15-metė plaukikė galingais ir ne mažiau techniškais grybšniais Londone nuplaukė 100 metrų krūtine iki auksinės pakylos, prieš tai pagerinusi Europos rekordą.
Po pusmečio R. Meilutytė įrodė, kad ramiai atlaikė staiga atsiritusią šlovę.
Pasaulio čempionate Stambule ji pridėjo du aukso medalius plaukdama krūtine ir vieną sidabro kompleksiniu būdu, kartu pagerindama dar du Europos rekordus 25 metrų baseine.
„100 metrų kompleksinis plaukimas ir, žinoma, olimpiniai plaukimai Londone, – sakė R. Meilutytė, paklausta, kuris startas 2012-aisiais įsiminė labiausiai. – Vis prisimenu pasaulio čempionato 100 metrų plaukimą kompleksiniu būdu. Juk plaukiau pailsėjusi vos 5 minutes po pusfinalio varžybų krūtine. Buvau labai patenkinta sidabro medaliu.”
Metų pabaigoje R. Meilutytė įtikinamai pirmavo tradiciniuose geriausių sportininkų rinkimuose ir laimėjo juos triuškinama persvara.
Ji būtų pirma ir pagal taktiškumą. Paklausta, už kurį sportininką balsuotų pati, Rūta atsakė: „Negaliu išskirti iš draugų ar draugių vieno. Tikrai norėčiau skirti ir vienam, ir kitam. Jei galėčiau – visiems.”
Regis, R. Meilutytė yra gimusi plaukioti ir laimėti.
Jos pergalės atrodo įspūdingos ir lengvos, o Plimuto (Anglija) baseine per treniruotes įveikti tūkstančiai kilometrų lieka nematomi kaip jos grybšniai po vandeniu.
Iš Kauno į Angliją persikrausčiusią plaukikę pastaruosius trejus metus treniruojantis Jonas Ruddas geriausiai žino, kokia yra R. Meilutytės medalių kaina, ir nujaučia, ką ji dar gali iškrėsti ateityje.
„Lietuvos ryto” pokalbis su J. Ruddu – apie tai, kodėl R. Meilutytė yra tokia išskirtinė ir kiek ilgai ji dar galėtų žibėti įvairių pasaulio kraštų baseinuose.
– Kada pirmą kartą pajutote, kad pas jus atvyko ypač talentinga plaukikė? – „Lietuvos rytas” paklausė J. Ruddo.
– Kai pirmą sykį atvažiavo į Plimutą, Rūta buvo labai jauna – 12 metų.
Labai drovi, nepasitikinti, nes atsidūrė naujoje šalyje. Jos anglų kalba tuo metu buvo ribota, žodynas negausus.
Viskas jai turėjo atrodyti keista, nes daug ką reikėjo sužinoti.
Tačiau jau pirmą sykį Rūtai įšokus į vandenį supratau, kad ji turi stiprų ryšį su vandeniu.
Ji laikėsi aukštai vandenyje, plaukė laisvai. Trūko kai kurių įgūdžių – atsispyrusi nuo sienelės po vandeniu ji neslydo grakščiai, neatliko papildomų judesių kojomis peteliške.
Be to, Rūta pareiškė, kad stipriausias jos plaukimo būdas yra laisvasis stilius. Pamatę, kaip ji plaukia laisvuoju stiliumi, supratome, kad šiuo būdu ji tikrai plaukia gerai (ne veltui plaukė Londone šioje rungtyje ir turi ambicijų patekti į finalą laisvuoju stiliumi Rio de Žaneiro olimpiadoje).
Tačiau ji buvo jauna plaukikė, o jauniems savo sportininkams mes taikome kompleksinio plaukimo programą. Tai reiškia, jog lavindami visus keturis plaukimo būdus paliekame atviras visas duris, kad pamatytume, kuria kryptimi būtų galima tobulėti ateityje.
Ir tada pirmą kartą išvydome, kaip ji plaukia krūtine. Mane apsėdo mintis, kad šis būdas taps mūsų tikruoju keliu.
Jos plaukimo ritmas, slydimas vandeniu buvo išskirtinis net ir tuo jos amžiaus etapu.
Bet Rūta ir toliau tikėjo, kad ji turi atsidėti laisvajam stiliui. Net jei dabar paklaustumėte Rūtos, ji pasakotų skirtingai ir turbūt tvirtintų: „Niekada nesakiau, kad mano plaukimo būdas yra laisvasis stilius.” Bet tada ji tikrai taip kalbėjo.
– Dėl kokių fizinių savybių Rūta tokia greita vandenyje?
– Jos atletiškumas įgimtas. Manau, ji galėtų sėkmingai startuoti ir kitoje pasirinktoje sporto šakoje.
Jei rytoj ji nustotų plaukti ir pradėtų žaisti krepšinį, neabejoju, kad išmokusi techninių dalykų greitai taptų gera krepšininke. Jei nueitų į lengvąją atletiką, irgi sulauktų sėkmės.
Atletiškumas svarbus kiekvienai jaunai sportininkei. Kartais tai genai, kartais – aktyvus gyvenimo būdas, kartais – treniruočių rezultatas.
Sudėję visus tris komponentus gauname išskirtinį kūną, kuris atlieka tokius dalykus, kokių negali moteris.
Dauguma moterų du ar tris kartus prisitrauks prie skersinio, nes moteriškas kūnas neturi tiek jėgos, kiek vyriškas.
Rūta gali atlikti daugiau nei 20 prisitraukimų. Tai unikalu.
Pagal fizines savybes ji nenusileidžia vaikinams, o kartais juos lenkia.
Galite užkelti ją ant bėgimo treniruoklio, ir beveik valandą ji bėgs maksimaliai sutelkusi jėgas. Tačiau norint pasinaudoti fizinėmis savybėmis reikia turėti atitinkamų psichologinių savybių. Nenurimti, kai sunku. Nugalėti save ir tęsti.
Fizinių ir psichologinių savybių derinys leidžia jai baseine ir treniruočių salėje atlikti tai, ko dauguma moterų tiesiog nesugeba.
Su šia stiprybe mes ateiname į varžybas. Kai stovėdamas prie plaukimo bokštelio pasuki galvą į kairę bei dešinę ir pajunti, kad gali daugiau nei varžovai šalia, natūraliai pagalvoji: kodėl neturėtum būti geriausias įšokęs į vandenį?
– Ar Rūtos pėdos, delnai, pečiai yra didesni ar platesni nei daugumos varžovių?
– Ji avi 43 dydžio batus. Taigi jos pėda nėra itin didelė.
Taip, ji yra gerai sudėta raumeninga mergaitė. Bet nieko išskirtinio ar antgamtiško neturi.
Dar labiau nei fiziškai ji yra tvirta psichologiškai. Kai kitas sustoja ar ima trauktis, ji gali žengti dar žingsnį į priekį.
– Gal Rūta tokia darbšti ir atkakli dėl to, kad atvyko iš mažos šalies, jos šeima nėra stipri finansine prasme?
– Manau, kad kartais plaukimą ji regi kaip būdą padėti savo šeimai.
Jos artimieji neturėjo lengvo gyvenimo. Tėvas visada sunkiai dirbo, kad šeima pragyventų.
Rūta tikisi prisidėti, kad šeimos gyvenimas būtų šviesesnis.
Be to, plaukimu Rūta nori garsinti tėvynę, taip pat padidinti šios sporto šakos populiarumą Lietuvoje.
Šie trys dalykai slypi jos pasąmonėje.
– Ar Rūta kartais verkia per sunkias treniruotes?
– Per treniruotes ji būna emocinga. Ne dėl nusivylimo, bet dėl užsispyrimo, nes pati save labai spaudžia.
Be to, ji labai emocinga, kai rezultatai būna geri. Iš jos kūno kalbos ir veido mimikos galima spręsti, kad ji jaučia pasiekusi ką nors išskirtinio.
– Kaip po auksinio finalo Londone?
– Labiau per treniruotes. Per olimpiadą ji buvo labai emocinga po atrankos varžybų.
Tada pirmą kartą pamačiau tokias jos emocijas, nes šiaip ji moka save kontroliuoti.
Žinoma, ji verkė iškovojusi olimpinį auksą. Kas gali būti didingesnio sporte? Būtų keista, jei būtų kitaip. Man pačiam kaupėsi ašaros žiūrint į ją verkiančią. Tai buvo labai emocinga akimirka mums visiems.
– Londone Rūta neplaukė 200 metrų krūtine, nors svarbiausios jos varžovės Rebecca Soni ir Satomi Suzuki plaukė abi distancijas krūtine.
Ar ateityje išvysime R. Meilutytę startuojančią ilgesnėje distancijoje?
– Rūta gali plaukti 200 metrų krūtine. Bet kad tai darytų aukščiausiu lygiu, turėtume keisti treniruočių programą.
Rizika keičiant kai kuriuos punktus gali atsiliepti jos 100 metrų plaukimui.
Manau, vienas aukso medalis Rio de Žaneire yra geriau nei du bronzos medaliai.
Nenoriu taisyti to, kas nėra sugadinta. Treniruočių procesas kol kas veikia. Manau, 50 metrų laisvuoju stiliumi turėtų tapti jos antrąja stipria rungtimi.
– Kodėl? Plaukti laisvuoju stiliumi juk yra visiškai kas kita nei krūtine.
– Mūsų treniruočių planas labiau gerina sprinto savybes nei ilgų distancijų plaukimą.
Be to, laisvasis stilius praverčia dar vienu aspektu. Ateina laikas, kai kiekvieną krūtine plaukiančią sportininkę nuo ilgo plaukimo šiuo būdu užklumpa kelio, klubo skausmai.
Tai lyg ilgai mojuoti golfo lazda. Net geriausi golfo žaidėjai kartais numuša kamuoliuką į šalį kairėn ar dešinėn, nes pernelyg ilgai mojuoja. Panašiai ir plaukimas krūtine.
Laikas yra svarbus plaukiantiems krūtine. Per metus pasitaiko ir gerų, ir prastų laikotarpių. Jei dėl nuolatinių judesių kojomis atsirastų skausmas, negalėtume kokybiškai tęsti darbo. Todėl kartais geriau pakeisti plaukimo būdą.
Manau, šia prasme mums pasisekė. Dauguma plaukikų krūtine gali gerai plaukti tik šiuo būdu. Kartais net sakome, kad yra dvi sporto šakos: plaukimas ir plaukimas krūtine.
Laisvasis stilius, plaukimas nugara ir peteliške yra broliai ir seserys. O plaukimas krūtine – atsiskyrėlis. Taigi plaukti krūtine ir dar vienu būdu yra didelis pranašumas treneriui – jis gali laisviau manevruoti per treniruotes.
Kitaip tariant, dėl startų 200 metrų krūtine mes su Rūta turėtume keisti pasirengimo programą, o tai man nepatiktų. Taigi rimtose varžybose ji tikriausiai neplauks ilgų distancijų.
– Kodėl ji tokia stipri sprinto rungtyse – dėl greitos reakcijos, galingo šuolio ar pirmųjų judesių po vandeniu?
– Tai visų dalykų derinys. Manau, mes ją gerai parengėme. Daug dirbame dėl smulkių detalių. Tikime, kad kiekviena detalė yra maža, bet kartu sudėję gauname didelę dėlionę. Daug trenerių pamiršta smulkius dalykus.
Be to, Rūta reaguoja labai greitai. Nuaidėjus starto šūviui ji gali palikti bokštelį per 0,5–0,6 sekundės. Įprastai dėl to ji laimi 0,1 sek. prieš savo varžoves.
Ji turi galingą šuolį, o įšokusi į vandenį sugeba labai taisyklingai išsitiesti, kad kūnas slystų po vandeniu labai efektyviai.
Galbūt ateityje kas nors tai darys geriau nei ji, bet šiuo metu Rūta turi pranašumą. Ji gali tai išlaikyti, nes ir pati gali startuoti dar geriau.
– Sakėte, kad Rio de Žaneiro olimpiadoje ji turbūt plauks ir laisvuoju stiliumi. Ko galima tikėtis šioje rungtyje?
– Nežinau, ar ji gali laimėti, bet mūsų tikslas – 2016 metų olimpiadoje plaukti šios rungties finale.
Aišku, per pusketvirtų metų daug kas gali keistis. Bet laisvasis stilius jai patinka, leidžia pakeisti treniruočių ir varžybų ritmą. Nežinau, ar Rūta gali ir čia laimėti medalį, bet kasmet laisvuoju stiliumi ji gali plaukti vis greičiau.
2014 metais pasaulio čempionate ji galbūt pagerins dabartinį pasaulio rekordą plaukdama krūtine. Bet galbūt to užteks tik bronzos medaliui. Gal kitos plaukikės irgi pagerins rekordą.
Krepšinyje ar futbole galima kiečiau sužaisti ginantis ir pakeisti varžovų žaidimą, o plaukimo varžovų rezultato pakeisti neįmanoma.
Viskas, ką gali padaryti, – pats plaukti greičiau. Bet ir kiti daro tą patį. Jei varžovės kuria planus, kaip aplenkti Rūtą, jos elgiasi kvailai. Jos turėtų siekti, kaip pačioms tapti geresnėms.
Taip elgiamės mes. Negalvojame apie kitus, o sutelkiame visą dėmesį į save.
Taigi kas yra geresnis rezultatas? Pasaulio rekordas ir bronza ar plaukti viena sekunde lėčiau olimpinėse žaidynėse, bet laimėti auksą?
Plaukimas yra keistas sportas, ir tokie dalykai įmanomi.
– Šių metų pavasarį Rūta 100 metrų krūtine plaukė per 1 min. 7 sek. Per olimpines žaidynes – 2 sekundėmis (1 min. 5,21 sek.) greičiau. Kaip per trumpą laiką išlošėte net 2 sekundes?
– Visą sezoną ji praleido sunkiai treniruodamasi, be poilsio. Nepailsėjusi ji plaukė pavasarį Prancūzijoje ir Didžiosios Britanijos pirmenybėse – ten ji nebuvo geros sportinės formos.
Jau tuo metu ji galėjo plaukti greičiau, jei būčiau suteikęs poilsio. Bet taip būtų nukentėjęs pasirengimas olimpiadai.
Bet pailsėjus kūnas tarsi gauna kompensaciją – didelį palengvėjimą, kad darbas jau padarytas, todėl atsiranda toks šuolis.
Pasaulio čempionate Stambule buvo taip pat – ji plaukė greitai. Bet dar ne visu pajėgumu, nes mūsų mintyse yra 2014 metų pirmenybės Barselonoje.
Olimpiadoje tai matėme per 50 metrų plaukimą. Iškovojusi aukso medalį 100 metrų krūtine rungtyje ji nesitreniravo.
Pasakiau Rūtai: „Tau nebereikia plaukti kitose rungtyse. Tai tavo pasirinkimo laisvė. Tu jau padarei viską, kad tauta didžiuotųsi. Visi tavimi labai patenkinti ir supras, jei nenorėsi startuoti.
Bet Rūta pasakė: „Aš noriu varžytis.” Ir ėjo rungtis 50 metrų laisvuoju stiliumi prieš tai praleidusi be vandens net dvi dienas. Ir 50 metrų plaukė kaip niekada greitai, nes leidome kūnui pailsėti, kai labiausiai reikėjo.
– Rūtai trūksta vos 0,76 sek. iki pasaulio rekordo plaukiant 100 metrų krūtine (1 min. 4,45 sek., rekordas nuo 2009 metų priklauso amerikietei Jessicai Hardy). Ar Rūta gali perrašyti rekordą pasaulio pirmenybėse Barselonoje?
– Gali. Bet „galėti” ir „pasiekti” yra du skirtingi dalykai.
Ji pajėgi tai padaryti. Bet yra veiksnių, kurių nenuspėsime, kol neatvyksime į Barseloną.
Kelionė, viešbutis, baseinas, maistas, orai – visa tai ne mūsų valioje ir gali turėti teigiamą arba neigiamą poveikį.
Viskas, ką galime padaryti, – stengtis iš visų jėgų. Ir tikėtis, kad varžovai netapo greitesni.
Londono olimpiadoje baseinas mums buvo žinomas, buvome buvę ten anksčiau. Viskas buvo gerai organizuota – transportas, gyvenimo sąlygos, maistas. Padėjo ir anglų kalbos mokėjimas.
Barselonoje viskas bus kitaip. Visi tie smulkūs barjerai gali turėti įtakos rezultatui.
Tačiau Rūta yra pajėgi plaukti rekordiniu greičiu. Bet yra ir kitų plaukikių. Galbūt ne viena plaukikė pagerins pasaulio rekordą. Matysime.
– Ar Rūta jums primena kurią nors garsią plaukikę?
– Tikiuosi, kad kada nors žmonės kalbės apie kurią nors plaukikę: „Ji primena Rūtą.”
Ji unikali. Kitokia. Išskirtinė. Sunku palyginti su kuo nors kitu, nes nepažįstu nė vieno plaukiko, kuris turėtų viską viename kaip Rūta.
– Po olimpinių žaidynių žiniasklaida tiesiog prilipdė Rūtai auksinės žuvelės etiketę. Ar ir jums ji primena kurią nors žuvį?
– Nesu žuvų žinovas. (Juokiasi.) Bet turėtume rasti žuvį, kuri greita, agresyvi, ryžtinga.
Gal tokia, kuri plaukia prieš srovę. Plaukia tol, kol nuplaukia ten, kur nori būti. Kad ir ko iš jos prašytume, ji duoda dar daugiau. Nėra nieko, ko reikalautume, o ji negalėtų padaryti.
– Jai dar tik 15 metų. Kaip metams bėgant Rūta keisis ir kiek ilgai galėtų plaukti tokiu aukštu lygiu?
– Jei ji neturės rimtų ligų, traumų ir jai nenutiks kitų nenumatytų dalykų, ji gali plaukti dar bent per dvi olimpiadas – 2016 ir 2020 metų.
Per 2020 metų olimpiadą ji bus tik 23-ejų. Taigi, jei norės, ji galėtų startuoti ir ketvirtosiose žaidynėse.
Klausimas – kiek ilgai fiziškai ir psichologiškai ji susitvarkys su treniruočių programa?
Dažnai visas 24 valandas per parą būna sunku reikalauti iš savęs maksimumo.
Kai taip stengiesi, metus galima ištverti, ketverius – sunku. Penkerius – dar sunkiau. Aštuonerius – labai sunku.
Nežinau, kiek ilgai ji liks alkana pergalių ir liks ryžtinga intensyviai treniruodamasi.
Visi žinome, kad bėgant metams kūnui sunkiau atlikti kai kuriuos dalykus.
Galbūt, jei nori gerai plaukti 2020 metų olimpinėse žaidynėse, jai vertėtų pakeisti savo mėgstamą rungtį į 50 metrų laisvuoju stiliumi. Šiai rungčiai būtų lengviau parengti vyresnį kūną.
Taigi mano atsakymas toks: ji gali plaukti gerai tiek, kiek pati norės.
2012-ųjų grybšniai
Sausis. Tarptautinėse varžybose Prancūzijoje R. Meilutytė užsitikrino olimpinį kelialapį, 100 metrų krūtine įveikusi per 1 min. 7,72 sek. ir įvykdžiusi olimpinį normatyvą.
Kovas. Likus porai savaičių iki 15-ojo gimtadienio R. Meilutytė Didžiosios Britanijos čempionate 100 metrų krūtine įveikė per 1 min. 7,3 sek. ir pasiekė trečiąją sezono rezultatą pasaulyje tuo metu.
Liepa. Londono olimpinėse žaidynėse liepą R. Meilutytė iškovojo auksą plaukdama 100 metrų krūtine (1 min. 5,47 sek.), prieš tai pusfinalio varžybose pasiekusi Europos rekordą 50 metrų baseine (1 min. 5,21 sek.).
Rugpjūtis. Iškovojusi auksą olimpinėse žaidynėse R. Meilutytė dar startavo laisvuoju stiliumi: 50 metrų varžybose buvo 26-a (25,67 sek. – Lietuvos rekordas), 100 metrų – 29-a (56,33 sek.).
Spalis. Pasaulio taurės etape Stokholme (Švedija) 25 metrų baseine R. Meilutytė buvo pirma plaukdama 100 metrų krūtine (1 min. 5,02 sek.) ir 50 metrų krūtine (29,96 sek.) bei trečia 100 metrų kompleksiniu būdu (1 min. 0,65 sek.).
Gruodis. Pasaulio čempionate Stambule (Turkija) R. Meilutytė laimėjo 3 medalius: auksą plaukdama 50 metrų krūtine (29,44 sek. – Europos rekordas 25 metrų baseine) ir 100 metrų krūtine (1 min. 3,52 sek. – Europos rekordas 25 metrų baseine) bei sidabrą 100 m kompleksiniu būdu (58,79 sek.).
Lietuvos pirmenybėse Anykščiuose R. Meilutytė laimėjo 200 m kompleksiniu būdu ir 8,1 sek. pagerino Lietuvos rekordą (2 min. 9,55 sek.).
R. Meilutytei bus įteiktas „Šaulys”
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Kūno kultūros ir sporto departamento, loterijų firmos „Olifėja” ir dienraščio „Lietuvos rytas” rengiamuose oficialiuose geriausių sportininkų rinkimuose paaiškėjo, kam 19-ąjį kartą bus įteikta S.Kuzmos skulptūra „Šaulys”.
Geriausių sportininkų dešimtuko, taip pat komandų ir trenerių apdovanojimo ceremonija bus surengta sausio 9-ąją Vilniuje, „Karolinos” konferencijų centre. Trys geriausi sportininkai bus apdovanoti 30, 20, 10 tūkst. litų premijomis.
Portale lrytas.lt ir pildydami dienraštyje „Lietuvos rytas” skelbtas anketas iš viso balsavo per 17 tūkst. skaitytojų.
Galutiniai rinkimų rezultatai:
1. Rūta Meilutytė (plaukimas) – olimpinė čempionė (100 m krūtine), Europos rekordininkė – 13 249 tšk.
2. Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė) – olimpinė čempionė, Europos čempionė, pasaulio taurės laimėtoja – 4445 tšk.
3. Jevgenijus Šuklinas (kanojų irklavimas) – olimpinis vicečempionas, Europos čempionato bronzos laimėtojas (200 m vienviete kanoja) – 2757 tšk.
4. Evaldas Petrauskas (boksas) – olimpinių žaidynių bronzos laimėtojas (svorio kategorija iki 60 kg) – 2376 tšk.
5. Aleksandras Kazakevičius (graikų-romėnų imtynės) – olimpinių žaidynių bronzos laimėtojas, Europos čempionato bronzos laimėtojas (svorio kategorija iki 74 kg) – 1907 tšk.
6. Jonas Valančiūnas (krepšinis) – geriausias 2012 m. Lietuvos krepšininkas – 1858 tšk.
7. Simona Krupeckaitė (dviračių trekas) – pasaulio vicečempionė (sprintas), Europos čempionė (keirinas) ir bronzos (sprintas) laimėtoja, olimpinių žaidynių 5-osios vietos laimėtoja (sprintas) – 1843 tšk.
8. Gintarė Scheidt (buriavimas) – pasaulio čempionė, olimpinių žaidynių 6-osios vietos laimėtoja („Laser Radial” klasė) – 1446 tšk.
9. Virgilijus Alekna (lengvoji atletika) – olimpinių žaidynių 4-osios vietos laimėtojas, Deimantinės lygos varžybų 2-osios vietos laimėtojas (disko metimas) – 1417 tšk.
10. Austra Skujytė (lengvoji atletika) – olimpinių žaidynių 5-osios vietos laimėtoja (septynkovė), pasaulio uždarųjų patalpų čempionato bronzos laimėtoja (penkiakovė) – 1269 tšk.
11. Mindaugas Griškonis (irklavimas) – Europos čempionas, olimpinių žaidynių 8-osios vietos laimėtojas (vienvietė) – 875 tšk.
12. Donata Vištartaitė (irklavimas) – Europos čempionė, olimpinių žaidynių 8-osios vietos laimėtoja (vienvietė) – 516 tšk.
13. Lina Grinčikaitė (lengvoji atletika) – Europos čempionato bronzos laimėtoja (100 m bėgimas) – 474 tšk.
14. Justinas Kinderis (šiuolaikinė penkiakovė) – olimpinių žaidynių 8-osios vietos laimėtojas – 421 tšk.
15. Raivydas Stanys (lengvoji atletika) – Europos vicečempionas (šuolis į aukštį) – 235 tšk.
16. Gediminas Bagdonas (dviračių trekas) – Europos čempionato bronzos laimėtojas (daugiakovė) – 232 tšk.
17. Ieva Serapinaitė (šiuolaikinė penkiakovė) – pasaulio jaunimo čempionė – 230 tšk.
18. Vilius Laurinaitis (graikų-romėnų imtynės) – pasaulio jaunimo čempionas (svorio kategorija iki 96 kg) – 220 tšk.
19. Marius Paškevičius (dziudo) – Europos čempionato bronzos laimėtojas (svorio kategorija per 100 kg) – 176 tšk.
20. Aušrinė Trebaitė (dviračių trekas) – Europos vicečempionė (daugiakovė) – 152 tšk.
Renkant geriausias komandas balsavo per 7 tūkst. skaitytojų. Rinkimų rezultatai:
1. Krepšinio vaikinų (iki 20 m.) rinktinė – Europos čempionė – 4280 tšk.
2. Paplūdimio tinklinio merginų komanda (I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė) – pasaulio jaunimo čempionė, Europos jaunimo bronzos laimėtoja – 1515 tšk.
3. Dviračių treko moterų sprinto komanda (S. Krupeckaitė ir G. Gaivenytė) – Europos čempionė – 1140 tšk.
4. Dviračių treko moterų persekiojimo lenktynių komanda (V. Pikauskaitė, V. Sereikaitė, A. Trebaitė) – Europos čempionė – 654 tšk.
5. Krepšinio vyrų rinktinė – 8-oji vieta Londono olimpiadoje – 493 tšk.
Visi „Šaulio” laimėtojai:
1994 m. – Raimondas Mažuolis (plaukimas)
1995 m. - Remigijus Lupeikis (dviračių sportas)
1996 m. – Arvydas Sabonis (krepšinis)
1997 m. – Raimondas Šiugždinis (buriavimas)
1998 m. – Diana Žiliūtė (dviračių sportas)
1999 m. – Edita Pučinskaitė (dviračių sportas)
2000 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika)
2001 m. – Rasa Polikevičiūtė (dviračių sportas)
2002 m. – Raimondas Rumšas (dviračių sportas)
2003 m. – Šarūnas Jasikevičius (krepšinis)
2004 m. – V.Alekna
2005 m. – V.Alekna
2006 m. – V.Alekna
2007 m. – Ramūnas Šiškauskas (krepšinis)
2008 m. – Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė)
2009 m. – Simona Krupeckaitė (dviračių sportas)
2010 m. – S.Krupeckaitė
2011 m. – Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė)
2012 m. – Rūta Meilutytė (plaukimas)