Kiekvienas kandidatas turėjo sakyti 20 minučių limitą turinčią kalbą, kurios metu reikėjo pristatyti savo programą. Nors R. Skaisgirys kalbėdamas strigo, o vėliau Lrytas pripažino, kad kalbą pasirašė tik rinkimų dienos ryte, tai jam laimėti nesutrukdė.
Iš viso už R. Skaisgrį balsavo net 118 iš 155-ių užsiregistravusių ALK narių, kai Darius Gudelis sulaukė tik 38 palaikančiųjų balsų.
„Aš oficialiai nesu kalbėjęs niekada, tai atleiskit, jei aš paprastesnių žodžių gerbėjas ir mylėtojas – bet aš išmoksiu, tas yra išmokstama“, – konferenciją po pergalės pradėjo R. Skaisgirys.
„Aš jau laimėjau“: R. Skaisgirys ragina nekelti panikos ir įvardijo vieną didžiausių M. Balčiūno klaidų
Pastarąsias savaites buvo garsiai kalbama, kad rinkimų favoritu turėtų būti D. Gudelis, o patys rinkimai turėtų klostytis apylygiai, galutinis rezultatas buvo visiškai kitoks.
„Aš manau, kad tai dėsninga, nes reikia tikėti žmonėmis, asociacijos nariais, kad jie pasiruošę darbui, naujoms idėjoms, kurios ne visą laiką pasiteisina – jie nori to. Dirbdamas ne tiek ir daug – du metus, tris, parodžiau kažkokius tai kelius, kaip galima kitaip eiti. Jo, aš labai, labai, labai sveikinu asociacijos narius ir atrodo, kad mes daug ką padarysim“, – komentavo R. Skaisgirys.
Susiję straipsniai
Paklaustas patikslinti savo komandą, naujasis ALK vadovas oficialiai pareiškė, kad jo krepšinio štabe dirbs Panevėžio „Lietkabelio“ direktorius, buvęs krepšininkas Jonas Mačiulis.
„Labai sudėtinga dabar sakyti apie komandą. Aš nedeginau tų žmonių, nes visą laiką šleifai eina. Iš pat pradžių aišku buvo, kad Dominykas Domarkas – tęstinumas, žino visą tą virtuvę, puikiai su viskuo susitvarkė ir puikiai tvarkysis. Su Natalija Liovkina mes dirbome kartu, tai be jokios abejonės [bus ir ji].
Darius Nedzinskas bus naujas žmogus, susijęs su finansais. Mes jau perkalbėjom su Jonu Mačiuliu apie bendradarbiavimą. Norėčiau matyti ir RKL, ir NKL Gediminą [Kvietkauską] bendradarbiaujant. Tikrai dar neaptarę [esame] sąlygų, bet jie dirbs, bus kartu“, – kalbėjo R. Skaisgirys.
– Oficialiai pristatėte Joną Mačiulį. Kaip matote jo darbą asociacijoje?
– Neišsiplėsiu, žinokit. Man buvo svarbiausia, kad žmonės tie, kurie yra bendruomenėje, ką jie mąsto, ar aš jiems tikčiau kaip vadovas eiti į komandą – man tas pirmiausia buvo [svarbu], o atrasti sąlyčio taškus jau reikia daugiau laiko.
– Kalbėjote, kad laukia daug intensyvių pokalbių iki Kalėdų. Kokie Jūsų artimiausi planai?
– Visų pirma, susitikti su treneriu Dainiumi Adomaičiu. Kaip man jau patarė pasakyti jums, pasirodo, reikia vykdomąjį [komitetą] sukviesti. Aš tikrai žinau, kad iki Kalėdų tikrai aplankysiu visus 162 asociacijos narius, kokie bebūtų, maži ar dideli. Buvo nusiskundimų, kad aš darysiu auditą. Ne auditą. Aš darysiu savo prisistatymą per tiesioginę prizmę, kaip paimti tas problemas jau iš pirmų lūpų. Visa kita turės eiti savaime – ir vaikų krepšinis, ir regionai, ir rinktinės.
– Gyvenime esate pasiekęs daug pergalių. Kokioje vietoje yra ši pergalė?
– Ne, ne... Žinokit, aš savęs nefokusavau būti prezidentu ir nefokusuoju. Aš jau išaugau iš to amžiaus. Aš gyvenu nuo varžybų iki varžybų. Gyvenimas toks yra, kad tu laimi vienas varžybas, kitas gauni, ir tu eini vėl toliau, ir tu nesifokusuoji į tam tikrą savo statusą.
Aš pakankamai subrendęs, manau, kad galiu daryti tai, kas man patinka ir kas duoda naudą – ar tai bus vaikai, ar vienoks, ar kitoks darbas. Aš dabar negaliu sakyti, pradirbsiu du metus ir matysiu, bet aš tikrai žinau, kas turėtų būt po dviejų metų Lietuvos krepšiny. Tikrai žinau.
– Kaip, Jūsų nuomone, keitėsi rinkimų dinamika turint omenyje ir Jūsų aštresnę retoriką debatuose?
– Aš gavau žinutę iš savo draugo, iš oponento stovyklos, kad sveikina mane jau po E. Jakilaičio laidos su pergale ir sako, kad aš labai gerai sužaidžiau. Noriu atsakyti viešai, kad aš nieko nežaidžiu. Buvau atviras, kiek tai yra įmanoma. Aš su tuo dalyku eisiu ir toliau.
Žiauriai lengva ir paprasta yra, kai tu pradedi ne nuo melo ir ant to melo nereikia dėti kito melo. Žinot, pareini namo iš mokyklos penktoj klasėj, parneši dvejetą ir nesakai tėvams, galvoji, kad praeis. Ir nepraeina. Tada dar vienas melas, trečias melas dėliojasi. Suvokiat, apie ką aš kalbu iš principo? Ir tada paskęsti.
– Akivaizdu, kad vienas pagrindinių dalykų yra komunikacija su Kauno „Žalgiriu“. Kalbant apie artėjantį langą, kaip ketinate prisikviesti jų žaidėjus?
– Kauno „Žalgiris“ mane viešai palaikė. Aš suprantu, kad po pono Milašiaus palaikymo kitaip ir neturėjo įvykti. Kalbant apie situaciją dėl rinktinės, „Žalgirio“ ir „Ryto“, jų interesai yra labai svarbūs. Aš nesu dalyvavęs tokioj situacijoj, aš nežinau, kaip aš elgsiuos, iš tikrųjų. Bet kad pagarbiai, tai tikrai.
Ir galiu suprasti, ką reiškia nuo rungtynių iki rungtynių eiti – šiandien pralaimi, rytoj laimi. Kažkoks toks savitarpis turėtų būt mūsų pokalbiuose. Vis tiek pagrindinė figūra čia yra Dainius [Adomaitis], net ne aš. Aš tik daugiau turėčiau įsiklausyti, padėti tam sąlyčiui, kad jis būtų. Yra ir dalykų, kur aš esu stiprus ir galėsiu padėti.
– Darius Gudelis minėjo, kad rinkimuose buvo daug povandeninių srovių. Ką jūs išmokote ir sužinojote naujo per pastarąsias tris savaites?
– Aš pamačiau pirmą dalyką, kad čia nieko nereikia taikyti. Ir mažiau panikos, mažiau chaoso. Kiekviena organizacija, lyga, klubas turi savas užduotis, savus tikslus. Dabar jau galiu pasakyt, kas blogiausia praeitoj kadencijoj buvo, kad buvęs prezidentas sumaišė hierarchijos tikslus. Vis tiek visame tame turi būti laipteliai, kas yra atsakingas ir už ką atsakingas.
Kitas dalykas – man vienas iš rinkėjų yra sakęs, kad rinktinei yra mėnuo, du, visi suprantam, kad tai yra piramidės viršūnė, bet mes grįžtam į savo regioną ir gyvenam savo vargą ir savomis problemomis visus 12 mėnesių. Reikia ir juos suprasti ir sinergiškai galvoti apie visus asociacijos narius. Aš bandysiu tą daryt.
– Ar jau nusprendėte, kaip atšvęsite pergalę?
Ne... Žinokit, koks chaosas mano gyvenime. Vakare yra dvi rungtynės. Jonas iš VDU, mano geras bičiulis sako: „tai dabar į „Vyčio“ varžybas neatvažiuosi“. Pavyzdys: šį vakarą „Kibirkštis“ žaidžia Eurolygoj, tuo pačiu metu mano sūnus žaidžia čempionate – nors persiplėšk. Tuos du metus taip ir bus toks chaosėlis.
– Jums palaikymą viešai išreiškė Šarūnas Jasikevičius. Ar jau žinote, kaip būtų galima įtraukti kuo daugiau didžiųjų vardų į asociacijos darbą?
– Čia nėra, ko galvoti. Aš su jais draugauju, aš su jais kalbuosi kas antrą dieną. Aš nešūkauju ir nerėkauju, „ė, mano draugai“. Aš betarpiškai esu kartu. Bet reikia visų gerbti interesus – ar tai viešumo, ar tai jų noro. Aš manau, kad jokių problemų nėra. Aš žinojau apie Šarūno palaikymą, bet aš žinojau per Aidą Buzelį – jie tarp savęs pasikalbėjo.
Aš sau viduje buvau pasakęs tokią situaciją, kai dar nebuvo Dainiaus Adomaičio, ir dabar galiu pakartot – Aidui sakiau: „tu Šarui perduok, kad jeigu jis treniruos Lietuvos rinktinę, tai mane tikrai išrinks“. Tokie pajuokavimai, jie yra, jie vyksta.
– Laukia finansinis auditas. Gal jau žinote, kokius skaičius rasite asociacijos biudžete?
– Ne, ne... Galiu tikrai įsivaizduoti. Apie išlaidas išvis nebežinau nieko. Galiu tik tą [pasakyti], ką kalbėjau apie pajamas, kokios jos ir kaip jos renkamos. Apie išlaidas absoliučiai nieko nežinau. Čia bus didžiulis iššūkis, iš tikrųjų. Auditas privalo būti ir bus jis, bus skaidru ir vieša – tada jau spręsim toliau.
– Š. Jasikevičius ir kiti žmonės pasisakė apie rinkimų tvarką ir jos galimą neteisybę. Jums dabar įsigilinus, kaip Jums pasirodė rinkimų tvarka ir ar yra minčių ją keisti?
– Yra Asociacijų įstatymas. Esu ne naujokas asociacijoje – esu įkūręs dvi didžiausias asociacijas: AVAKA – audiovizualinių kūrinių asociaciją su „Sidabrinėmis gervėmis“, ten link tūkstančio narių yra, tas pats yra su asociacija MAMA. Kiekvienas narys turi balsą – čia nieko nepadarysi. Kitas klausimas – kaip mes priiminėjame tuos narius.
Man teko būti vykdomajame [komitete], ir tikrai yra ne M. Balčiūno, ne Arvydo Sabonio ar kitų buvusių [vadovų] problema, o vykdomojo, nes realiai visi ateina, ką pasiūlo, tą ir priimam. Kolektyvinę reikia prisiimti atsakomybę. Aš manau, kad neveikiančių organizacijų turi nelikti, o visa kita – jei ji yra veikianti, jeigu ji yra narė, ji turi turėt savo balsą.
Čia nieko kito nepadarysi. Reikia teisiškai žiūrėt. Šiuo atveju taip, kaip sako įstatymas, taip ir reikia elgtis.
– Sakėte, kad biudžetas priklauso nuo sportinių laimėjimų ir rezultatų, bet ar galimas koks nors apytikslis skaičius?
– Su biudžetu yra taip: aš, kiek žinau, viskas dviems metams į priekį yra parduota. Reiškia, reikia kurti naujus produktus. Aš kalbėjau, kad kuriant naują produktą tu susiduri su išlaidom – turi aiškiai pasverti, ar tai bus finansiškai naudinga, ar tai bus nuostolinga. Jeigu nuostolinga, to neverta kurti.
Aš gyvenime daug projektų sukūręs, žiauriai daug, iš tikrųjų, realiai jie visi buvo pelningi. Bent jau skaičiuot, aritmetiką aš moku. O projektų tokių, kurie būtų nauji, jie yra, net šiais metais jau bus, kurie ateina su savo finansiniais šaltiniais, ir tik reikalingas teisinis požiūris, kaip asociacijoj tą galima įgyvendinti.
– Ar tai yra gera žinia trijulių krepšiniui, kad tampate ALK prezidentu, ar bloga?
– Aš šitoj asociacijoj jau pusantrų metų nieko nedarau. Jie sėkmingai tvarkosi, dirba. Aš seku varžybas, atskiras klubų varžybas, man patinka tas krepšinis, bet veikloje, darbe organizavime aš nedalyvauju. Jie sėkmingai tvarkosi ir tai yra pavyzdys, kaip yra komanda. Mes dirbom kartu, ji liko ir ji toliau eina savu keliu.
Jeigu reikės jiems pagalbos, aš jiems padėsiu. Kol kas to nereikėjo ir viskas šaunu. Tas pats yra ir su vaikų krepšiniu, iš principo. Mes su Natalija [Liovkina] pradėjome, kažkokius rėmus sustatėme, naujų vėjų įvedėm, pradėjom keisti kažkokias taisykles. Aš manau, kad ji sėkmingai tvarkysis toliau su savo komanda visoje jaunimo programoje, o pagalba ar idėjomis aišku, kad padėsiu. Tai žmonės – savistoviai.
Man dirbant su Natalija ir federacijos darbuotojais – man vis ta asociacija neišsiryškina -, aš žinau keletą žmonių, su kuriais dirbau, ir jeigu juos išimsi iš asociacijos administracijos, aš labai bijau, kad sugrius viskas. Tą patį galiu pasakyti apie [teisėjų asociacijos prezidentą] Tomą Jasevičių, [ALK darbuotoją] Kristiną [Kuklytę] – tai yra nuostabiai, profesionaliai dirbantys žmonės. Nėra laiko, kada bandyti save.
– „Krepšinio namai“ yra Kaune, didžiąją dalį gyvenate aplink Vilnių. Galvojate derinti tą važinėjimą?
– Ne, aš gyvenu tris-keturias dienas Vilniuje, tris-keturias dienas Šakiuose sodyboje – mano visas gyvenimas toks. Suprantat, kaip yra – aš taip kaifuoju važiuodamas automobiliu. Jūs nežinot, bet net man žaidžiant „Statyboj-Lietuvos ryte“ – čia kokiais 1997–98 metais – buvo susitarimas su treneriais, kad aš nevažiuodavau su komanda į varžybas, aš važiuodavau su automobiliu.
Aš taupydavau savo laiką, nes aš darydavau verslą tuo metu – visą laiką dirbau, visą laiką ar skaičiau, ar rašiau, ar dirbau. Aš netgi atsimenu, kai „Atlete“ sportavau, važinėdavau į treniruotes du kartus į dieną iš Vilniaus į Kauną. Čia neturi esmės, tuo labiau, kad tai yra komanda, kuri dirba, kuria aš pasitikiu. Nebūtina man sėdėti ofise, nežadu aš jame ir sėdėti.