Rungtynės prasidėjo turkų spurtu 8:0, o per pirmąjį kėlinį vien turkų lyderis Cedi Osmanas turėjo tiek pat taškų, kiek ir visa Lietuvos rinktinė – trylika. Po akstyvo nokdauno R. Kurtinaitis išnaudojo abi minutės pertraukėles, tačiau jos neatnešė vaisių, o Turkijos rinktinė tik didino persvarą, kol galiausiai ėmė pirmauti jau triuškinančiai.
„Nuo pat pradžių leidom Osmanui nubėgt į greitą [puolimą], įmest, leidom [Sehmusui] Hazerui, visiems atskirai. Į savo stipriąsias rankas [žaisdami] jie sumetė per pirmą kėlinį 18 taškų vien iš drive'o į dešinę pusę. Nežinau, lyg ir akcentavom, bet mes, kaip žaidėjai, turim, nežinau, gal dar labiau suakcentuot patys sau ir taip gavos, kad jie pabėgo. Labai sunku tokią komandą kaip turkai pasivyt ir dar laimėt“, – po pralaimėjimo kalbėjo Ąžuolas.
Lietuvos rinktinėje penktadienio vakarą debiutavo ne vienas krepšininkas, tarp jų – ir startiniame penkete rungtynes pradėjęs Dominykas Stenionis bei jį keitęs Augustas Marčiulionis.
Susiję straipsniai
Pasak Ą. Tubelio, jaudulys koją pakišti galėjo, tačiau kaltų beieškodamas jis pripažino ir savo paties atsakomybę.
„Aišku, neįlįsiu niekam į galvą, jų reiktų klaust, bet aš niekada neieškau tų pasiteisinimų. Čia atvažiavom laimėt, nepavyko. Jie buvo geresni, jie mus apibėgo. Sprendimai puolime – tiek aš asmeniškai nežinau, kiek klaidų pridariau. Tiesiog gal trūko to ne sau žaist, o komandai, bet čia nieko nevardinu, nekaltinu, nes pats praradau daug kamuolių, kai bandžiau įrodinėt kažką vienas prieš vieną, nors jie trise eina ant manęs, ir tada nusimetinėt reikia.
Nekokios rungtynės, bet stengėmės, kovojom iki galo, vieni kitus palaikėm, nes nelabai kas ir palaiko daugiau“, – apie visuomenės palaikymo trūkumą pareiškė Kauno „Žalgirio“ puolėjas.
Nuo pat rungtynių pradžios prieš Ą. Tubelį buvo taikoma dviguba gynyba – jam priėmus kamuolį netoli baudos aikštelės turkai iš karto rotuodavosi gynyboje, kartais lietuvį dvigubindami, o vieno epizodo metu net ir trigubindami gynybą prieš jį.
„Nenustebino, tik reikėjo nusimest [kamuolį]. Bandžiau nusimetinėt, bet gerai stovi paso linijose, labai sunku yra. Tiesiog... Man, kaip žaidėjui, reikia prie to pratintis ir mokintis, kad ne visada reikia užsibaigti“, – savo žaidimą komentavo Ąžuolas.
– Kas rinktinei dabar yra svarbiausia iki pirmadienį laukiančių rungtynių?
– Svarbiausia – atsistatyt, kas daugiau žaidė. Aš nežaidžiau gale, tai, manau, treneris tuo ir nori parodyt, kad reikia nusiteikti [rungtynėms] su bosniais Vilniuj. Po kiekvienų pirmų rungtynių, jeigu yra antros – geras atsistatymas, miegas. Nuskrisim rytoj iš ryto, tai, manau, išsimiegosim, turėsim tą atsistatymo treniruotę ir, manau, būsim visi pasiruošę 100 procentų.
– Į areną buvo atvažiavę ir fanų iš Lietuvos. Ką galėtum pasakyti jiems?
– Labai faina. Nelabai, aišku, ten kreipėm dėmesio, bet iki mūsų tas daeina. Nesiskųsiu, neverksiu čia, kad nėra palaikymo, kai matau už suolo tokį palaikymą. Visada smagu žaisti – nors ir -25, -30 taškų, jie nenustoja, atsistoja, net nesėdi, skanduoja mūsų Lietuvos vardą. Tai tik dar dadeda, kad žaist reikia iki galo už savo šalį.
– Minėjai, kad nelabai kas daugiau jus palaiko visuomenėje. Ar tai ir yra didžiausias trūkumas, kad nėra to pozityvo?
– Pasakiau kažką apie aplinką ir tu toliau klausi... Neatsakysiu aš tokių klausimų. Mes, kaip žaidėjai, eisim ir žaisim. Kaip minėjau po italų, kad vos ne užsidarę rūbinėj mes kartu visa komanda, štabas nelabai net norim gilintis, kas vyksta aplinkui.
Kai tu užsidedi žaidybinius marškinėlius ar polo marškinėlius, kur yra žodis „Lietuva“, tai tu už ją ir žaidi, tu nelabai net kreipi dėmesį, kas vyksta aplinkui. Jei tu nori čia būt ar nenori, tai nėra tavęs. Eini ir žaidi. Aš nenoriu net išsiplėst apie tokius dalykus.
– Panašu, kad gali reikėti laimėti likusias penkias rungtynes. Ar lengva į galvą neįsileisti tikimybių teorijos?
– Reikia penkias laimėt dabar? Net nežinau... Aišku, negerai, kad pralaimėjom. Aš jums tą patį pasakysiu, kad eisim ir kovosim, ir bandysim laimėt prieš bosnius. Tada bus šiokia tokia pertrauka. Nereikia į tolį žiūrėt, reikia nugalėt bosnius – tada kalbėsim toliau.