Gaivinimas truko daugiau kaip pusantros valandos, tačiau jo gyvybės išgelbėti nepavyko.
Paaiškėjo, kad mirė reumatologas mokslų daktaras 61-erių Audrius Gocentas, kuris pastaruosius dešimt metų taip pat dirbo ir Utenos ligoninės Konsultacijų poliklinikoje.
Žinia apie netikėtą netektį sukrėtė ne tik medikų, bet ir krepšinio bendruomenę – A.Gocentas nuo 1997 m. iki 2010 m. buvo Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos gydytojas.
Kokie krepšininkai yra „Lietuvos ryto“ žaidėjų idealai aikštėje?
„Tai buvo aukščiausio lygio profesionalas – drąsus, išmintingas ir labai principingas, – kalbėjo ilgametis „Lietuvos ryto“ klubo vadovas Jonas Vainauskas. – Audrius -neatsiejama auksinio „Lietuvos ryto“ amžiaus dalis. Manau, kad visa Audriaus sukurta darbo sistema Vilniaus krepšinio klube veikia iki šiol.
Ne veltui paminėjau jo principingumą. Jis laikėsi vienos aiškios pozicijos ir ją nuolat kartojo: „Viską lemia geras maistas ir sunkus darbas.“ Komandoje gydytojs įdiegė nuostatą tik apie kokybišką maistą, jokių ten neaiškių papildų ar dar blogiau... Todėl tai jo nuopelnas, kad „Lietuvos rytas“ neturėjo visiškai jokių problemų su kažkokiais draudžiamais preparatais – jis kontroliavo, kad vaikinai maitintųsi tik sveikai“.
J.Vainauskas prisiminė ir dar vieną A.Gocento savybę, kuri patikdavo ne visiems.
„Ypač tuo būdavo nepatenkinti treneriai. Kelis kartus ir man teko rimčiau kalbėtis su Audriumi, bet jis visada nugalėdavo – neleisdavo į aikštę nė vieno žaidėjo, jeigu šis turėdavo bent menkiausią traumelę. Jam nebuvo svarbu, kokios rungtynės. Audrius stodavo mūru, kad žaisti gali tik visiškai sveikas krepšininkas, o patyrusį traumą būtina saugoti nuo rimtesnių padarinių“, – pasakojo J.Vainauskas.
Buvęs „Lietuvos ryto“ žaidėjas, o dabar vienas iš „Ryto“ vadovų Artūras Jomantas sakė: „Tragiška žinia. Visi esame sukrėsti, kad nebėra A.Gocento. Tai buvo profesionalas iš didžiosios raidės. „Lietuvos ryte“ pradėjau žaisti 2006-aisiais. Iki tol kelerius metus atstovavau „Šiauliams“, tačiau jau turėjau sutartį su Vilniaus klubu.
Į Audrių visada galėjai kreiptis. Kartą Šiauliuose pasitempiau čiurną – jis atidėjo kitus darbus, mane gydė ir darė viską, kad kuo greičiau atsistočiau ant kojų. Apskritai, Audrius buvo linksmų plaučių žmogus. Tuo metu jis mėgo medžioti, todėl vis pasakodavo įvairias medžioklės istorijas. Su juo tikrai būdavo įdomu“, – prisiminimais dalijosi 2006–2013 m. sostinės ekipai atstovavęs A.Jomantas.