Vilniaus „Rytas“ tęsia pažintį su kitų žemynų krepšiniu. Pekine vykstančiame Tarpžemyninės taurės turnyre Europos čempionų lygos nugalėtojai jau įveikė Afrikos ir Azijos komandas, o šeštadienį pusfinalyje žais su stipriausiu Lotynų Amerikos klubu. „Ryto“ varžovas bus Buenos Airių „Boca Juniors“.
Vilniečiai šią savaitę grupės varžybose be didelio vargo nugalėjo Kigalio „Tigers“ komandą 107:89 ir Šanchajaus „Sharks“ ekipą 107:66.
Susiję straipsniai
Tuo tarpu „Boca Juniors“ užėmė antrąją vietą. Amerikų čempionų lygos nugalėtojai antradienį įveikė Pekino „Royal Fighters“ komandą 88:78, bet ketvirtadienį po permainingos kovos pralaimėjo G lygos rinktinei 74:79.
Požiūris į krepšinį keitėsi
Nors „Boca Juniors“ yra vienas iš garsiausių ne vien Argentinos, bet ir visos Pietų Amerikos klubų, jo krepšinio tradicijos yra gana silpnos, o krepšininkų pasiekimai nė iš tolo neprilygsta futbolo komandos laimėjimams.
„Boca Juniors“ futbolo komanda net 35 kartus tapo Argentinos čempione, šešis kartus iškovojo „Libertadores“ taurę, tapo tramplinu į garsiausius Europos klubus Diego Maradonai bei dideliam būriui kitų garsių Argentinos futbolininkų.
Tuo tarpu „Boca Juniors“ susidomėjimas krepšiniu tai pakildavo, tai atslūgdavo ir Argentinos sostinės Bokos rajone veikiantis klubas tik šešis kartus iškovojo Argentinos čempiono vardą ir keturis kartus – stipriausio Pietų arba Lotynų Amerikos krepšinio klubo vardą.
Praėjusiame amžiuje „Boca Juniors“ net ne visuomet dalyvaudavo Argentinos krepšinio pirmenybėse. Krepšinio komanda tai būdavo stiprinama, tai visai paleidžiama ir kelis sezonus žaisdavo tik mėgėjų varžybose.
Argentinos čempionais „Boca Juniors“ krepšininkai pirmą kartą tapo 1963 metais, bet šis titulas ilgai buvo vienintelis, o kai Argentinos krepšinio vadovai devintojo dešimtmečio viduryje pertvarkė varžybų sistemą ir 1985 metais įkūrė profesionalų lygą, „Boca Juniors“ komandos net nebuvo pirmojo sezono dalyvių sąraše.
Vis dėlto netrukus vadovybė susigriebė, kad tokiam garsiam klubui nedera likti didžiojo krepšinio nuošalyje ir nuo 1990 metų „Boca“ Juniors“ be pertraukų žaidžia Nacionalinėje krepšinio lygoje (LNB).
Mėlynos ir auksinės spalvos marškinėlius nuo tada yra vilkėję keletas Argentinos krepšininkų: Carlosas Delfino, Rubenas Wolkowyski, Alejandro Montecchia, Juanas Espilis, Marcosas Delia (buvęs Vilniaus „Wolves“ žaidėjas) ir kiti.
Sustiprinusi sudėtį, „Boca Juniors“ pasiekė ir keletą pergalių tiek nacionalinėse, tiek žemyno varžybose. Bokos komanda dar penkis kartus tapo Argentinos čempione (1997, 2004, 2007, 2024 ir 2025 m.), triskart paeiliui – Pietų Amerikos klubų čempione (2004, 2005 ir 2006 m.), o 2026 metais pirmą kartą iškovojo Amerikų čempionų lygos nugalėtojos vardą.
Vieną titulą prarado
Praėjęs sezonas „Boca Juniors“ komandai buvo prieštaringas. Nors Bokos krepšininkai tapo Čempionų lygos nugalėtojais, LNB reguliariajame sezone užėmė tik penktąją vietą. Tiesa, atkrintamųjų varžybų ketvirtfinalyje „Boca Juniors“ įveikė aikštės pranašumą turėjusią „Obera“ komandą, bet pusfinalyje nusileido reguliariojo sezono nugalėtojai Estero Santjago „Quimsa“ ekipai.
„Boca Juniors“ prarado Argentinos čempionės vardą, o aukso medalius iškovojo Komodoro Rivadavijos „Gimnasia“, finalo serijoje įveikusi „Quimsa“ krepšininkus.
Čempionų lygos lemiamoje dalyje „Boca Juniors“ pavasarį skriejo kaip viesulas ir įtikinamai laimėjo visas atkrintamųjų varžybų rungtynes. Buenos Airėse surengto finalo ketverto pusfinalio rungtynėse „Boca Juniors“ krepšininkai sutriuškino Rio de Žaneiro „Flamengo“ ekipą 81:58, o finale nepaliko jokios vilties kitai Brazilijos komandai „Franca“ 86:72.
Naudingiausiu Čempionų lygos žaidėju buvo išrinktas „Boca Juniors“ lyderis, anksčiau Europoje jėgas truputį bandęs Francisco Caffaro, o į turnyro geriausių krepšininkų penketą taip pat pateko kitas „Boca Juniors“ krepšininkas, Europoje niekada nežaidęs 35-erių Santiago Scala.
Vyrauja dvi šalys
Amerikų čempionų lygos turnyras yra daug trumpesnis negu Europos čempionų lygos varžybos. Pavasarį čempione tapusi „Boca Juniors“ per visą praėjusį sezoną žaidė tik dešimt tarptautinių rungtynių.
Amerikų čempionų lygoje varžosi tik dvylika komandų. Praėjusį sezoną turnyre dalyvavo po tris Argentinos ir Brazilijos, po dvi Urugvajaus ir Kolumbijos bei po vieną Meksikos ir Čilės ekipą.
Pagal panašią į dabartinę sistemą Amerikos turnyras rengiamas nuo 2007 metų (anksčiau jo pavadinimas buvo Amerikų lyga, nuo 2019 m. – Čempionų lyga), o jame vyrauja Argentinos ir Brazilijos klubai.
Per devyniolika sezonų Amerikų lygos arba Čempionų lygos nugalėtomis Argentinos ir Brazilijos komandos tapo po aštuonis kartus. Tarp jų du kartus įsiterpė Barkisimeto „Guaros“ iš Venesuelos ir kartą – Kankuno „Pioneros“ iš Meksikos.
O nuo 2018 metų pagrindinį prizą iškovojo tik argentiniečiai (du kartus – Buenos Airių „San Lorenzo“, po kartą – Estero Santjago „Quimsa“ ir „Boca Juniors“) bei brazilai (du kartus – Rio de Žaneiro „Flamengo“, po kartą – „Sao Paolo“ ir „Franca“).
Remiasi argentiniečiais
Dauguma „Boca Juniors“ krepšininkų yra argentiniečiai. Jie arba niekada nežaidė Europoje, arba Senajame žemyne žaidė labai trumpai ir gana blankiai.
Daugiausia tarptautinės patirties turi į Argentinos rinktinę nuolat kviečiamas Francisco Caffaro (26, 210), kuris penkerius metus mokėsi JAV universitetuose, trumpai žaidė Madrido „Estudiantes“ ir „Girona“ komandose, bet pernai grįžo į Argentiną ir prisidėjo prie „Boca Juniors“.
Šiais metais iš Europos į Argentiną grįžo kitas „Girona“ ekipoje nesublizgėjęs argentinietis Jose Vildoza (30, 190).
Vietiniams krepšininkams „Boca Juniors“ komandoje padeda irgi didžiąją karjeros dalį Lotynų Amerikos klubuose praleidęs amerikietis Michaelas Warrenas (31, 195) ir latvis Krišas Helmanis (24, 207), buvusio ilgamečio Latvijos rinktinės puolėjo Uvio Helmanio sūnus.