Žvelgiant į geriausius Argentinos krepšininkus, atrodo, kad laikas jiems sustingo – nuo skambiausio argentiniečių triumfo praėjo jau aštuoneri metai, tačiau nemažai pagrindinių auksinės Atėnų pergalės kalvių vis dar lieka rikiuotėje ir yra ryžtingai nusiteikę Londone siekti jau trečio olimpinio medalio.
Kokios saldžios yra olimpinės pergalės, valandų valandas pasakoti gali net penki į Londoną atvykę krepšininkai. Emanuelis Ginobili (jam šeštadienį sukanka 35-eri), Luisas Scola (32), Leonardo Gutierrezas (34), Andresas Nocioni (32) ir Carlosas Delfino (29) rungtyniavo dar 2004 m. olimpiniame turnyre ir po paskutiniųjų rungtynių užlipo ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio. Vėl ant jo pakilti bus nepaprastai sunku, bet „albiceleste“ („balti-žydri“ – taip dėl aprangos spalvų vadinamos Argentinos nacionalinės komandos) veteranai ketina parodyti pasauliui, kad parako dar turi užtektinai.
„Tai bus įspūdingas turnyras, nekantriai jo laukiame. Mano kartos žaidėjams tai bus paskutinė galimybė ką nors laimėti ir žaisti kartu. Mūsų laukia daug emocijų, nes po Londono daugelis vyresniųjų krepšininkų tikriausiai atsisveikins su rinktine. Laimėti dar vieną olimpinį medalį būtų nuostabu“, - tvirtina Argentinos rinktinės lyderis E.Ginobili.
F. Oberto noras neišsipildė
Vėl pasinerti į olimpinių varžybų sūkurį norėjo dar vienas Atėnų olimpinis čempionas, 37 metų Fabricio Oberto. Šis puolėjas prieš beveik dvejus metus sustabdė karjerą dėl širdies ligos ir nuo tada žaidė nedaug, bet šiais metais vėl pradėjo treniruotis gimtojo Kordobos miesto „Atenas“ komandoje ir susitarė su rinktinės treneriu Julio Lamasu, kad jam bus suteikta galimybė pasitikrinti jėgas ir įrodyti, jog vis dar gali būti naudingas nacionalinei komandai.
F.Oberto planavo birželio viduryje rungtyniauti Pietų Amerikos čempionate (jame Argentinai atstovavo rezervinė rinktinė). Po jo J.Lamasas ir turėjo nuspręsti, ar patyręs aukštaūgis yra reikalingas olimpinei komandai.
Vis dėlto krepšininko ketinimus sujaukė nenumatytos aplinkybės. Prieš pat Pietų Amerikos čempionatą F.Oberto pranešė J.Lamasui, kad dėl asmeninių priežasčių į rinktinę neatvyks.
Po operacijos atsigavo lėtai
Kelias pirmąsias savaites bendrose komandos treniruotėse trūko vieno svarbiausių Argentinos komandos žaidėjų C.Delfino. Jis iki stovyklos pradžios nespėjo atsigauti po gegužės 3 d. atliktos kirkšnies išvaržos operacijos.
Krepšininką operavę gydytojai tikėjosi, kad jis galės normaliai sportuoti jau po 6 ar daugiausia 8 savaičių, bet šios prognozės buvo pernelyg optimistinės. Atvykęs į rinktinę C.Delfino vis dar jautė skausmą, todėl treniravosi individualiai.
„Jaučiuosi neblogai, bet tikėjausi, kad šiuo metu jausiuosi daug geriau, - liepos pradžioje apie savo būseną pasakojo C.Delfino. – Tiesioje trasoje galėčiau nubėgti maratoną, tačiau prireikus krypčioti į šalis ar su kuo nors susidūrus, prasideda problemos“.
„Milwaukee Bucks“ puolėjas žaidė tik dvejose paskutinėse „albiceleste“ pasiruošimo rungtynėse ir visiškai pasveikęs nesijaučia iki šiol. „Jaučiuosi gerai, bet vis dar ne taip, kaip norėčiau, - ketvirtadienį prisipažino C.Delfino. – Tačiau jei negalvočiau, kad galiu padėti komandai, visai nebūčiau čia“.
Svarbiausias ginklas – patirtis
Argentinos rinktinė olimpiniame turnyre yra vyriausia komanda. Jos dvyliktuke net aštuoni krepšininkai, kuriems jau sukako 30 metų.
Tačiau treneris J.Lamasas labiau pabrėžia ne amžių, o žaidėjų patirtį ir tvirtina, kad tai yra didelis jo komandos privalumas.
„Patirtis ir tai, kad krepšininkai seniai žaidžia kartu, yra mūsų svarbiausi ginklai prieš kitas komandas, - sako J.Lamasas. – Tai palengvina ir mūsų, trenerių štabo, darbą. Žaidėjai žino, ką privalo padaryti prieš pirmąją stovyklą ir į rinktinę atvyksta tinkamai pasiruošę. Dėl to nereikia daug laiko skirti fiziniam parengimui ir galime greičiau užsiimti krepšiniu.
Krepšininkai, kuriems 35-eri, yra vos ne energingesni ir alkanesni nei žaidėjai, kuriems 25-eri. Krepšininkai, laimėję viską, ką įmanoma laimėti, vis vien uoliai treniruojasi ir nori sužinoti naujų dalykų“.
Lyderis atsisveikins. Arba ne
Vienas vyriausių „albiceleste“ krepšininkų yra E.Ginobili. Jis rungtynių su Lietuva išvakarėse pažymi 35-ąjį gimtadienį.
Amžius solidus, tad ryškiausia visų laikų Argentinos krepšinio žvaigždė dažnai sulaukia klausimų apie galimą karjeros pabaigą. E.Ginobili yra užsiminęs, kad po Londono olimpinių žaidynių greičiausiai atsisveikins su rinktine, tačiau visų tiltų į nacionalinę komandą nedegina.
„Į Londoną važiuoju galvodamas, kad tai bus mano paskutinis turnyras rinktinėje, - sakė E.Ginobili. – Tačiau kai vieną vasarą skyriau poilsiui ir neatvykau į rinktinę, man jos trūko. Po dvejų metų, kai vyks pasaulio pirmenybės, būsiu 37-erių, bet nė vienas žmogus negali žinoti, kas jam ateis į galvą po poros metų“.
„Taip, tikriausiai tai buvo mano paskutinės rungtynės Argentinoje. Arba ne“, - nežinia kelintą sykį išgirdęs tą patį klausimą, žurnalistus draugiškai paerzino „San Antonio Spurs“ žvaigždė po to, kai rinktinė sužaidė paskutines šią vasarą Argentinoje suplanuotas draugiškas rungtynes.
Pasiekė šešias pergales
Ruoštis Londono olimpinėms žaidynėms Argentinos rinktinė pradėjo birželio 23 d. „Albiceleste“ sužaidė devynerias rungtynes ir per jas pasiekė šešias pergales.
Argentiniečiai po dukart nugalėjo Urugvajaus ir Ispanijos rezervinę rinktinę, po sykį – Čilės ir Brazilijos komandas. Pralaimėjimai patirti antrą sykį žaidžiant su brazilais, taip pat rungtyniaujant su Ispanijos ir JAV ekipomis.
Neįveikiamiems amerikiečiams Argentinos rinktinė pasipriešino daug atkakliau nei kitos komandos ir nusileido tik 80:86. Tad net ir pralaimėjimas sukėlė krepšininkų optimizmo pliūpsnį.
„Tai buvo žingsnis į priekį. Per šias rungtynes pamatėme, kad tikrai galime siekti aukštų tikslų. Be to, šios rungtynės mums suteikė papildomos motyvacijos stengtis žaisti dar geriau“, - tvirtino E.Ginobili.
Gerai komandos galimybes įvertino ir treneris J.Lamasas: „Jei optimaliai panaudosime savo resursus, galime pakartoti Pekino rezultatą“.
Favoritais savęs nelaiko
Kokios argentiniečių galimybės Londone? „Nesame favoritai, ir tai yra gerai, - atsako E.Ginobili. – Svarbiausia, kad patys tikime savimi. Neskaitant už mus tikrai stipresnių JAV ir Ispanijos rinktinių, kitos komandos yra panašaus pajėgumo. Net jei kažkurios sudėtis truputį stipresnė, tai nereiškia, kad ji būtinai laimės. Pavyzdžiui, Prancūzijos žaidėjų galimybės yra neįtikėtinos, bet pasaulinėse varžybose jie dar nieko neiškovojo. Manau ar bent tikiu, kad galimybių turime ir mes“. Argentinos rinktinės lyderio manymu, pretendentų ratas yra labai platus: „Lietuvos, Rusijos, Brazilijos, Prancūzijos ir Australijos rinktinės yra labai panašaus pajėgumo kaip mes. Galbūt kažkuri komanda turi truputį talentingesnių krepšininkų, kita – daugiau patirties. Tačiau skirtumas nedidelis.
Aišku, kad JAV ir Ispanijos rinktinės yra žingsniu priekyje, bet paslysti gali ir jos. Kažkas iš persekiotojų grupės netruktų tuo pasinaudoti“.
Kadangi konkurencija didelė, bet kuriai apie medalius galvojančiai komandai labai svarbu gerai pradėti turnyrą. „Jei pirmąsias rungtynes žaistumėm su JAV arba Tunisu, būtumėm ramesni. Tačiau mes žinome, kad privalome nugalėti Lietuvą, Prancūziją ir Nigeriją arba bent dvi iš šių komandų. Tik tokiu atveju ketvirtfinalyje išventumėm akistatos su Ispanija“, - pirmojo etapo prioritetus sudėliojo E.Ginobili.
