Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje dirbantis legendinis treneris LRT laidoje „LRT forumas“ atvirai prabilo apie krepšinį kamuojančias bėdas.
„Nesu medikas, negaliu taip iš karto įvertinti. Tikrai nėra dar vėžys, bet kad sergam – faktas. Jau labai ilgai laukiam tų pergalių. Blogiausia, kad stipriausiai serga mūsų pagrindinis flagmanas – vyrų rinktinė, kuri daugiausia turi galimybių uždirbti ir padalinti kitiems. Aš galvoju, pas mus visą laiką būdavo kažkokių ir nuopuolių, ir pakilimų. Jei prisiminsim, buvo tas pralaimėjimas Baltarusijai [1993 metais], bet iš karto buvo sidabras Europoj.
Buvo pralaimėjimas latviams, iš karto buvo auksas (kalba apie 2003 metus – red.). Mes žinojom, kad kažką pataisysim, kad susiimsim, susigriebsim ir vėl viskas bus. Dabar mes žaidžiam su vidutinio pajėgumo komandomis ar dar silpnesnėmis ir, kas yra blogiausia, galvoju, meluojam sau, meluojam, kad viskas gerai, kad mūsų puolimas geriausias, kad mūsų gynyba geriausia. Ir pyksta visi mūsų sirgaliai – jie mato, kad taip nėra. Ir vyksta susiskaldymas. Mes nepripažindami savo problemų negalim padaryti žingsnių į priekį“, – kalbėjo treneris.
Susiję straipsniai
Trenerio teigimu, ALK tikrai nepadarė visko, kad Lietuvos krepšinis judėtų į priekį, o dėl to netiesiogiai kaltinimus J. Kazlauskas metė ir buvusiam prezidentui Mindaugui Balčiūnui, kuris, pasak Lietuvos krepšinio legendos, galimai labiau rūpinosi savo pozicijos išsaugojimu nei ekosistemos plėtra.
„Buvo labai gerai paliesti klausimai, bet ne iki galo apibendrinti, – laidoje teigė treneris. – Labai gerai pasakė, kad prezidentas stengėsi išsaugoti savo postą ir nesirūpino veikla, tuo, kuo turėjo rūpintis. Tas pakeitimas federacija-asociacija – aš nesuprantu, kodėl. Galbūt, kad daugiau pritrauktų sau parankių rėmėjų – nebenoriu gilintis. Labai gerai Gintarė [Petronytė] pasakė apie moterų krepšinį – dabar yra talentingos žaidėjos, turim šansą, Lietuvoj bus čempionatas, bet vėlgi aš galvoju, kad federacija nepadarė visko.
Kodėl neišsaugojom R. Kaukėno dukros, kad ji žaistų už Lietuvą? Talentas? Superinis talentas. Jeigu dar vieną pridėtume... Juk ji čia buvo, su mumis treniravosi! „Kibirkštis“ – tvarkoj, žaidžia Eurolygoj, bet su kuo žaisti Lietuvoj, kur tų komandų? Mes labai mažai visą tą laiką kalbam apie pamatus, apie piramidę, apie krepšinį. Taip, tie vaikai gimsta talentingi, bet jų nebeužauga tiek, kiek anksčiau, kai būdavo perpildyta visose grandyse – perimetras 2003 metai: Š. Jasikevičius, R. Kaukėnas, R. Šiškauskas, A. Macijauskas – galim vardinti ir vardinti. O dabar kur? Suprantat?“
J. Kazlausko paminėta Rimanto Kaukėno dukra – Venessa Kaukėnas, ne vienerius metus rungtyniavusi „Vilniaus KM“ komandoje, tačiau praėjusią vasarą atstovavusi ne Lietuvos, o Švedijos 18-mečių rinktinei. Pagal FIBA taisykles V. Kaukėnas Lietuvai galėtų atstovauti tik kaip natūralizuota žaidėja, kadangi jau gynė kitos šalies garbę jaunimo čempionate.
FIBA atstovaujamos rinktinės keitimas galimas tik sutarus abiejų šalių krepšinio federacijoms.
„Mes mažai kalbam. Mes nekalbam, kaip suvienodint sistemą treneriams, kaip jiems padėti, kaip [daryti], kad kažkas augtų. Mes nebendraujam, nekalbam tarpusavy ir neieškom tų problemų“, – kalbėjo J. Kazlauskas.
Perklaustas, ar tikrai daugiausia pasiekę žmonės buvo nustumti į šoną ir nebuvo klausomasi jų pastabų ir/ar patarimų, legendinis treneris apie tai užsiminė, tačiau leistis į detales nebuvo linkęs.
„Labai gerai Jonas [Miklovas] pasakė prieš tai – yra, kam kalbėti, yra, kas protingi, ir yra, kas turi pasitraukti“, – ironiškai apie M. Balčiūno vadovavimo metus kalbėjo jis.
„Žiūrėkit, aš nei užsigavęs, nei kažkoks, – kiek vėliau patikslino J. Kazlauskas. – Tik, aišku, gaila, kad tie metai bėga ir tu gali kažkam padėti... Bet yra kaip yra.“
Kai kalba pasisuko apie M. Balčiūno pažadus, kuriuos regionuose esančioms sporto ir krepšinio mokykloms jis dalino prieš rinkimus, diskusija prasidėjo apie vaikų krepšinį ir taisyklių pakeitimus jame.
Dar 2016 metais buvo priimti pakitimai, pagal kuriuos „Pirmojo iššūkio“ čempionate, kuriame varžosi jaunieji talentai iki 12 metų amžiaus, nebuvo leidžiama statyti užtvarų, buvo įvesta ir trijų sekundžių taisyklė gynyboje, o dviguba gynyba leidžiama tik baudos aikštelėje.
2022 metais, kai tuometės Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentu buvo Vydas Gedvilas, o M. Balčiūnas užėmė generalinio sekretoriaus pareigas, šie pakitimai buvo panaikinti, tąkart sprendimą teisinant, kad vyrų komandos Lietuvos lygose skundžiasi, kad jaunieji krepšininkai „susiduria su tam tikromis spragomis žaisdžiant krepšinį su užtvaromis, naudojant zoninę gynybą ar dvigubą gynybą“.
Nuo 2024 metų buvo įvestas dar vienas pokyčių paketas, pagal kurį U12-U14 amžiaus grupėse zoninė gynyba neleidžiama, tačiau jau nuo U13 amžiaus grupės komandos gali naudoti zoninį spaudimą.
„Yra diskusijų klausimas, reikia diskutuoti, nereikia tų regionų [angažuoti], – kalbėjo Jonas Kazlauskas. – Čia kalba apie tai, kad regionai vėl išsikovojo [teisę] gintis aikšte jaunam amžiuj, kur ta aikštė nėra reikalinga. Kai visi susigrūda į trijų sekundžių zoną, tau lieka vienas dalykas – mesti iš toli. Pataikysi ar nepataikysi, taip jie mažiau pralaiminėja. Bet ar mums svarbu skirtumas, ar mums svarbu užsiauginti kažką? Tai yra vienas dalykas.
Kitas dalykas – man rinktinė yra geriausi žaidėjai, ar moterų, ar vyrų. Iš pradžių buvo geriausi žaidėjai, po to antra rinktinė, po to gavosi, kas suvažiuoja. Juk teisybę aš sakau? Aš galvoju, čia yra labai didelis federacijos minusas. Mes seniai kalbam, kiek ilgai gali tęstis karas FIBA-Eurolyga, kad sėskim, tarkimės. Tai kur tie mūsų įtakingi žmonės, kurie dalyvauja tenai? Kodėl nevyksta jokie pokalbiai, kodėl niekas nevyksta ir visą laiką kenčiam?
Langai, dar kažkokie dalykai, ir mes nesurenkam. Paskui gaunasi, kad niekas nebenori važiuoti. Mes turim spręsti, kalbėti apie tas problemas, kelti tas problemas, įtakoti, kažką tai keisti.“
Kaip pavyzdį J. Kazlauskas pateikė Serbiją.
„Pažiūrėkit, kaip jie tarpusavy kaunasi, pjaunasi, pykstasi, bet kada iškyla klausimas Serbija ar likęs pasaulis, jie yra vieningi“, – kalbėjo treneris.
Laidos metu prakalbus apie ne kartą ir žiniasklaidoje, ir įtakingų žmonių linksniuotą susiskaldymą Lietuvos krepšinyje, J. Kazlauskas teigė, kad pastaruoju metu buvo kuriama priešprieša.
Visgi legendinis treneris buvo linkęs labiau žvelgti į priekį nei vaikysis praeities nuoskaudų.
„Aš atsimenu, dar aš buvau treneriu, o Sabas prezidentu – jau buvo kažkokie įsižeidimai, nepasitenkinimai: kažkas kažkam ne tą pasakė, ne taip pagerbė. Jau nuo tada viskas pradėjo važiuoti. Po biškį, po biškį įsisiūbavo. Kol buvo Sabas prezidentas, kol visus dengė, buvo viskas tvarkoj. Paskui viskas staiga pasikeitė. Kadangi buvo viena pusė, buvo dirbtinai sukurta kita pusė. Aš negalvoju, kad tas elitas, kaip išvadino, buvo kažkoks blogas. Mes labai daug kalbam, kas buvo. Aišku, reikia analizuot.
Man būtų įdomiau, ką mes matom. Dabar yra labai svarbus momentas – dabar rinkimai. Kokios idėjos, ką mes darysim, ką mes keisim, kur mes eisim, kiek mes kalbam apie tą piramidę, apie suvienijimą? Mes turim išnaudoti visus šansus. Mes dar turim šansą patekti. Kai nebeturėsim, tada jau galim kalbėt – „nebeturim“. Dabar dar turim šansą. Aš matau, kad tik suvienijus visus, ypatingai su „Žalgiriu“ sutaikius, mes dar galim kažką laimėti – aš kalbu apie vyrų rinktinę.
Mes turim padaryt puikiausią Europos moterų čempionatą. Kalbant apie vyrų rinktinę, kadangi kertasi, be „Žalgirio“ aukos mums bus labai sunku. Tas, kas bus, kas vienys, kas kalbės, turi taip susidėlioti su „Žalgiriu“, kaip ten bus, nes jiems kertasi rungtynės, jie nori patekt į playoffus“, – teigė treneris.
Oficialiai buvo paskelbta, kad naujuoju Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneriu tapo Dainius Adomaitis, į šį postą sugrįžtantis po 7 metų pertraukos.
Jo trenerių štabe dirbs abiejų didžiausių Lietuvos krepšinio klubų atstovai: Kauno „Žalgiryje“ dirbantis Renaldas Seibutis ir Vilniaus „Ryto“ trenerių komandos narys Mindaugas Brazys. D. Adomaičiui talkins ir „Boston Celtics“ ekipoje tarptautinio skauto pareigas užimantis Benas Matkevičius.
„Pirmas žingsnis žengtas, bet už D. Adomaičio dar yra federacija, kuri turi irgi savo žodį labai svarų tarti, – komentavo J. Kazlauskas. – Čia artimieji [reikalai] – moterų čempionatas, moterų rinktinė. Mums labai svarbu apie piramidę [kalbėti] – mūsų pamatai pradėjo griūti. Apie bendrą koncepciją [reikia kalbėti], kaip mes toliau eisim, kaip auginsim jaunimą, ar jie per anksti, per vėlai išvažiuoja, kaip mes jungsim [viską]. Aš galvoju, kad dabar lygoje yra beveik visos komandos labai gerai dirbančios.
Anksčiau galvodavom, kur nukreipt tą jauną žaidėją. Ar Panevėžy, ar Klaipėdoj, ar Šiauliuose – nebėra skirtumo. Treneriai gerai dirba, profesionaliai. Fizinio parengimo [trenerius] galbūt nukreipti tuos jaunuosius, kad jie užaugtų ten ir paskui ateitų. Bet mums reikia susėsti ir kalbėti. Kas tas mūsų vienytojas, kas tas flagmanas, kuris apie tai kalba?“
Trenerio karjerą J. Kazlauskas baigė prieš 8 metus. Jo kraityje – Eurolygos titulas (1999 m.), olimpinė bronza (2000 m.), du Europos krepšinio čempionato sidabrai (2013 m. ir 2015 m.) ir bronza (su Graikija 2009 m.).