvarkę iš anksto. O ne atsisėdus viešbučio fojė nuspręsti, ką šiandien veiksim.“

Prieš daugiau nei savaitę kitoje tinklalaidėje buvęs rinktinės krepšininkas ir dabartinis Panevėžio „Lietkabelio“ komandos direktorius Jonas Mačiulis taip pat minėjo besikeičiančius treniruočių grafikus bei atskleidė, kad treniruotės kartais būdavo pratęsiamos apie tai anksčiau neinformavus žaidėjų, o to iniciatorius buvo trenerio asistentas Tomas Pačėsas.

„O ką [Matas] Buzelis be pavardės skolingas Lietuvai? Jis čia važiuoja žaisti, patenka į tam tikrą terpę treniravimo, kur pasibaigia treniruotė ir gerbiamas asistentas sako: „Žėk, ė, dar mes turim pusę valandos, davai dar biškį padirbėkim visi!“ Kas, kaip – jokio supratimo, – pasakojo J. Mačiulis. – Ateina iš normalių sistemų, kur viskas padaryta, kur sudėliotos treniruotės, grafikai ir čia – „ė, žiūrėk, dar mes“.“

Tinklalaidėje paklaustas apie Jono Mačiulio išsakytus žodžius J. Valančiūnas jų nepaneigė.

„Nėra tai iš piršto laužta, nėra, kad tu sėdi namie, susigalvoji, ateini ir pasakai, kad kažką užjuodint. Nemanau, kad Jonas yra tas žmogus, kuris norėtų tiesiog nepagrįstai uždėti kažkokio grūzo, kažkokių nebūtų dalykų. Vieni gal vienaip mato, kiti gal kitaip mato, bet Jonas nėra tas žmogus, kuris tiesiog susuktų plokštelę ir tiesiog papasakotų viską, kaip nebuvo“, – apie buvusį bendražygį kalbėjo J. Valančiūnas.

Trenerių štabui, o ypatingai Tomui Pačėsui, skriejo ir daugiau J. Valančiūno kritikos strėlių. Praktiškai visos jos – dėl komunikacijos.

Ne kartą buvo užsiminta apie T. Pačėso prieš daugiau nei metus J. Valančiūno atžvilgiu pažertus kaltinimus, kad jis esą į rinktinės stovyklas atvyksta būdamas prastos formos, po medžioklės su cigarete burnoje ir turėdamas užsiaugintą nemažą pilvuką.

„Galit sakyt „ne patriotas, neatvažiavo“. Turiu savo priežasčių. Jo, tas irgi įtakojo, kokia yra situacija, bet pagrindinė priežastis yra mano asmeniniai dalykai. Niekada nesakau "ne", kai prasidės kitas sezonas, ateis kitas langas, jeigu netyčia būsiu reikalingas. Gal ir nebūsiu reikalingas, nes su cigariuku, su pilvuku“, – tinklalaidėje užsiminė J. Valančiūnas.

„Taigi čia aš medžioju su cigariuku...“ – vieno iš atsakymų į interviu klausimą pabaigoje tarė jis. 

Bendrąja prasme, J. Valančiūno nuomone, trenerių štabas padarė ne vieną komunikacinę klaidą per pastaruosius metus – tiek tas pats T. Pačėsas, tiek ir Rimas Kurtinaitis. Šios klaidos, pasak krepšininko, neprisideda prie bendros atmosferos kūrimo ir žaidėjų noro atvykti į rinktinę.

„Blogiausia, kad dabar visi čia komunikuojam per žiniasklaidą. Juk esam suaugę žmonės – susitinkam ir pakalbam. Išsikalbam. O dabar girdi iš šalies, kad vieni kitus kaltina: kažko nepadarė vieni, kažko nepadarė žaidėjai. Kam to reikia? Atsukim laikrodį atgal.

Dar kai neva Ąžuolas [Tubelis] neatvažiavo į langą, neva kažkas nepakėlė ragelio... Kam nešti tai į žiniasklaidą? Visi tie dalykai vejasi, vejasi ir po to atsiveja. Ir viskas susideda. O dabar turim, ką turim. Kiekvienam reikia pasižiūrėti, ką padarėm, kad būtų gerai. Daug kas nepadarė nieko. Tas ir blogiausia“, – interviu metu kalbėjo Jonas.

J. Valančiūno minimas atvejis – R. Kurtinaičio ištarti žodžiai apie Arną Veličką, kad šis neatsakė į jo skambutį:

„Mes turim kalbėti tais dalykais, nes čia visgi liečią Lietuvą. Nežinau, kokios rūšies trauma yra Veličkos, bet aš manau, kad bandysim šiandien mes skambint – skambinom, bet nekėlė ragelio kol kas, nežinau, kodėl –, kad atvažiuotų pas mus į Birštoną“, – šių metų vasarį spaudos konferencijoje pristatydamas rinktinės sudėtį atrankos į pasaulio čempionatą langui.

Pasak J. Valančiūno, kadangi už žaidimą rinktinėje krepšininkai negauna atlyginimo, turi būti sukurta teisinga, draugiška, palaikanti atmosfera. To, kaip galima suprasti, nebuvo.

„Galvoju, reikia kitaip komunikuoti žinutę ir kitaip prisikviesti žaidėjus. Ta patriotiškumo korta nebeveikia. Ypač jauniems žaidėjams ar tiems, kas negyvena Lietuvoje. Didžiausias koziris jiems yra suteikti galimybę mėgautis krepšiniu ir žaisti už Lietuvos rinktinę. Bet jeigu mato, kad to pasimėgavimo nėra, tai bus sunku juos prisivilioti. Viskas turi veikti kaip grandinė. Kiekvienas turim padaryti savo darbą“, – interviu metu dėstė J. Valančiūnas.

Ne kartą J. Valančiūnas netiesiogiai paminėjo ir prieš porą metų kilusį skandalą, kai buvo paviešinta informacija, jog Puerto Rike vykusios atrankos į olimpines žaidynes turnyro metu kai kurie krepšininkai po grupės etapo rungtynių su Dramblio Kaulo Krantu dalyvavo, kaip buvo pavadinta, išgertuvėse.

Nuo to laiko tas turnyras, kurio finale buvo pralaimėta Puerto Rikui ir nepatekta į olimpiadą, tapo žinomas kaip „pragerta olimpiada“.

„Mėgavimasis nėra ėjimas mėgautis vakariene. Mačiau, kažkur kažkas pasigavo, kad, o, čia gėrė, tas, anas. Čia ne mėgavimasis. Tu mėgaujiesi tada, kai sunkiai dirbi. Kai yra gera darbinė nuotaika. Švari galva darbui. <...> O kad tu čia „šeimų nematom“, „užsirakinam“, „negeriam“... Iš viso tas akcentavimas „negeriam“... Mes suaugę vyrai.

Manau, visi žino, kokiu tikslu čia susirinko. Viskam yra laikas ir vieta. Per dvi savaites, nemanau, kad tokiems dalykams dar turi laiko... Kažkoks vaikų darželis ir keistai ištransliuota žinutė“, – netiesiogiai apie trenerių štabo transliuotą žinutę, jog rinktinėje nuo šiol bus tvarka ir bus atsisakoma bičiuliškos ir daugiau leidžiančios atmosferos, interviu metu kalbėjo Jonas.

Tinklalaidės metu pašaipų, nors ir netiesioginių, sulaukė ir Donatas Motiejūnas, kuris ir buvo tas žaidėjas, pirmiausia visuomenininkui Andriui Tapinui papasakojęs apie išgertuves Puerto Rike. Dariui Maskoliūnui pašiepus jo dabar demonstruojamą sportinę formą („žiūrint į tai, kaip pasiruošime atrodo didysis ugdytojas D-Mo, tai aš manau, kad tu būsi rinktinėj“), žalgirietis visą laiką juokėsi, o po to prabilo apie savo vaidmenį rinktinėje.

„Pirmas centras Marekas [Blaževičius], antras – barzdyla (turi omenyje Regimantą Miniotą – red.) ir dar aš gal trečias būsiu tada“, – ironiškai kalbėjo J. Valančiūnas.

J. Valančiūnas išvardijo visą šūsnį problemų, tačiau didžiausios jo kritikos strėlės visgi buvo skirtos Asociacijai „Lietuvos krepšinis“ (ALK), anksčiau geriau žinomai kaip Lietuvos krepšinio federacija (LKF).

Jau buvo minėtos organizacinės klaidos, palietusios rinktinės krepšininkų kasdienybę.

Itin daug kartų buvo kartojama, kad atsakomybę turi prisiimti visi – tiek žaidėjai, tiek treneriai, o tiek, svarbiausia, ir asociacija. Viena daugiausiai akcentuotų kritikos linijų buvo pastarosiomis savaitėmis daugiausia ALK iniciatyva transliuota žinutė, jog neatvykę už rinktinę žaisti krepšininkai galimai taip netiesiogiai išduoda Lietuvą ir yra nepatriotiški.

„Man skauda. Net ne tas žodis, kaip skauda… Tai neapibūdinama jokiais žodžiais. Manau, kad visos tos kalbos apie boikotus, nežaidimą ar nevažiavimą kautis už savo šalį yra didžiausia nesąmonė“, – asociacijos išplatintame interviu kalbėjo legendinis krepšininkas Valdemaras Chomičius.

„Vietoj to, kad surinktume geriausią sudėtį lemiamoms rungtynėms, prasideda išsisukinėjimai. Štai NBA žvaigždės Victoras Wembanyama, Nikola Jokičius gali atvažiuoti į savo rinktinę, o kai kurie mūsų žaidėjai dėl kažkokių tik jiems žinomų priežasčių negali. Jiems reikia suvokti, kad Lietuvos rinktinė – ne šiaip eilinė komandėlė“, – vėliau pridūrė V. Chomičius.

Panašias mintis asociacijos išplatintame interviu dėstė ir Darius Lukminas.

„Pasikartosiu – didžiausia garbė yra atstovauti Lietuvai. Kai patenki į tokį lygį, kad tave kviečia į Lietuvos rinktinę, kaip gali atsisakyti? Man, kaip ir Martynas Gecevičius sakė, tiesiog „neneša“ smegenys. Man nesuprantama, kaip taip gali būti… Aš nesuprantu: jie turi tokius kontraktus, tokį gyvenimą gyvena, yra tokiame lygyje, tad jie turėtų būti dėkingi Lietuvai. Turėtų būti dėkingi savo seneliams, tėvams, kurie kovojo, rizikavo dėl laisvos Lietuvos. O dabar jie atsisako žaisti? Susigalvoja kažkokių priežasčių… Tai yra juokinga.

Juk jie žaidžia ne už trenerius, ne už asociaciją ar jos vadovus – jie už Lietuvą žaidžia! Pasižiūrėkit į Arvydą Sabonį, į Šarūną Marčiulionį. Jie visą sveikatą atidavė Lietuvos rinktinei. Marčiulionis išvis… Jis dar galėjo žaisti NBA ne vieną sezoną, bet jis pasiaukojo dėl rinktinės. Ten ir baigėsi tie jo sezonai. Ir jis net nemąstė, kad galima atsisakyti ar kažkaip nežaisti už Lietuvą. Jis sveikatą eikvojo, nors galėjo ramiai pinigus uždirbinėti Amerikoje.

<...> Jūs man paaiškinkite, kaip galima nekovoti už savo šalies Trispalvę, už savo šalies garbę? Čia tik reikia sužaisti už Lietuvą. O jeigu bus, neduok Dieve, karas – kaip tada? Man tai netelpa galvoje, kažkoks kosmosas. Skaudu, kad jaunimui trūksta patriotizmo“, – savo mintimis dalinosi bronzą 1996 m. olimpinėse žaidynėse ir sidabrą 1995 m. Europos čempionate su Lietuvos rinktine iškovojęs D. Lukminas.

Būtent šias mintis ir naratyvą itin akcentavo Jonas Valančiūnas.

Pasak jo, į savo patriotizmą turėtų pažvelgti visi, ne tik žaidėjai.

„Kiekvienas, kas buvo aikštelėj, kas buvo prisidėjęs, kas daro sprendimus, yra atsakingas už tai. Jeigu žaidėjai, pavyzdžiui, yra ne patriotai, tai kur tie patriotiški veiksmai iš vadovybės? Aš būtent kalbu apie didžiąsias galvas, – tinklalaidės metu kalbėjo J. Valančiūnas. – Matom, kad yra labai sudėtingas momentas ir labai daug š verda, tai kur tas patriotiškas veiksmas ir pasakymas „gal tada randam kažką, kas bus geriau Lietuvos labui?“ Vis tiek mes čia ne pinigų uždirbt susirinkom, o dirbt Lietuvos labui, dirbt, kad rezultatai būtų Lietuvos geresni. Nežinau, turbūt visiems reiktų pagalvot biškį.“

„Ir vadyba, ir žaidėjai, ir visi – mes turėtumėm nustoti vienas ant kito stumdytis. Tie išstojimai legendų, „ne patriotai, kas neatvažiavo, atimt pilietybes“... Mes dabar užkuriam kažkokį šurmulį ir atrodom blogai prieš save, aišku, bet mes atrodom prieš visą pasaulį blogai“, – kiek vėliau tinklalaidėje tiesiogiai V. Chomičiaus ir D. Lukmino komentarus adresavo Jonas.

J. Valančiūno mintis buvo aiški – nukreipiant komunikacinę liniją į tai, kad dėl įvairių priežasčių, tarp kurių yra ir traumos, ir gal problemos šeimoje ar gyvenime bendrąja prasme, krepšininkai yra dar labiau atgrasomi prisijungti prie rinktinės.

„Niekas neboikotuoja, visi turi savo priežasčių. Vienam tai gal yra traumos kažkokios, kitam gal yra rinktinės vidaus dalykai, trečiam tai yra kokios naujos pradžios kaip man. Aš nemanau, kad neatvažiuoja dėl to, kad „aš noriu, kad Lietuva praloštų“. Niekas taip nedaro, niekas tokios priežasties nenaudoja neatvažiavimui.

Jeigu mes čia bandom užverst ant žaidėjų, jeigu jie ne patriotai ir neatvažiuoja dėl to, kad boikotuoja kažką. Tai yra netiesa. Nei su vienu žaidėjų nešnekėjau ir nesiūliau nevažiuoti, ir nė vienas žaidėjas nesakė, kad „va nevažiuosiu dėl to, kad dabar užsispyriau ir noriu, kad būtų blogai“, – tinklalaidėje pasakojo J. Valančiūnas.

Patriotiškumo kortą J. Valančiūnas naudojo ir kalbėdamas apie Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentą Mindaugą Balčiūną.

Pasak krepšininko, jis pasigenda aiškių ir ryškių veiksmų iš M. Balčiūno, kai tuo pačiu metu yra kaltinami žaidėjai, o netiesiogiai kalbama ir apie paties J. Valančiūno lyderystės stoką. Interviu „BasketNews“ metu 34-erių aukštaūgis netgi netiesiogiai pareikalavo M. Balčiūno pasitraukimo.

„Tas ir blogiausia, kad bandome rasti atpirkimo ožius. Turim kiekvienas pasižiūrėti į save. Dabar to nėra. Vieniems žaidėjai kažko nepadarė. Žaidėjai sako, kad treneris kažko neišleido. Ir taip stumdomės. Tačiau jeigu mes tokie ne patriotai, jeigu mes neatvažiavom, tai klausimas Mindaugui: kodėl jis neatsistatydina?

Jeigu tu patriotas ir taip myli Lietuvą, o matai, kad pekla, kad tikrai blogai, susiskaldymas baisus, tai pasakyk: „Dėl Lietuvos aš išeinu.“ „Jeigu nuo to bus geriau Lietuvos krepšiniui, aš išeinu ir padarom, kad būtų geriau. Nes noriu, kad Lietuvos krepšiniui būtų geriau. Nes aš tai patriotas.“ Bet mes, žaidėjai, tai ne – ne patriotai, nes neatvažiavom“, – kalbėjo J. Valančiūnas.

„Bet tas didysis paveikslas... Vis tik valdžia sprendžia nemažai dalykų, ypač dėl ateities. Bet, kaip matom, sprendimų nėra labai daug. Galbūt turėtume nustoti kažką kritikuoti, vienas ant kito loti ir varyti. Juk viskas Lietuvos labui. Gi ne pinigų susirinkom uždirbti, o tobulinti Lietuvos krepšinį ir vesti jį į aukštesnį lygį, – taip pat interviu metu kalbėjo Jonas. – Bet dabar stojam. Ir, mano nuomone, viskas prasideda nuo viršaus.“

Visgi bene svarbiausias J. Valančiūno įvardintas asociacijos darbo liapsusas vėl atsirėmė į komunikaciją ir tai, kaip ir kas buvo kalbama žaidėjams jau po liepos mėnesį įvykusio lango, kai buvo pradėtos naujojo rinktinės trenerio paieškos.

Pasak J. Valančiūno, jam ne kartą skambino Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ generalinis sekretorius Dominykas Domarkas. Viename iš pokalbių jis krepšininkui, kaip teigia jis, papasakojo, kad naujuoju nacionalinės ekipos treneriu greičiausiai bus paskirtas Dainius Adomaitis, bei paprašė pasidalinti nuomone apie šį trenerį.

„Aš kalbėjau netgi turbūt pusantro karto su Domarku. <...> Buvo pasakyta, kad bus Adomaitis treneris ir [paklausta,] ką aš galvoju. Sakau: „nežinau, jūs planuojatės, aš esu žaidęs pas Adomaitį ir tiktai geri žodžiai apie trenerį Adomaitį, ir judėsim į priekį, ką jūs nuspręsit.“ Sakė: „jo, jau treneris viena koja rinktinėj“. Tada paklausiau Dainiaus, sako treneris, kad kojų taip nėra toj rinktinėj dar daug“, – pasakojo J. Valančiūnas.

Vėliau įvykusioje jau žymia tapusioje spaudos konferencijoje ALK prezidentas Mindaugas Balčiūnas teigė, kad Dainiui Adomaičiui joks pasiūlymas nebuvo pateiktas, o su juo buvo tik „konsultuojamasi“. Pats D. Adomaitis „krepsinis.net“ tinklalaidėje „MissMatch“ pasakojo, kad pasiūlymo atsisakė.

Iš J. Valančiūno žodžių galima suprasti, kad kai kurie žaidėjai galėjo būti ir apgauti trenerių pasirinkimo proceso bei nepatenkinti komunikacija su jais naujojo trenerio paieškos metu, o tai galėjo tapti viena priežasčių neatvykti į rinktinę.

Pastaruoju metu buvo paviešinta ne viena istorija, kaip ALK ir M. Balčiūnas daro įtaką Lietuvos krepšinio lygų veiklai. Moterų Lietuvos krepšinio lyga (MLKL) tiek dėl daugumos komandų apatijos, tiek ir dėl asociacijos neištesėtų pažadų šiuo metu yra nepaprastai sudėtingoje situacijoje – lygą paliko tiek jos direktorius, tiek ir prezidentas bei generalinis rėmėjas.

Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) – taip pat pokyčių virtinė. Į lygą buvo priimtas M. Balčiūno palaikomas Alytaus klubas, o į lygos įstatus buvo priimtas pakitimas, kuris prioritetizuotų būtent šį klubą ir būtų nukreiptas prieš anksčiau lygoje rungtyniavusią kitą Alytaus komandą. Naujajam Alytaus klubui žengiant į lygą taip pat buvo neteisingai teigiama, kad jis licenciją perima iš Birštono komandos.

J. Mačiulis teigė, kad asociacija yra linkusi kerštauti tiems, kurie priešinasi jos proteguojamai pozicijai.

„Girdėjau tokių atgarsių, kadangi čia truputėlį sukuosi tam krepšinio pasaulyje – žmonės bijo išstoti vien dėl to, kad yra belekaip keršijama iš federacijos [tiems], kas ne su jais. Žmonės bijo išstoti, bijo to keršto, bijo kažkokių dalykų – geriau nesipykti, nes nu kažkaip sugalvos“, – pasakojo J. Mačiulis.

J. Mačiulis minėjo ir tikrai nemažą kiekį Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ narių, kurie turi teisę balsuoti rinkimuose ir nulemti šios organizacijos vadovą. Kai kuriuos narius J. Mačiulis išjuokė.

Tuo tarpu Jonas Valančiūnas detaliau apie ALK veiklą ir M. Balčiūno konkrečias nuodėmes nebuvo linkęs kalbėti. Vietoje to nuolat girdėjosi linija, kad asociacijos vadovai turi pažvelgti į save, taip netiesiogiai skatindamas pasitraukti.

Nepaisant to, kad interviu metu buvo išreikšta konkreti pozicija M. Balčiūno, R. Kurtinaičio ir T. Pačėso atžvilgiu, tinklalaidėje nuo kai kurių iš šių pozicijų buvo kiek atsitraukta.

R. Kurtinaičio komunikaciją su žiniasklaida kritikavęs J. Valančiūnas asociaciją ragino daryti pokyčius, tačiau vėliau jau teigė, kad R. Kurtinaičio kritikuoti nenori.

„Aš nenoriu kritikuot. Sakau – ir taip sunku, aš manau, treneriui Rimui. Aš jį kaip ir suprantu, nes situacija yra nedėkinga tikrai. Nežinau... Vyksta, kas vyksta, ir žiūrėsim. Aš palaikau rinktinę, aš kažkiek ir blogai jaučiuosi, nes nesu tenai. Žiūrėsim, seksim, palaikom. Tikrai niekas, manau, nenori Lietuvos krepšiniui blogo. Norim, kad jis būtų vėl ant bangos, vėl būtų aukščiausiam lygy, vėl būtų ten, kur buvom – reikia skaičiuoti jau metus tuos. Aš tikiu, kad tas ir atsitiks“, – kalbėjo Jonas.

Kai Darius Maskoliūnas kvestionavo, ką žaidėjai galėtų boikotuoti savo neatvykimu į rinktinę, boikotuoja Rimą Kurtinaitį ir trenerių štabą ir dėl kokių priežasčių taip reikėtų daryti, J. Valančiūnas retoriškai klausė: „Kas nuo to geriau? Kas nuo to geriau?“

Nors visą laiką iš pažiūros buvo jaučiamas sentimentas, kad J. Valančiūnas reikalauja pokyčių Asociacijoje „Lietuvos krepšinis“, Mindaugą Balčiūną interviu „BasketNews“ metu netiesiogiai raginęs pasitraukti vėliau J. Valančiūnas teigė, kad konkretaus sprendimo neturi.

„Jeigu turėčiau idėją, tai tikrai ją pasakyčiau. Labai sunku. Manau, jeigu būtų kažkoks priešnuodis išrastas visam šitam reikalui paprastai paimt ir išspręsti, tai manau, kad jau būtų išspręstos visos problemos. Bet tai yra krepšinis, tai yra žaidimas, yra ir sėkmės reikalas. Ir vadyba, ir žaidėjai, ir visi – mes turėtumėm nustoti vienas ant kito stumdytis. <...> Mūsų niekas nebebijo.

Estai juokiasi iš mūsų, nes žino, kas vyksta pas mumis viduj, ir žino, kas čia per užsisukęs šūdas, atsiprašant, ir jie nebebijo mūsų. Jau seniai praėjo tas, kad „va, Lietuva, blemba va čia reikia susikaupt“. Dabar atvažiuoja va, matėm, juokiasi estukas, per klyną duoda pasą – anksčiau to nebūdavo“, – tinklalaidėje kalbėjo Jonas Valančiūnas.

Ne kartą J. Valančiūnas pakartojo, kad ir šių dviejų išstojimų daryti nenorėjo.

„Įdomu, kas vyksta Lietuvos krepšiny, kas bus treneris, kas įvyks. Labai buvo daug kalbų. Ir pats aš tikrai labai nenorėjau kalbėti, garsiai diskutuoti, kas buvo, kaip. Aš galvoju, kad visi, kas buvo, prisidėjo prie to rezultato. Negali nurašyt ant vieno, ant kito ar ant trečio - visi kartu. Kai vyksta, va dabar ypatingai, tie visi nurašymai, stumdymaisi vienas ant kito, turi kažką pasakyti, išstoti ir galbūt pateikti savo versiją visų tų įvykių, kas buvo tą pasiruošimą ir tą visą varžybų ciklą“, – teigė krepšininkas.

Jeigu J. Valančiūnas iš tiesų siekia Mindaugo Balčiūno atsistatydinimo, būtent dar ryškesnės ir dar tvirtesnės pozicijos šią akimirką ir trūksta. Trūksta aiškaus įvardijimo, kaip konkrečiai buvo nusižengta, kodėl būtent jis yra kaltas dėl susiklosčiusios situacijos, kad turėtų pasitraukti.

Tik konkrečiai įvardijus bėdas, kaip pats Jonas sako, galimi pokyčiai. Jeigu ta bėda yra Mindaugas Balčiūnas, tai reikia įvartinti. Įvardijus, pasakyti, kodėl.

Tam Lietuvos krepšinyje turime, kaip nebūtų keista, ir konkrečių istorinių pavyzdžių.

Po 2013 metų Europos čempionate iškovoto sidabro medalio jau tų pačių metų spalį iš rinktinės bei tuometinės Lietuvos krepšinio federacijos pasitraukė du didžiausi jos vardai: LKF prezidentas Arvydas Sabonis bei rinktinės vyr. treneris Jonas Kazlauskas. Tuomet taip pat pasitraukė ir vykdomojo direktoriaus pareigas užėmęs Paulius Motiejūnas.

J. Kazlauskas interviu Delfi metu aiškiai pasakė pasitraukimo priežastį – tuo metu LKF generaliniu sekretoriumi dirbusį Mindaugą Balčiūną.

„Problema, dėl kurios nusprendžiau trauktis, ir yra M. Balčiūnas, – 2013-ųjų spalį atvirai pareiškė J. Kazlauskas. – Negi jums kyla klausimų, ar pasitraukus Arvydui likęs vienas su juo galėčiau toliau dirbti? Grįžęs į rinktinę tikėjausi suvienyti Lietuvos krepšinio bendruomenę, deja, nepavyko. Toliau dirbti tokiomis sąlygomis nematau galimybių. O kalbant apie Arvydą, jis nenorėjo veltis į tas intrigas, užtat pasitraukė.“

„Jeigu jūs galvojate, kad išėjus Saboniui ir Motiejūnui aš liksiu su Balčiūnu – tai būtų keista“, – tąkart kalbėjo vienas geriausių visų laikų Lietuvos trenerių.

Didžiulį vardą ir autoritetą krepšinio pasaulyje turinčio J. Kazlausko strėlės M. Balčiūnui ties šiais teiginiais nesibaigė.

Vos po trijų dienų interviu su „Lietuvos ryto“ televizija metu treneris atvirai į šuns dienas išdėjo M. Balčiūną.

„Aš nesu prieš M. Balčiūną kaip žmogų, aš su juo visai nebendrauju. Aš esu prieš M. Balčiūną kaip federacijos sekretorių, kuris skaldo visuomenę, kuris neprileidžia visų garbių sportininkų, krepšininkų, nors jis pasakoja, kad ten kažką veikia pas jį S. Jovaiša ar Modestas Paulauskas. Man labai būtų įdomu sužinot, ką jie veikia, kiek jie kartų kokiam susitikime dalyvavo ir taip toliau.

Ir dabar man keista, kad dabar, pavyzdžiui, A. Sabonis federacijoj pareiškė, kad išeina ir atsistatydina, nė vienas federacijos žmogus – vykdomojo [komiteto] žmogus, ne federacijos – nepareiškė, kad „Sabai, gal neišeik, gal, Balčiūnai, tu išeik“. Nes problema, dėl ko Sabas išeina, tai M. Balčiūnas. Niekas nepareiškė, įsivaizduojat? Man pasakoja, kad pareiškė „kaip mes atrodysim“. Kas kaip mes atrodysim? Išsivalykit ir atrodykit gerai – štai kur!

Dabar tie visi žmonės, kurie ten M. Balčiūno surankioti, puola ginti, meluoja ir taip toliau. Jo rato žmonės dabar pareiškė: „nieko neatsitiko, kad Sabas išėjo“. Kaip nieko neatsitiko? Tokia figūra! Aš sutinku, kad nėra nepakeičiamų žmonių ir nėra nepakeičiamų trenerių. Teisingai. Išeis Kazlauskas, atsiras kitas. Duok, Dieve. Aš vis tiek sirgsiu už Lietuvos rinktinę.

Bet kodėl visi galvoja, kad išeis M. Balčiūnas ir jau viskas sugrius? Kas čia toks yra? Ką, nėra kitų menedžerių? Neatsiras geresnių menedžerių? M. Balčiūnas surenka pinigus dėl to, kad jis Balčiūnas, ar dėl to, kad jis dirba krepšinio federacijoj, ar dėl to, kad krepšinis yra Lietuvoj kaip religija? Ar dėl to, kad tam krepšiny žaidė Sabonis, Marčiulionis, kiti, Kurtinaitis, kuriuos jisai praktiškai išvarė iš federacijos? Man tai nesuprantami dalykai, kai kažkokie tai ponai bando parodyt visai kitą vaizdą“, – reakcijų audrą sukėlusiame interviu kalbėjo treneris.

Tokių komentarų užteko. Praėjus vos keturioms dienoms nuo šio interviu ir savaitei nuo pirminio pareiškimo portalui Delfi, M. Balčiūnas pasitraukė iš Lietuvos krepšinio federacijos. Į ją grįžo Arvydas Sabonis, komandą vėl treniravo Jonas Kazlauskas, o jo vedama rinktinė ir 2015 m. Europos čempionate iškovojo sidabrą – iki šiol paskutinį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės medalį.

Istorija yra gera mokytoja. Istorija šįkart rodo, kad M. Balčiūnas 2026-aisiais iš savo posto nepasitrauks.

Dar 2013-aisiais likus vos dviems dienoms iki to, kai bus oficialiai pranešta apie jo pasitraukimą iš Lietuvos krepšinio federacijos, M. Balčiūnas dalyvavo žinomos žurnalistės Ritos Miliūtės vestoje LRT laidoje „Teisė žinoti“. Joje dalyvavo ir Paulius Motiejūnas, ir tuometis pagrindinis federacijos rėmėjas Antanas Guoga.

„Labai norėčiau išgirsti, ko trūko komandai. Komanda gyveno geriausiuose viešbučiuose, buvo apdrausta, skraidė užsakomaisiais skrydžiais. Nebuvo nei vieno priekaišto. Gal P. Motiejūnas įvardytų, ko trūko?“, – tąkart kalbėjo M. Balčiūnas.

Paklausus apie savo asmeninę atsakomybę girdint garsiausių Lietuvos krepšinio vardų skambią kritiką M. Balčiūno kalba krypo į federacijos nuostatus ir prieš tai vykusius rinkimus:

„Pasikartosiu, kad LKF sudaro 140 žmonių. Tačiau kritika sklinda iš tų pačių asmenų jau septynerius metus. Tai 2007 metų rinkimų nuoskaudos, kai buvo nemaža konfrontacija. Vieni laimėjo, kiti pralaimėjo. Dabar siekiama revanšo. Esu tas žmogus, apie kurį sukasi federacijos veikla. Objektyviai žiūrint, ji yra nebloga. Gauname pajamas, laimime medalius.“

„Aš jau atstatydintas. Esu laikinas generalinis sekretorius. Jei A. Sabonis ir J. Kazlauskas norėtų grįžti kartu, tada tikrai nenorėčiau stoti jiems kelio. Mano visa pareiga [yra] vykdyti sklandžią federacijos veiklą vieną mėnesį. Tada bus asamblėja. Krepšinio bendruomenė vertins, ar treneris gali taip elgtis ir kelti tokius reikalavimus. P. Motiejūno noriu paklausti, ar jei, pavyzdžiui, treneris I. Zourosas prieš ateidamas keltų analogišką sąlygą, jūs pasitrauktumėte? Ar tai normalu?“ – „Žalgirio“ vadovo klausė M. Balčiūnas.

P. Motiejūnas tuomet, gal ir netikėtai, atsakė, kad analogiškoje situacijoje trauktųsi.

„Taip. Esame samdomi darbuotojai, kurie turi atlikti savo darbą. Kad rinktinei ir krepšiniui būtų geriau. Negali būti kalbų apie asmeniškumus. Tie žmonės pakėlė krepšinį į lygį, koks jis yra. Jei ne Š. Marčiulionis, A. Sabonis ir S. Jovaiša, nebūtų nei M. Balčiūno, nei manęs. Negalime sakyti, kad jie per daug burba ir kelia per daug sąlygų“, – pareiškė P. Motiejūnas.

Kaip ir 2013-aisiais, taip ir 2026-aisiais raginimų trauktis sulaukęs M. Balčiūnas žvelgia į įstatus bei rinkimų procesą.

„Atsakyčiau taip, kad personalinės atsakomybės yra apibrėžtos įstatais ir teisinėje bazėje. Atsakomybė už rinktinės rezultatus, visų pirma, neša treneris ir programos vadovai. Šiuo atveju, sakykim, kas link mano asmeninės atsakomybės, aš nesu atsakingas už visą asociacijos veiklą.

Asociacijos veikla – aš čia nenoriu varginti – pastaraisiais metais tikrai išgyvena pokylį, labai aiškų, pažangą finansinę, organizacinę ir netgi sportinę, žinant moterų krepšinio rezultatus, jaunimo krepšinio rezultatus ir panašiai. Bet čia gili tema...“ – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ liepos 17-ąją kalbėjo M. Balčiūnas.

Paklaustas apie prieš jį galimai formuojamą opoziciją, kuriai galbūt vadovautų Jonas Mačiulis, ir tąkart M. Balčiūnas žvelgė į balso teisę turinčius ALK narius.

„Reaguoju labai sveikai. Opozicija yra natūralus reiškinys didelėse ekosistemose, tokiose, koks ir yra krepšinis. Tai netgi sveikas dalykas, noriu pasakyt. Opozicijos veiklos, sprendimai arba norai yra apibrėžti asociacijos įstatuose. Tiesiog reikia pasiskaityti ir veikti pagal tuos įstatus, jeigu yra noras kažką keisti. Jeigu bus palaikymas bendruomenės, bus pokyčiai. Jeigu bendruomenė aiškiai patenkinta bendrąja veikla, tas tęstinumas vyks ir toliau. Geriausia pasiskaityt reglamentus“, – kalbėjo ALK prezidentas.

M. Balčiūnas, panašu, yra įsitikinęs turįs didžiosios ALK narių dalies palaikymą. Panašiai buvo ir 2013-aisiais, tik tuomet opozicija M. Balčiūnui buvo tokia garsi, kad sprendimas pasitraukti turėjo būti priimtas.

2026-aisiais tokių garsių balsų kaip 2013-aisiais nėra. J. Valančiūno balsas yra garsus, bet iš žaidėjų kol kas jis tėra vos vienas.

J. Valančiūno išstojimas yra sveikintinas ir reikalingas, jis gali žymėti naują etapą. Vis dėlto istorija ir dabartinė situacija rodo, kad jis grečiausiai nieko nepakeis.