Du kandidatai į „Lietuvos krepšinio“ prezidento postą pateikė savo programas

Likus porai dienų iki rinkimų du kandidatai viešai pateikė savo programas.

„Vien tikėti Lietuvos krepšinio pergalėmis neužtenka – reikia kasdien kurti tam sąlygas, siekti pergalių metodiškai. Šios tezės – tai mūsų įsipareigojimai vaikams, treneriams, mokykloms, klubams ir visai Lietuvos krepšinio bendruomenei.

Jų su komanda imsiuosi su ypatinga atsakomybe, puikiai suprasdamas, kas yra rūbinė, trenerio darbas ir pergalių alkis. Noriu į mūsų krepšinį atnešti mūsų šalies vertą ambiciją, elitines žinias ir programas, kurios mus grąžins į pergalių kelią. Ten, kur ir turime būti“, – teigia R. Skaisgirys.

R. Skaisgirio 11 tezių Lietuvos krepšiniui

1. Pagarba tradicijai, darbas – progresui ir lyderystei. Lietuvos krepšinio istorija įpareigoja, bet pergalių negarantuoja. Atnaujinsime žaidėjų ugdymą: išsaugodami komandinio žaidimo mokyklą, daugiau dėmesio skirsime individualiam meistriškumui. Žengsime ne tik koja kojon su moderniu krepšiniu, bet ir stengsimės būti žingsniu priekyje, kad iš to didžiausią vertę pelnytų Lietuvos krepšinio bendruomenė.

2. Krepšinio mokykla prasideda darželyje. Plėsime užsiėmimus darželiuose, pasirūpinsime mažais krepšiais ir kilnojama įranga. U9–U11 vaikams sukursime vieningą varžybų sistemą su bendromis MKL taisyklėmis ir pakankamai ilgu sezonu. Vaikas turi turėti galimybę pradėti žaisti ir tęsti visus metus, gauti maksimalų dėmesį ugdymui svarbiausiu laikotarpiu – nuo apytiksliai 10 iki 15 metų.

3. Trenerio vertę rodo darbas, ne statusas. Parengsime bendrą vaikų ir jaunimo ugdymo metodiką, stiprinsime trenerių asociacijos metodinę ir teisinę pagalbą. Kategorijos kėlimo tvarka turi įvertinti pasiekimus B ir C divizionuose bei darbą su U7–U11 vaikais. Jaunimo rinktinių trenerių atrankos kriterijus ir ataskaitas po čempionatų skelbsime viešai.

4. Lietuvos talentams – vieta savo šalies lygose. Su RKL, NKL ir LKL derinsime legionierių amžiaus apribojimus, kurie suteiktų daugiau galimybių jauniems Lietuvos žaidėjams, kad rastume visiems naudingą balansą tarp lygos ir šalies krepšinio interesų. Nustatysime aiškias perėjimų ir kompensacijų taisykles: jaunuolis turi tobulėti, o jį ugdžiusi mokykla ar klubas – gauti teisingą ir motyvuojantį atlygį.

5. Stiprūs regionai – stiprus Lietuvos krepšinis. Su asociacijos nariais iš regionų sudarysime į jų ir šalies krepšinio interesus orientuotas vietos krepšinio plėtros programas: trenerių kvalifikacijai, specialistų vizitams, stovykloms ir varžyboms. Asociacijos biudžete numatysime motyvuojantį finansavimą šioms programoms, o jo paskirstymo kriterijus derinsime su regionų atstovais.

Stiprinsime regionų rinktines, „Future Is Now“ ir kitos meistriškumo programos turi pasiekti visus divizionus, įskaitant B ir C. Talento adresas neturi lemti jo ateities, o mažesnių miestų klubai ir mokyklos turi dalyvauti priimant sprendimus ir gauti konkrečią pagalbą juos įgyvendinant.

6. Moterų krepšiniui – tarptautinės lyderystės trajektorija. Užbaigsime 2027 metų Europos čempionato finansavimo susitarimus ir užtikrinsime rinktinės pasirengimą namų čempionatui. Renginio dėmesį panaudosime mergaitėms pritraukti į krepšinį ir moterų klubų rėmėjų paieškai. Stiprinsime klubų galimybes dalyvauti Europos turnyruose, kad žaidėjos galėtų siekti aukščiausio meistriškumo Lietuvoje.

7. Daugiau pajamų – daugiau galimybių krepšiniui. Atliksime finansinį auditą, nustatysime įsipareigojimus ir parengsime jų vykdymo planą. Strategiškai planuosime pajamas, neliks apleistų valstybinio finansavimo eilučių, projektų finansavimo šaltiniai bus numatyti gerokai iš anksto.

Pergalės prasideda gerokai prieš čempionatus – kasdienėse treniruotėse, mokyklų salėse ir miestelių aikštelėse. Sieksime daugiau prieinamų salių, didesnio NVŠ finansavimo ir lygių sąlygų biudžetinėms bei privačioms krepšinio mokykloms. Kad kiekvienas vaikas turėtų kur žaisti, o treneris – sąlygas jį auginti.

8. Vyrų rinktinei – olimpinių žaidynių perspektyva. Artimiausias tikslas – patekti į 2027 metų pasaulio čempionatą, tolesnis – į 2028 metų Los Andželo olimpines žaidynes. Su rinktinės treneriu ir klubais iš anksto derinsime žaidėjų dalyvavimą ir pasirengimą. Atrankos langams formuosime nuolatinį kandidatų rezervą, kad kiekvienam etapui turėtume pasirengusią komandą.

9. 3×3 – vyrų ir moterų kelias į olimpines pergales. Tikslas – vyrų ir moterų komandų dalyvavimas 2028 metų olimpinėse žaidynėse. Stiprinsime jaunimo rezervą ir komandų dalyvavimą tarptautiniuose turnyruose. Derinsime 3×3 ir 5×5 kalendorius bei žaidėjų atstovavimo sąlygas. Šio krepšinio vystymas prisidės prie krepšinio plėtros regionuose.

10. Lietuvos krepšinis – prestižiniuose tarptautiniuose turnyruose. Sieksime prieinamos tarptautinės jaunimo lygos ir reguliarių rungtynių su Europos krepšinio mokyklomis, pasitelkdami tokių iniciatyvų kaip „Buzelis Cup“ patirtį. Kursime asociacijos atstovybę JAV, registruosime NCAA ir JAV mokyklose žaidžiančius lietuvius, padėsime šeimoms suprasti išvykimo sąlygas ir palaikysime ryšį su žaidėjais bei jų treneriais.

11. Krepšinis – Lietuvos sporto šakų lyderis. Lietuvos krepšinis turi tapti šalies sporto šakų lyderiu ne tik emocijose, bet ir valstybės – institucijų bei sprendimų priėmėjų – sporto prioritetų sąraše. Skatinsime atsisakyti perteklinių reguliacinių ribojimų tarptautinių krepšinio renginių organizavime. Sieksime valstybės subalansuoto požiūrio į krepšinio atnešamą vertę užimtumui, sveikatingumui, valstybės prestižui, žinomumui bei Lietuvos krepšinio bendruomenės poreikius.

LIETUVOS KREPŠINIS GALINGI IŠ NAUJO

Dariaus Gudelio rinkimų programa kandidatuojant į asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidento pareigas

Krepšinio sistema turi veikti kaip viena komanda – nuo sporto mokyklos ir regiono klubo iki rinktinių ir aukščiausio lygio komandų.

100 dienų planas

Programos tikslas

Lietuvos krepšinis turi didelę patirtį, stiprius klubus, trenerius, sporto mokyklas ir aktyvią regionų bendruomenę. Tačiau šiandien daug sprendimų priimama atskirai, o dalis sistemos dalyvių ne visada jaučia, kad yra išgirsti. Mano tikslas – sukurti profesionalesnę, skaidresnę ir labiau bendradarbiaujančią asociaciją, kurioje kiekviena krepšinio grandis matytų savo vietą ir naudą.

Ši programa nėra pažadų sąrašas, nuo kurio atsiribojama po rinkimų. Tai pagrindinės darbo kryptys, kurias įgyvendinsime kartu su asociacijos nariais, Lietuvos krepšinio lygomis, klubais, treneriais, sporto mokyklomis, savivaldybėmis, verslo partneriais ir sirgaliais. Sprendimai bus priimami laikantis asociacijos įstatų, kompetentingų organų sprendimų ir teisės aktų.

PRINCIPAI

Pagrindiniai principai

Bendradarbiavimas

Visos lygos ir klubai turi bū ti įtraukti į sprendimus, kurie tiesiogiai daro įtaką jų veiklai.

Skaidrumas

Asociacijos finansai, sprendimai ir veiklos rezultatai turi būti aiškiai pristatomi nariams.

Profesionalumas

Tęstinumas

Geri veikiantys projektai turi būti tęsiami ir stiprinami, tačiau ne keičiami vien dėl pasikeitusios vadovybės.

Atsakomybė Lietuvos krepšinis galingi iš naujo | Dariaus Gudelio programa Sprendimai turi bū ti grindžiami duomenimis, kompetencija ir realiomis klubų bei regionų galimybėmis.

Kiekvienai krypčiai turi būti numatyti konkretū s darbai, terminai ir atsakingi žmonės.

DARBO KRYPTYS

Darbas su visomis lygomis ir klubais Lietuvos krepšinio sistema negali būti valdoma tik iš vieno centro. Asociacija turi dirbti su LKL, URBO-NKL, Nostra.lt RKL, Moterų Lietuvos krepšinio lyga, moterų krepšinio klubais ir merginų krepšinio struktūromis, Lietuvos moksleivių krepšinio lyga, Lietuvos studentų krepšinio lyga, universitetais ir studentų sporto organizacijomis, 3x3 krepšinio organizacijomis, teisėjų bendruomene, varžybų organizatoriais ir kitomis krepšinio struktūromis.

Nuolatinis dialogas

Organizuosime reguliarius susitikimus su lygomis ir klubais, taip pat nuotolinius susitikimus, kai reikia greitai aptarti aktualius klausimus. Prieš priimant sprendimus, tiesiogiai darančius įtaką lygoms ar klubams, bus siekiama juos iš anksto informuoti ir įtraukti į svarstymą. Bendras darbas su URBO-NKL ir Nostra.lt RKL.

Su URBO-NKL ir Nostra.lt RKL sieksime ne formalaus bendravimo, o bendrų projektų, metodinės pagalbos, žaidėjų ugdymo tęstinumo, transliacijų, rėmėjų ir regioninio krepšinio stiprinimo. Regionų klubai turi bū ti matomi kaip Lietuvos krepšinio sistemos dalis, o ne tik varžybų organizatoriai. ALK pagal turimas galimybes prisidės prie jaunimo ir socialinių projektų finansavimo ir įgyvendinimo.

Geri darbiniai santykiai su Lietuvos klubais

Sieksime palaikyti gerus, konstruktyvius ir pagarbius darbinius santykius su visais Lietuvos krepšinio klubais. Ypač svarbus nuolatinis dialogas dėl rinktinės žaidėjų pasirengimo, jų išleidimo į rinktines, fizinio krūvio planavimo, sveikatos ir bendro pasirengimo. Taip pat sieksime bendrų žaidėjų ugdymo, trenerių rengimo, testavimų, metodinės veiklos ir kitų projektų, kad klubų interesai bei rinktinių poreikiai bū tų derinami bendradarbiaujant. Sporto rėmimo paskatos

Aktyviai atstovausime krepšinio bendruomenės interesams ir sieksime, kad sporto rėmimui bū tų sukurtos veiksmingos mokestinės paskatos. Siū lysime įvertinti Lietuvoje taikomą filmų gamybos finansavimo modelį ir inicijuoti sportui pritaikytą pelno mokesčio paskatų mechanizmą – tam reikėtų atitinkamų teisės aktų pakeitimų, nes šiuo metu tokia paskata sporto rėmimui netaikoma. Tikslas – paskatinti įmones daugiau investuoti į klubus, vaikų ir jaunimo ugdymą, moterų krepšinį bei regionų iniciatyvas.

Studentų krepšinis ir universitetai

Atskirą dėmesį skirsime studentų krepšiniui ir universitetų sporto judėjimui. Kartu su Lietuvos studentų krepšinio lyga, universitetais ir studentų sporto organizacijomis įvertinsime esamą situaciją ir ieškosime būdų stiprinti studentų krepšinį. Sieksime, kad jauni žmonės galėtų derinti studijas ir aukšto lygio sportą, o universitetų akademinė, metodinė ir organizacinė patirtis bū tų aktyviau panaudojama Lietuvos krepšinio sistemoje.

Asociacijos narių interesų gynimas ir sporto partnerystės Azartinių lošimų reklamos ir sporto rėmimo reguliavimas Aktyviai ginsime asociacijos narių interesus ir sieksime peržiūrėti nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius azartinių lošimų reklamos ribojimus. Sieksime panaikinti visišką draudimą ir išsaugoti aiškiai reglamentuotą, atsakingą galimybę sporto organizacijoms bendradarbiauti su licencijuotais lošimų organizatoriais. Kartu palaikysime nepilnamečių apsaugą, atsakingo lošimo principus ir skaidrius reklamos reikalavimus.

Tai siekis keisti teisinį reguliavimą, o ne jau galiojanti išimtis ar priimtas sprendimas. Tikslas apginti klubų ir kitų asociacijos narių galimybes sudaryti bei vykdyti rėmimo sutartis atsakingomis ir įstatymų nustatytomis sąlygomis. Pasiūlymus rengsime bendradarbiaudami su klubais, rėmėjais ir kitais asociacijos nariais.

Savivaldybių mokestinės paskatos sporto rėmimui

Išsamiai pristatysime gerąją savivaldybių praktiką taikyti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių lengvatas sportą remiantiems asmenims ar organizacijoms. Parengsime savivaldybių praktikos apžvalgą, išskirsime veikiančius sprendimus ir sieksime, kad tinkamos paskatos bū tų taikomos visose Lietuvos savivaldybėse.

Bendradarbiausime su savivaldybėmis ir jų tarybomis, siū lysime aiškius lengvatų taikymo principus, skaidrius kriterijus ir modelinius sprendimus. Sprendimus dėl tokių lengvatų priima pačios savivaldybės, atsižvelgdamos į savo finansines galimybes ir prioritetus. Klubus ir rėmėjus įtrauksime į dialogą dėl tinkamų paskatų; konkrečius savivaldybių pavyzdžius ir rezultatus pristatysime tik juos patikrinę.

DARBO KRYPTIS

Krepšininkų rengimo ir ugdymo sistema

Vienas svarbiausių asociacijos darbų – sukurti aiškesnę ilgalaikio krepšininkų rengimo kryptį, kuri bū tų naudinga sporto mokykloms, akademijoms, regionų klubams ir profesionalioms komandoms.

VEIKSMAI

— Sudaryti krepšininkų rengimo darbo grupę iš trenerių, sporto mokslininkų, sporto medikų, klubų ir sporto mokyklų atstovų, į ją įtraukiant ir universitetų atstovus bei prireikus pasitelkiant jų akademinę ir metodinę patirtį.

— Parengti rekomendacijas, ką skirtingo amžiaus krepšininkas turėtų gebėti technikos, taktikos, fizinio ir psichologinio rengimo srityse.

— Numatyti pagrindinius sportininko rengimo etapus ir treniruočių krūvio periodizaciją. — Sukurti žaidėjų testavimo modelį ir aiškią nacionalinę talentų duomenų sistemą, veikiančią visose Lietuvos apskrityse ir laikantis duomenų apsaugos reikalavimų.

— Stiprinti perėjimą iš sporto mokyklų į klubus ir iš regionų klubų į aukštesnio lygio komandas.

— Plėsti „Dienos su žvaigžde“, regioninių stovyklų, atvirų treniruočių ir kitų praktinių projektų tinklą.

— Tęsti ir organizuoti jaunųjų krepšininkų U9, U10 ir U11 amžiaus grupių čempionatus, sudarant vaikams daugiau galimybių reguliariai varžytis, tobulėti ir įgyti pirmąją varžybinę patirtį.

— Didinti mergaičių įsitraukimą į krepšinį ir sudaryti daugiau galimybių reguliariai treniruotis bei dalyvauti varžybose.

— Stiprinti mergaičių dalyvavimą Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje (MKL). — Kurti nuoseklų kelią nuo sporto mokyklų ir MKL į jaunimo bei moterų klubus, profesionalų krepšinį ir Lietuvos rinktines.

— Gerinti bendradarbiavimą tarp sporto mokyklų, MKL, universitetų, klubų ir rinktinių, kad talentingoms žaidėjoms ir žaidėjams bū tų aiškios tolesnės galimybės.

— Stiprinti ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuvių kilmės krepšininkais, krepšininkėmis ir treneriais, gerinti informacijos apsikeitimą su lietuvių kilmės sportininkus ugdančiais treneriais užsienyje ir įtraukti išeivijos žaidėjų patirtį į bendrą talentų paieškos sistemą.

— Sieksime, kad krepšinis būtų prieinamesnis žmonėms su negalia ir kurtiesiems – plėsime pritaikytų treniruočių bei varžybų galimybes, skatinsime prieinamesnę sporto infrastruktūrą ir bendradarbiausime su šių bendruomenių organizacijomis.

DARBO KRYPTIS

Trenerių sistema

Treneriai yra viena svarbiausių Lietuvos krepšinio sistemos grandžių. Todėl bū tina spręsti ne tik kvalifikacijos, bet ir kasdienio trenerio darbo sąlygų klausimus.

VEIKSMAI

— Sudaryti darbo grupę dėl trenerių tarifikacijos, darbo krūvių ir grupių komplektavimo.

— Peržiūrėti trenerių kategorijų suteikimo ir pratęsimo tvarką, kad ji bū tų aiški, vienoda ir pritaikyta sporto šakos realybei.

— Parengti bendras rekomendacijas dėl trenerių išsilavinimo, licencijų ir kompetencijų. — Sukurti nuoseklią trenerių kvalifikacijos kėlimo sistemą ir Lietuvos krepšinio trenerių mokyklos kryptį.

— Stiprinti trenerių bendruomenės įtraukimą į sprendimų rengimą. — Kasmet didinti trenerių, dalyvaujančių kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijų tobulinimo programose, skaičių, pirmiausia nustačius pradinį atskaitos rodiklį.

— Pasitelkti universitetų akademinę, mokslinę ir metodinę patirtį trenerių rengimui bei kvalifikacijos tobulinimui.

— Skatinti bendrus universitetų, sporto mokyklų, klubų ir lygų projektus.

— Sudaryti sąlygas treneriams įgytas žinias pritaikyti praktikoje ir dalytis patirtimi visoje krepšinio sistemoje.

— Nacionalinių rinktinių patirtį perduoti regionams: sudaryti galimybes Lietuvos krepšinio treneriams stažuotis nacionalinėse rinktinėse ir mokytis iš rinktinių trenerių štabų darbo, o vyrų ir moterų pagrindinių rinktinių trenerių štabams rengti praktinius seminarus Lietuvos apskrityse, dalijantis treniruočių planavimo, žaidėjų ugdymo ir pasirengimo varžyboms patirtimi.

— Sukurti jaunųjų trenerių pameistrystės ir mentorystės programą, susietą su trenerių kvalifikacijos kėlimo sistema: pradedantieji treneriai galėtų dirbti kartu su patyrusiais specialistais, dalyvauti treniruotėse, stebėti jų darbą ir gauti mentorių pagalbą planuojant treniruotes bei dirbant su skirtingo amžiaus žaidėjais.

— Sudaryti galimybes aktyvią karjerą baigiantiems arba ją dar tęsiantiems krepšininkams įgyti trenerio kompetencijų ir pasirengti profesinei veiklai krepšinyje, derinant sportininko karjerą su trenerio mokymusi ir praktika bei pasitelkiant universitetų akademinę, metodinę ir organizacinę patirtį.

— Stiprinti krepšinio trenerių profesinę sąjungą arba kitą veiksmingą trenerių interesams atstovaujančią organizaciją, siekiant tinkamo darbo krū vio, sąžiningo atlygio ir aiškių socialinių garantijų; šią kryptį plėtoti kartu su treneriais ir jų atstovais.

DARBO KRYPTIS

Teisėjų rengimas ir teisėjų sistemos stiprinimas Lietuvos krepšinio varžyboms reikia pakankamai parengtų ir aktyviai dirbančių teisėjų. Todėl bū tina stiprinti teisėjų rengimą, kvalifikaciją ir sąlygas tęsti darbą.

VEIKSMAI

— Įvertinti teisėjų poreikį, trūkumą ir pasiskirstymą pagal varžybų lygius bei regionus.

— Kurti aiškų naujų teisėjų pritraukimo, parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kelią.

— Stiprinti teisėjų mentorystę, nuolatinį mokymąsi ir veiklos vertinimą.

— Skatinti jaunų žmonių įsitraukimą į teisėjavimą ir sudaryti sąlygas jiems tobulėti.

— Kartu su lygomis, klubais ir varžybų organizatoriais įvertinti teisėjų darbo krūvį, darbo sąlygas ir atlygio modelį.

— Remiantis situacijos įvertinimu, teikti pasiūlymus dėl tvaresnio teisėjų finansavimo ir išlaikymo sistemoje.

DARBO KRYPTIS

Žaidėjų perėjimai ir kompensacijos

Žaidėjų ugdymą atlieka ne viena organizacija. Todėl turi būti aiškiau įvertinamas sporto mokyklų ir klubų indėlis į žaidėjo parengimą, o žaidėjų perėjimų principai turi bū ti skaidrū s ir suprantami.

VEIKSMAI

— Sudaryti darbo grupę, kuri įvertintų Lietuvos ir tarptautinę praktiką.

— Parengti pasiūlymus dėl kompensacijų už žaidėjo parengimą ir perėjimą.

— Numatyti skaidrią procedūrą, kuri apsaugotų ir jauną žaidėją, ir jį ugdžiusią organizaciją. — Sprendimus derinti su klubais, sporto mokyklomis ir teisininkais, kad jie atitiktų konkurencijos teisės bei kitus reikalavimus.

DARBO KRYPTIS

Rinktinės

Rinktinės yra visos Lietuvos krepšinio veidas. Jų veiklai reikia stabilaus planavimo, aiškaus pasirengimo ir nuolatinio ryšio su klubais.

VEIKSMAI

— Stiprinti rinktinių pasirengimo planavimą ir bendradarbiavimą su klubais.

— Gerinti informacijos apsikeitimą tarp rinktinių trenerių ir klubų trenerių.

— Siekti, kad Lietuvos vyrų ir moterų 5x5 rinktinės bei vyrų ir moterų 3x3 rinktinės patektų į olimpines žaidynes; šį tikslą įgyvendinti per ilgalaikį sportinį planavimą, o ne vien per trumpalaikius sprendimus.

— Ypatingą dėmesį skirsime Lietuvos moterų rinktinės pasirengimui FIBA Women's EuroBasket 2027. Pasirengimą planuosime nuosekliai ir glaudžiai bendradarbiaudami su klubais bei rinktinės treneriais.

— Stiprinsime ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuvių kilmės krepšininkais, krepšininkėmis ir treneriais. Sieksime juos anksčiau pastebėti, palaikyti nuoseklų ryšį ir, kai tai atitinka sportinius kriterijus bei galiojančias taisykles, sudaryti sąlygas įsitraukti į Lietuvos krepšinio ir rinktinių sistemą.

— Megzti ryšius su užsienyje veikiančiomis lietuvių bendruomenėmis ir krepšinio organizacijomis, o išeivijos žaidėjų patirtį įtraukti į rinktinių planavimą.

DARBO KRYPTIS

Moterų krepšinis

Moterų krepšinis turi būti lygiavertė Lietuvos krepšinio sistemos dalis – nuo mergaičių krepšinio sporto mokyklose iki stiprių klubų, profesionalių galimybių ir Lietuvos rinktinių.

VEIKSMAI

— Didinti mergaičių krepšinio masiškumą ir jų įsitraukimą į MKL.

— Stiprinti moterų krepšinio klubus ir jų galimybes kurti ilgalaikes, konkurencingas komandas.

— Plėsti profesionalias galimybes Lietuvos žaidėjoms Lietuvoje.

— Kurti aiškesnį kelią nuo mergaičių krepšinio sporto mokyklose ir MKL iki moterų klubų bei Lietuvos rinktinių.

— Daugiau dėmesio skirti moterų krepšinio matomumui, talentų ugdymui ir varžybų kokybei. — Aktyviau bendradarbiauti su atsakinga ministerija, savivaldybėmis, klubais ir partneriais dėl moterų krepšinio finansavimo, infrastruktūros ir plėtros.

— Ieškoti papildomų partnerysčių moterų krepšinio projektams ir rinktinėms.

— Sudaryti geresnes sąlygas Lietuvos moterų rinktinėms ir klubams rengti žaidėjas tarptautinėms varžyboms.

— Siekti, kad moterų krepšinio finansavimas per kadenciją padidėtų ne mažiau kaip 50 procentų, kasmet įvertinant lėšų panaudojimą ir sportinius rezultatus.

DARBO KRYPTIS Transliacijos ir krepšinio matomumas

Krepšinio renginys šiandien nesibaigia sporto salėje. Transliacijos, trumpi vaizdo įrašai, statistika ir socialiniai tinklai yra svarbi klubų bei lygų vertės dalis.

VEIKSMAI

— Koordinuoti televizijos ir kitų vaizdo transliacijų klausimus tarp lygų, klubų ir transliuotojų.

— Tarpininkauti ieškant sprendimų, kad daugiau rungtynių bū tų pasiekiama sirgaliams.

— Stiprinti svarbiausių rungtynių, žaidėjų ir jaunimo krepšinio viešinimą.

— Skatinti bendrus komunikacijos standartus, duomenų ir vaizdo turinio naudojimą.

— Didinti regionų klubų matomumą nacionalinėje krepšinio komunikacijoje.

— Parengsime ALK komunikacijos planą bent jau metams į priekį, kuriame bus skirtas dėmesys ir viešinimas visų ALK narių veiklos – pradedant nuo darželinukų iki rinktinių renginių ir veiklos.

DARBO KRYPTIS

Rėmėjai ir finansinis tvarumas

Rėmėjų pritraukimas turi būti ne pavienių kontaktų paieška, o bendra Lietuvos krepšinio strategija. Verslui turi būti aiškiai parodyta, kokią vertę sukuria krepšinis – nuo nacionalinių rinktinių ir aukščiausio lygio klubų iki regionų ir vaikų sporto.

VEIKSMAI

— Sukurti bendrus nacionalinių ir regioninių rėmėjų pasiūlymus.

— Padėti lygoms ir klubams profesionaliau pristatyti savo auditoriją, skaitmeninę komunikaciją ir socialinę vertę.

— Akcentuoti ne tik lankomumą arenose, bet ir socialinių tinklų sekėjų, peržiūrų, pasiektų žmonių bei turinio rodiklius.

— Ieškoti ilgalaikių partnerysčių, kurios padėtų finansuoti jaunimo, regionų ir moterų krepšinio projektus.

— Per pirmuosius metus dėti visas pagrįstas pastangas pritraukti naujų rėmėjų, suprantant, kad galutiniai sprendimai priklauso nuo verslo partnerių. Parengti socialinius projektus, kuriuos finansuotų ES fondai ir kitos Europinės struktūros.

— Siekti, kad asociacijos komercinės pajamos kasmet augtų ne mažiau kaip 10 procentų, vertinant pagal patvirtintus finansinius duomenis.

— Kartu su klubais ir kitais asociacijos nariais siekti teisinio reguliavimo pakeitimų, kurie leistų išsaugoti atsakingas, įstatymų nustatytas rėmimo partnerystes su licencijuotais lošimų organizatoriais, užtikrinant nepilnamečių apsaugą ir skaidrius reklamos reikalavimus.

— Bendradarbiauti su savivaldybėmis ir jų tarybomis dėl skaidrių nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių paskatų sporto rėmimui; sprendimus dėl lengvatų priima pačios savivaldybės pagal savo finansines galimybes ir prioritetus.

DARBO KRYPTIS Ateities krepšinio fondas

Sieksime įkurti „Ateities krepšinio fondą“ – iniciatyvą, kuri padėtų pritraukti papildomų išteklių Lietuvos krepšinio ateičiai.

Fondo veiklos kryptys ir lėšų skyrimo tvarka bū tų nustatytos jį įkūrus, įtraukiant krepšinio bendruomenės pasitikėjimą pelniusius žmones.

DARBO KRYPTIS

Skaidrumas ir saugi krepšinio aplinka

— Užtikrinti aiškų asociacijos sprendimų ir finansų pristatymą nariams.

— Stiprinti integralumo, sąžiningo sporto ir kovos su manipuliavimu varžybomis priemones. — Skatinti saugios aplinkos vaikams ir jaunimui standartus treniruotėse, varžybose ir renginiuose.

— Aiškiai apibrėžti atsakomybes dėl incidentų, elgesio taisyklių ir informacijos perdavimo.

RODIKLIAI

Pagrindiniai veiklos rodikliai

Programos įgyvendinimą vertinsime ne vien pagal atliktų darbų skaičių, bet ir pagal aiškius, iš anksto nustatytus rezultatus. Pradiniai rodikliai bus patvirtinti įvertinus dabartinę situaciją, o pažanga kasmet pristatoma asociacijos nariams. Naujų sričių moterų ir mergaičių krepšinio, studentų krepšinio, teisėjų ir išeivijos – pamatuojami tikslai bus patvirtinti tik atlikus pradinės situacijos įvertinimą.

— Siekti, kad registruotų vaikų krepšinyje skaičius per kadenciją padidėtų 10 procentų.

— Kasmet didinti trenerių, dalyvaujančių kvalifikacijos kėlimo programose, skaičių.

— Siekti ne mažesnio kaip 10 procentų asociacijos komercinių pajamų augimo kiekvienais metais.

— Sukurti veikiančią nacionalinę talentų duomenų sistemą visose Lietuvos apskrityse.

— Siekti, kad moterų krepšinio finansavimas per kadenciją padidėtų ne mažiau kaip 50 procentų.

— Parengti ilgalaikį rinktinių sportinį planą, kurio strateginis tikslas – Lietuvos vyrų ir moterų 5x5 bei 3x3 rinktinių dalyvavimas olimpinėse žaidynėse.

— Kasmet viešai pristatyti pagrindinių rodiklių pažangą, finansinius rezultatus ir priežastis, jeigu planuoti rezultatai nepasiekiami.

— Kasmet vertinti ir viešai pristatyti mergaičių ir moterų dalyvavimą krepšinyje bei jų kelią per sporto mokyklas, MKL, klubus ir rinktines.

— Kasmet vertinti studentų krepšinio ir universitetų sporto judėjimo bū klę bei įgyvendinamas bendras veiklas.

— Kasmet vertinti teisėjų poreikį, aktyvių teisėjų išlaikymą ir dalyvavimą kvalifikacijos programose.

— Kasmet vertinti darbą su užsienyje gyvenančiais lietuvių kilmės sportininkais ir treneriais.

100 DIENŲ

Pirmųjų 100 dienų darbų planas

1–30 dienos

Susitikimai su lygomis, klubais, treneriais ir sporto mokyklomis.

Darbo grupių sudėties ir veiklos tvarkos parengimas.

Situacijos įvertinimas ir konsultacijos su moterų klubais, MKL ir mergaičių krepšinio treneriais, Lietuvos studentų krepšinio lyga ir universitetais, teisėjais, teisėjų rengimo ir varžybų organizavimo atstovais, lietuvių bendruomenėmis bei krepšinio organizacijomis užsienyje.

Susitikimai su valstybės ir savivaldos institucijomis, ŠMSM, lygomis, klubais ir partneriais dėl moterų rinktinės pasirengimo FIBA Women's EuroBasket 2027: prioritetai, atsakomybės, organizaciniai ir finansavimo poreikiai, tolesnių veiksmų planas ir viešas pažangos pristatymas.

31–60 dienos

Grupių formavimo bei trenerių kategorijų suteikimo parengti teisės aktai, žaidėjų perėjimų ir krepšininkų rengimo darbo grupių darbo pradžia.

Transliacijų ir rėmėjų strategijos įvertinimas.

Susitikimai su Lietuvos klubais dėl bendradarbiavimo krypčių.

61–100 dienos

Pirmųjų siūlymų ir veiksmų plano pristatymas asociacijos nariams. Žaidėjų testavimo bei regioninio projekto pilotinio modelio parengimas.

Aiškių atsakingų asmenų, terminų ir rezultatų rodiklių patvirtinimas.

Moterų ir mergaičių krepšinio, studentų krepšinio, teisėjų ir išeivijos temų darbo krypčių, atsakingų asmenų, pradinių rodiklių ir tolesnių veiksmų parengimas.

KOMANDA

Komanda Programos įgyvendinimui siūloma komanda ir aiškiai apibrėžtos atsakomybės.

Darius Gudelis Prezidentas

— Asociacijos Lietuvos krepšinis (ALK) bendruomenės telkimas. — Lietuvos 5x5 ir 3x3 rinktinių pasirengimo olimpinėms žaidynėms planų koordinavimas ir veiksmų strategijos rengimas.

— ALK atstovavimas valdžios ir savivaldos institucijose.

— Vadovavimas EuroBasket finansavimo užtikrinimo darbui.

— Partnerystės su FIBA plėtojimas.

— Moksleivių krepšinio piramidės nuo darželinukų iki abiturientų strategijos rengimo koordinavimas.

Justinas Jasiukaitis, vykdantysis direktorius

— ALK biuro veiklos valdymas ir administravimas.

Rolandas Viršilas, generalinis sekretorius

— ALK finansų valdymo kontrolė ir skaidrumo užtikrinimas.

— ALK biudžeto planavimas ir derinimas su Vykdomuoju komitetu (VK).

— Administracijos komercijos komandos valdymas.

— Komercinių partnerysčių strategijos rengimas ir įgyvendinimas.

— Darbas su esamais ALK partneriais ir santykių su jais plėtojimas.

Linas Kunigėlis, komunikacijos vadovas

— ALK komunikacijos planavimas ir įgyvendinimas.

— Bendradarbiavimas su krepšinio lygomis.

— Lietuvos rinktinių komunikacijos koordinavimas.

— FIBA Women's EuroBasket 2027 —Bendradarbiavimas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), valdžios institucijomis, biudžetinėmis įstaigomis, privačiomis sporto mokyklomis ir akademijomis.

— Darbo grupių veiklos administravimas, procesų koordinavimas ir rezultatų paskelbimas.

— ŠMSM ir Europos Sąjungos projektinio finansavimo koordinavimas. komunikacijos koordinavimas.

—Komunikacijos klausimų derinimas su krepšinio lygomis.

ĮSIPAREIGOJIMAS

Baigiamasis įsipareigojimas Lietuvos krepšinį stiprina ne vienas žmogus ir ne viena organizacija. Jį stiprina treneriai, sporto mokyklos, klubai, lygos, savivaldybės, rėmėjai, sirgaliai ir patys žaidėjai. Asociacija Lietuvos krepšinis turi būti vieta, kuri šiuos žmones ir organizacijas sujungia, padeda spręsti problemas ir kuria ilgalaikę kryptį.

Esu pasirengęs prisiimti atsakomybę už šį darbą, tačiau šios programos įgyvendinimas bus įmanomas tik dirbant kartu. Todėl mano pagrindinis įsipareigojimas – atvira, profesionali ir bendradarbiaujanti Lietuvos krepšinio asociacija, kurioje sprendimai priimami ne už krepšinio bendruomenę, o kartu su ja.