Niekada rimtų sveikatos problemų neturėjęs sportininkas gegužės pradžioje dalyvavo vandensvydžio meistrų čempionate Mogiliave (Baltarusija).
Iš jo grįžęs vyras su visa šeima po kelių dienų turėjo skristi atostogų į Graikiją.
„Prieš kelionę norėjome sutvarkyti namų aplinką, todėl žmona tvarkė gėlynus, o aš pjoviau žolę.
Dirbant mane smarkiai išmušė prakaitas, pasijutau pavargęs, tačiau nekreipiau į tai dėmesio.
Tiesiog tądien anksčiau nuėjau miegoti”, – pasakojo G.Pauža.
Tačiau ir kitą rytą kaunietis jautėsi prastai: kamavo sloga, kosulys, šiek tiek pakilo kūno temperatūra.
Vyras pamanė, jog tai – peršalimo požymiai, bet dėl viso pikta apsilankė pas šeimos gydytoją.
Apie rimtą ligą jis net negalėjo pagalvoti, nes prieš pat kelionę į Baltarusiją sportininkui buvo atliktas išsamus sveikatos patikrinimas. Jokių pakitimų vyro organizme nenustatyta.
Tačiau šeimos klinikoje atlikti kraujo tyrimai parodė, kad G.Paužos organizme – stiprus uždegimas. Vyras tuoj pat atsidūrė Kauno klinikose, kur išgirdo kraupią diagnozę – ūmi mieloleukemija, kitaip dar vadinama kraujo vėžiu.
Medikai buvo atviri – jeigu nesigydys, gyvens vos keletą mėnesių. Pradėjęs gydytis gali turėti vilčių pasveikti.
„Akimirksniu suvokiau, kad griūna ne tik atostogų planai, bet ir visas gyvenimas.
Baisiausia buvo pagalvoti apie tai, kad našlaitėmis gali likti dukros Patricija ir Elžbieta.
Ryžausi stoti į gyvybiškai svarbias grumtynes su vėžiu”, – išgyvenimais dalijosi G.Pauža.
Tą pačią dieną vyras atsidūrė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų onkohematologijos skyriuje, kur gydomas kraujo vėžys.
Kova buvo sunki ir alinama. G.Pauža ištvėrė tris chemoterapijos kursus. Per pirmuosius du kursus vyro kūno temperatūra neretai pašokdavo iki 40 laipsnių, vargino silpnumas, nuolat pykino, svaigo galva, jis dažnai alpdavo.
Per porą mėnesių tvirtai sudėtas vyras neteko 15 kilogramų svorio, nusilpo raumenys.
Būdavo dienų, kai pakilti iš lovos G.Pauža galėdavo tik padedamas medikų ir žmonos Kristinos. Moteris šalia sergančio vyro prabuvo kone visą laiką.
„Pirmuosius du chemoterapijos kursus Giedrius ištvėrė labai sunkiai, tačiau jie buvo veiksmingi – vėžio ląstelių dauginimąsi pavyko sustabdyti.
Nuo tada vyro, o kartu ir mūsų, gyvenimas priklausė tik nuo to, ar bus surastas kaulų čiulpų donoras”, – pasakojo 36 metų K.Paužienė.
Pradėjęs gydytis kaunietis sužinojo, jog artimųjų kaulų čiulpai jam netinka. Kamieninių ląstelių donoro nepavyko rasti visoje Lietuvoje. Jo teko ieškoti užsienyje.
Liepos pabaigoje G.Paužą pasiekė žinia: pasaulio kaulų čiulpų donorų registre, vienijančiame per 16 milijonų savanorių, yra donoras, galintis tikti kauniečiui.
33 metų 115 kilogramų sveriantis Vokietijoje gyvenantis vyras, kurio vardo ir pavardės G.Pauža nežino, mielai sutiko paaukoti lietuviui savo kaulų čiulpų ląsteles.
„Sužibo ryški vilties kibirkštis. Per ilgus ligoninėje praleistus mėnesius savo akimis mačiau, kaip miršta donorų taip ir nesulaukę jauni žmonės. Žinia apie donorą man reiškė naujo gyvenimo pradžią”, – sakė G.Pauža.
Abu – ir lietuvis, ir vokietis – buvo pradėti rengti kaulų čiulpų persodinimui.
Vokiečiui penkias dienas buvo leidžiami vaistai, stimuliuojantys kamieninių kraujo ląstelių dauginimąsi.
Tuo pat metu lietuviui buvo taikomos itin didelės chemoterapijos dozės, sunaikinusios jo kaulų čiulpus.
Lemtingą dieną donorui iš venos buvo paimta kraujo, iš kurio specialiu aparatu atskirtos kamieninės ląstelės.
Likęs kraujas sugrąžintas į organizmą. Tokia procedūra truko beveik keturias valandas.
Gyvybiškai svarbaus krovinio kelionę į Lietuvą G.Pauža pamatė neseniai pristatytame režisierės Astos Ramoškaitės dokumentiniame filme „Kraujo kelias”.
Apie donorystės stebuklą pasakojančioje juostoje matyti, kaip ankstų 2011-ųjų rugpjūčio 31 dienos rytą Santariškių klinikų onkohematologijos skyriaus gydytojas rezidentas Adomas Bukauskas iš Vilniaus oro uosto skrenda į Frankfurtą, po to traukiniu važiuoja į Saksonijoje įsikūrusį Hamelno miestą.
Jame veikiančioje klinikoje lietuvis paima ką tik paruoštą maišelį su kaulų čiulpais, įdeda į nešiojamąjį konteinerį ir grįžta į Vilnių.
Kaulų čiulpų laukusiam G.Paužai toji diena buvo ilga ir nerimastinga.
Tik prieš vidurnaktį jis iš medikų išgirdo, kad Vilniaus oro uoste nusileido lėktuvas su jam skirtu kroviniu. Vyrui nusirito džiaugsmo ašaros.
„Jeigu būtų įvykusi avarija ar kas nors nutikę čiulpus gabenusiam medikui, dabar tikriausiai prieš jus nesėdėčiau.
Mano organizmas buvo paruoštas transplantacijai.
Tai reiškė, kad nuosavos kamieninės ląstelės, kaip ir visa imuninė sistema, buvo sunaikinta”, – tvirtino kaunietis.
Iš Vokietijos atskraidinti kaulų čiulpai G.Paužai buvo supilti neilgai trukus, vos tiktai gydytojas A.Bukauskas peržengė Santariškių klinikų durų slenkstį.
Ilgai lauktų kamieninių ląstelių transplantacija užtruko vos 20 minučių. Procedūra G.Paužai priminė kraujo perpylimą.
Džiaugtis dar buvo per anksti. Pirmasis mėnuo po persodinimo – pavojingiausias. Persodintos kamieninės ląstelės turi įsitvirtinti ir pradėti gaminti naujas ląsteles.
Kol jos visiškai prigyja, išlieka pavojus užsikrėsti įvairiomis infekcijomis ar net nukraujuoti. Dėl to kaunietis iki šiol priverstas vartoti daugybę įvairių preparatų.
Kad procedūra pavyko sėkmingai ir organizmas priėmė svetimus kaulų čiulpus, G.Pauža sužinojo praėjus maždaug dviem savaitėms po transplantacijos.
Kamieninėms ląstelėms pradėjus normaliai funkcionuoti, vyras pajuto, kaip pamažu grįžta prarastos jėgos, taisosi savijauta, gerėja apetitas, auga svoris.
Į namus G.Pauža buvo išleistas rugsėjo 16-ąją, praėjus lygiai keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kai sunegalavęs jis kreipėsi į medikus.
Nors iki šiol vyras kone kiekvieną savaitę priverstas važiuoti į Vilnių tikrintis sveikatos ir stebėti kraujo rodmenų, jis įsitikinęs, kad pasveikti pavyko visiems laikams.
Kol kas G.Pauža daugiausia laiko praleidžia namie. Dėl infekcijų pavojaus jis negali lankytis masinėse susibūrimo vietose – kino teatruose, prekybos centruose, koncertų ar teatrų salėse, kavinėse.
Tačiau vyras pradėjo pamažu sportuoti namų sporto salėje – jis tikisi, kad šių metų pabaigoje medikai jam leis grįžti į baseiną.
Liga pakeitė ne tik verslininko, prekiaujančio nekilnojamuoju turtu, būdą, bet ir požiūrį į daugelį dalykų. Jis atsigręžė į tikrąsias gyvenimo vertybes.
„Kol buvau sveikas, man rūpėjo įsigyti kuo prabangesnį automobilį, laikrodį, rengtis žinomų gamintojų drabužiais.
Susirgęs supratau, kad visi šie daiktai – niekis, palyginti su sveikata, šeima ir galimybe bendrauti, padėti kitiems”, – kalbėjo G.Pauža.
Vėžį nugalėjęs kaunietis labai trokšta paspausti ranką jam gyvybę išgelbėjusiam donorui.
„Žinau, kad po kiek laiko šis vyras turės galimybę gauti mano kontaktus. Būčiau labai laimingas, jei pavyktų su juo pabendrauti.
Mūsų draugystė galėtų tapti puikiu pavyzdžiu skatinant kaulų čiulpų donorystę ir parodant, kokia ji svarbi”, – kalbėjo G.Pauža.
Jis tikino, kad žmonėms trūksta ne tik geranoriškumo, bet ir žinių apie donorystę. Daugelis vis dar mano, kad paimti kaulų čiulpų – ilga ir labai skausminga procedūra.
Tačiau ne visi žino, jog ši procedūra labai panaši į paprasčiausią kraujo ėmimą.
Svarbus kiekvienas savanoris
Kraujas gaminamas kauluose esančioje akytoje medžiagoje – kaulų čiulpuose. Juose esančios jaunos kraujo ląstelės nuolat dauginasi, bręsta ir pakeičia jau pasenusias. Susirgus kraujo vėžiu, kaulų čiulpai vietoj sveikų kraujo ląstelių ima gaminti vėžines.
Gydymas chemoterapija ar imunoterapija padeda ne visiems. Daliai ligonių gali padėti tik donoro kaulų čiulpų persodinimas.
Pirmiausia donoro pradedama ieškoti tarp šeimos narių. Tačiau tikimybė tokiu būdu surasti tinkamą donorą siekia tik apie 20 proc. Kitiems ligoniams donoro ieškoma Lietuvos ar Pasauliniame negiminingų kaulų čiulpų donorų registre. Tačiau tinkamas randamas ne visada.
Bet kuris žmogus gali tapti tuo vieninteliu, kurio taip laukia mirtina liga sergantis žmogus. Kaulų čiulpų donorais gali būti visi sveiki žmonės. Donoras gali pasirinkti, ar donuoti kamienines ląsteles iš kraujo, ar iš pačių kaulų čiulpų.
Surinkti kaulų čiulpai per 72 valandas turi būti sulašinti ligoniui. Tai – vienintelis būdas įveikti kitaip nepagydomą kraujo vėžį (* parengta pagal onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas” medžiagą).