Vitas Gerulaitis niekada negyveno ir net nesilankė Lietuvoje, tačiau garsiausias visų laikų lietuvių kilmės pasaulio tenisininkas nuo šiol bus dar dažniau siejamas su savo tėvų žeme.

Ketvirtadienį Vilniuje, Ąžuolyno gatvėje, atidaromas naujasis teniso centras, kuriame įsikurs V.Gerulaičio teniso akademija. Planuojama, kad čia teniso paslapčių galės mokytis iki 1000 žmonių.

Jau keletą metų Vilniuje vyksta ir V.Gerulaičio teniso turnyrai, padėję priartinti legendinio žaidėjo vardą jaunajai tenisininkų kartai, kuri svajoja kada nors pasiekti tokių aukštumų, kokias pasiekė JAV gimęs lietuvis.

Tėvas – atsidavęs sportui

Gerulaičių šeimos šaknys – Suvalkijoje.

1915 m. gimęs teniso žvaigždės tėvas Vytautas Gerulaitis nuo vaikystės atsidavė sportui. Gabus vaikinas puikiai žaidė futbolą, stalo tenisą, o paėmęs teniso raketę nebesiskyrė su ja iki gyvenimo pabaigos. Šlovės viršūnę Vytautas pasiekė 1938 metais, tapęs tautinės olimpiados nugalėtoju, ir triskart iškovojęs Lietuvos teniso čempiono vardą vyrų vienetų ir dvejetų varžybose.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Vytautas Gerulaitis dirbo Lietuvos mokslų akademijos ūkvedžiu. Tuometis jos prezidentas Vincas Krėvė patarė jam trauktis iš Lietuvos.

Paklausęs šio patarimo 1944 metais Vytautas Gerulaitis emigravo į Vokietiją, vėliau – į JAV.

Pasamdė garsų trenerį

Emigranto dalia nebuvo lengva. Apsigyvenęs Niujorke, Vytautas Gerulaitis susirado darbą baldų pristatymo bendrovėje. Jis dirbdavo nuo ryto iki vėlaus vakaro, o dieną rasdavo laiko nusivesti vaikus Rūtą ir Vitą į teniso aikštyną.

1954 metais gimusį Vitą tėvas pradėjo mokyti teniso nuo penkerių metų.

Iki 14 metų Vitą, padedamas patyrusių trenerių, mokė tėvas. Jam tapus geriausiu savo amžiaus grupėje tarp Amerikos vaikų, Vytautas Gerulaitis kreipėsi į JAV lietuvių bendruomenę, prašydamas lėšų tarptautinio lygio treneriui pasamdyti.

Gavęs neigiamą atsakymą Vytautas Gerulaitis nenuleido rankų, užstatė savo turtą, ir tada 15-metį Vitą pradėjo treniruoti pats Harry Hopmanas, prieš tai išugdęs teniso legendą Rodą Laverį ir kitas žvaigždes.

Prasiveržė į teniso elitą

Tėvas nesuklydo – intensyvios treniruotės taikant naujausias tuometes metodikas, pratybos su pasaulinio lygio žaidėjais atvėrė Vitui kelią žvaigždžių link.

Nuo 1971 metų Vitas Gerulaitis ėmė žaisti profesionalų turnyruose, o 1972 m. laimėjo visus JAV jaunių turnyrus ir įveikė pirmąjį vyrų vienetų varžybų ratą atvirajame JAV čempionate.

Laikraščiuose ėmė mirgėti Vito nuotraukos, o specialistai akcentavo išskirtinį Vito žaidimo greitį ir kojų darbą, kokio Amerika dar nematė.

Praėjus dar keletui metų ir laimėjus kelis profesionalų turnyrus Vitas Gerulaitis ėmė belstis į pasaulio teniso elito duris: 1974 metais jis pateko į pasaulio geriausiųjų 50-tuką, 1976-aisiais – į 20-tuką, o nuo 1977 iki 1982 metų buvo dešimtuko žaidėjas.

Pamenu, net silpna pasidarė, kai 1977 metais per „Amerikos balsą“ išgirdome, kad lietuvis Vitas Gerulaitis laimėjo „Grand Slam“ turnyrą – atvirąsias Australijos pirmenybes, finale nukovęs britą Johną Lloydą 6:3, 7:6, 5:7, 3:6, 6:2.

Pakeitė šeimos gyvenimą

Tuo metu Vito populiarumas Amerikoje ir pasaulyje pasiekė viršūnę, jam buvo atviros visos durys, spaudoje, televizijoje, reklamose – visur buvo pilna Gerulaičio.

Pakito ir šeimos gyvenimas – Gerulaičiai nusipirko namą Niujorko milijonierių rajone.

Tėvas paliko visus darbus ir atsidavė tik tenisui, keliavo kartu su Vitu po turnyrus, atlikdavo organizacinius darbus.

1978 metais Niujorke buvo atidarytas naujas JAV nacionalinis teniso centras, kur iki šiol vyksta JAV čempionatai ir kiti turnyrai.

JAV teniso asociacija paskyrė šeštą dešimtį peržengusį Vytautą Gerulaitį centro vyriausiuoju administratoriumi. Jį ten vadindavo tiesiog misteriu Gee.

„Nuo jo tiesiog sklinda meilė tenisui, jis – mūsų centro siela“, – pasakojo JAV tenisininkai.

Legendinis mačas Vimbldone

Pakylėta Vito pergalių sesuo Rūta irgi įtemptai treniravosi ir žaidė profesionalų turnyruose. 1978 metais ji Vimbldono turnyro moterų vienetų varžybose buvo patekusi į aštuntfinalį.

Tačiau ir Vitui laimėti Vimbldono turnyrą pristigo sportinės laimės. Savo sėkmingiausiais metais jis suklupo pusfinalyje.

Mačas tarp Vito Gerulaičio ir Bjorno Borgo 1977 metais įrašytas į legendinių dvikovų per visą turnyro istoriją sąrašą.

Įtempta kova vyko beveik penkias valandas.

Lemiamame sete Vitas dukart vos nepralaimėjo taško paduodamas. Seto pabaigoje, paduodant B.Borgui, lietuviui iki pergalės trūko vieno taško.

Tribūnos nuščiuvo, kai Vitas, išlyginęs žaidimą, gavo patogų kamuolį į kairę.

Treniruotėse išlavintas agresyvus Vito kairinis smūgis turėjo lemti pergalę, bet paskutinę akimirką jis pakeitė sprendimą, paleido kamuoliuką palei liniją ir suklydo. Atsipeikėjęs B.Borgas laimėjo mačą 6:4, 3:6, 6:3, 3:6, 8:6.

„Negaliu patikėti, aš juk turėjau pergalę rankose“, – sakė tada lietuvis.

Susitiko su lietuviais Taline

Užtat 1978 metais būrys Lietuvos teniso mėgėjų Taline džiaugėsi Vito Gerulaičio pergale prieš B.Borgą 6:7, 6:4, 6:4 parodomajame mače.

Tada Lietuvos teniso aistruoliai pirmąsyk bendravo su Vitu. Jis buvo draugiškas, paprastas vaikinas, jam nesireiškė žvaigždžių ligos simptomai.

Be to, jis nustebino mus gera lietuvių kalba.

Net sunkiai gyvendamas Vytautas Gerulaitis leido savo vaikus Rūtą ir Vitą į šeštadieninę lietuvių mokyklą, o namuose buvo kalbama lietuviškai.

Vitas visada pabrėždavo savo lietuvišką kilmę. 1982 metais Vitas, laimėjęs „Masters“ turnyrą Toronte (finale 4:6, 6:1, 6:3 nugalėjo Ivaną Lendlą), atvyko į Lietuvių namus ir Vytauto Didžiojo menėje paskelbė – šiandien alus visiems nemokamas.

Per savo karjerą Vitas Gerulaitis uždirbo 2 778 748 JAV dolerius. Tais laikais tai buvo dideli pinigai.

Lietuva nesulaukė Gerulaičių

Baigęs karjerą jis žaidė parodomuosiuose ir komerciniuose turnyruose, įsteigė teniso klinikas vaikams.

Tenisininko tėvas tris kartus lankėsi Lietuvoje ir daugiau laiko praleisdavo su tenisininkais nei su giminėmis.

1991 m. Pasaulio lietuvių žaidynėse Lietuvoje buvo laukiama visos šeimos, tačiau šios kelionės Vytautas Gerulaitis nebesulaukė.

Dar skaudesnė žinia Lietuvą pasiekė 1994 metų rudenį – nebėra Vito Gerulaičio.

Jis mirė Niujorke savo draugo viloje apsinuodijęs dujomis, nes buvo sugedusi šildymo sistema. Taip žlugo viltis pamatyti vieną geriausių pasaulio tenisininkų protėvių žemėje.

Nė sykio Lietuvoje nesilankė ir Vito sesuo Rūta. Keletą kartų ji keitė savo gyvenamąją vietą ir šiuo metu gyvena Floridoje.

V.Gerulaičio biografijos faktai

* Vytautas Kevinas Gerulaitis gimė 1954 m. liepos 26 d. Niujorke, Bruklino rajone, lietuvių emigrantų šeimoje.

* Augo Kvinso rajone, kur 1971 m. baigė vidurinę mokyklą. Vienus metus studijavo Kolumbijos universiteto koledže, tačiau dėl atsidavimo tenisui turėjo mesti mokslus.

* 1977 m. pasiekė didžiausią karjeros pergalę, atvirojo Australijos čempionato finale penkių setų kovoje įveikęs Johną Lloydą. 1979 m. V.Gerulaitis žaidė atvirojo JAV čempionate finale, kur nusileido Johnui McEnroe, o 1980 m. atvirojo Prancūzijos čempionato lemiamą kovą pralaimėjo Bjornui Borgui.

* 1979 m. V.Gerulaitis su JAV rinktine laimėjo Daviso taurę (finale buvo įveikta Italija 5:0, o lietuvis laimėjo abu vienetų mačus).

* Ilgaplaukis lietuvis buvo vertinamas už puikų žaidimą prie tinklo, o už savo išskirtinį stilių vėliau pramintas Andre Agassi pirmtaku.

* Per savo karjerą V.Gerulaitis iškovojo 8 titulus vienetų turnyruose ir 24 – dvejetų varžybose.

* Aukščiausia vieta pasaulio reitinge – 3 (1978 m.).

* Baigė profesionalo karjerą 1986 m.

* V.Gerulaitis tragiškai mirė 1994 m. rugsėjo 17 d. apsinuodijęs iš sugedusios šildymo sistemos pasklidusiomis dujomis, kai miegojo savo draugo viloje. Palaidotas Šv.Karolio kapinėse Farmingdeile, Long Ailande.