Senojo žemyno pulo pirmenybės – neabejotinai svarbiausias šios sporto šakos metų renginys Europoje.
Šiemet Lietuvai atstovaus šeši šalies sportininkai, kurie sieks pagerinti ankstesnių čempionatų rezultatus. Šiemet Slovėnijoje varžysis apie 200 žaidėjų iš 32 šalių.
„Jei kas nors iš mūsų vyrų patektų į 32 stipriausiųjų žaidėjų sąrašą, būtų labai gerai. Jei viena mergina patektų į šešioliktuką, taip pat būtų puikus rezultatas“, - kalbėjo Lietuvos pulo federacijos (LPF) prezidentas Tomas Brikmanis.
„Apie medalius svajoti nedrįstu, tačiau kartais tarptautiniuose turnyruose mūsų sportininkų varžovai neįvertina ir rezultatai būna geresni“, - teigė T. Brikmanis.
Lietuva Europos pirmenybėse dalyvauja nuo 1999 metų.
Tiesa, Lietuva penkerius metus buvo priversta praleisti Senojo žemyno pirmenybes. Europos pulo federacija sustabdė mūsų šalies narystę dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo.
Į ją Lietuva priimta 2011 metų pabaigoje. Tad pernai, po 6 metų pertraukos, Lietuvos rinktinė jau dalyvavo Senojo žemyno pirmenybėse.
Didžiausias priešas – jaudulys ir patirties stoka
Kol kas lietuviams aukštesnių pasiekimų Europos pulo čempionatuose iškovoti nepavyko. Kad tai yra įmanoma, jau ne kartą įrodė mūsų kaimynai lenkai ir estai.
Pernai metų pulo reitingo lyderiai Simona Milišauskaitė ir Marius Šiaudkulis iš karto iškovojo kelialapius į Europos čempionatą.
Agnė Jarušauskaitė ir Leonas Mončiunskas turėjo išlaikyti tam tikrą kvalifikacijos testą, įrodyti savo meistriškumą, kad galėtų gauti iš federacijos finansavimą ir bilietą į Europos čempionatą.
Dar du Lietuvos pulo rinktinės nariai - Henrikas Strolis ir Marius Ganusauskas - keliauja už savo lėšas.
Lietuvos pulo rinktinės nariai nėra profesionalai. Jiems pulas – hobis, laisvalaikio priemonė po darbų. „Mes mylim šią sporto šaką ir bandome siekti gerų rezultatų“, - teigė devynis kartus Lietuvos čempionė A. Jarušauskaitė,
„Marius šiuo metu yra vienas geriausių žaidėjų Lietuvoje, daug treniravosi šiam čempionatui. Tačiau nė vieno nenorėčiau labai išskirti kaip lyderio, jų šansai yra vienodi.
Ypač sunku tikėtis, kad čempionato debiutantai sužais gerai. Patikėkite, jaudulys, patirties stoka daro savo. Atrodo, stalai tokie patys, tačiau atmosfera naujokus stipriai veikia“, - kalbėjo T. Brikmanis.
Prieš čempionatą sportininkus konsultavo ir svarbiausiam metų startui padėjo ruoštis sporto psichologė.
„Henrikas Strolis yra labiausiai patyręs, Europos čempionate pirmą kartą dalyvavo 2000-aisiais. Kiek jam leidžia galimybės, dalyvauja tarptautiniuose Europos turnyruose, tad jam bus lengviausia.
Leonas Mončiunskas dalyvaus trečią kartą, turi patirties, tačiau praėję keli sezonai nebuvo labai sėkmingi. Jis dabar išgyvena tam tikrą atgimimą. Tačiau nesiryžčiau prognozuoti, kaip jam seksis“, - prieš sportininkų kelionę į Slovėniją kalbėjo T. Brikmanis.
LPF prezidentas vylėsi geresnių rezultatų iš dalyvaujančių moterų, jų grupėje varžovės labai panašaus pajėgumo.
Kasdien pului – po 2-3 valandas
Daugiausia tarptautinės patirties sukaupęs Henrikas Strolis neatskleidė sau keliamo tikslo Europos čempionate.
„Nesinori prisikalbėti prieš varžybas. Kaip visada, norisi pasirodyti kuo geriau. Būtų labai gerai, jei kas nors iš lietuvių pasiektų prizines vietas, būtų puikus rezultatas.
Dalyvaus geriausi Europoje žaidėjai. Daug ką lemia patirtis, psichologija“, - teigė H. Strolis.
Anot jo, prieš svarbų turnyrą ruoštis pradedama likus iki jo dviems, trims mėnesiams. Iš pradžių tobulinama technika. Prieš pat čempionatą žaidėjas ją palieka ramybėje ir dėmesį skiria psichologiniam pasiruošimui.
„Svarbus pasitikėjimas savimi, kad reikiamu momentu įmuštum kamuoliuką“, - kalbėjo H. Strolis.
„Žinoma, daug laiko praleidžiame prie pulo stalų, tačiau tai nėra mūsų darbas. Nesame profesionalai, negalime, pavyzdžiui, skirti per dieną dviejų treniruočių po keturias valandas.
Per savaitę – 20-30 valandų pului, arba kiekvieną dieną treniruotė po 2-3 valandas. Pulo klubas - antrieji namai“, - apie pasiruošimą ir žaidimui skiriamą laiką kalbėjo H. Strolis.
Senoji Europa diktuoja madas
Europos pulo federaciją įkūrė vokiečiai ir švedai. Ilgą laiką šios šalys diktavo madas. Po politinių pasikeitimų Rytų Europoje į pulo lyderių gretas įsiveržė ir Lenkijos bei Rusijos žaidėjai.
Be šių valstybių favoritais galima laikyti Olandijos, Austrijos, Šveicarijos atstovus.
Dalyvavimas Europos čempionate – nepigus malonumas.
„Vien šioms varžyboms mes išleidžiame apie 50 procentų savo federacijos biudžeto, - atskleidė T. Brikmanis. - Tai bendri startiniai mokesčiai, taip pat metinis narystės mokestis.“
Dalyvių skaičius čempionate per pastaruosius metus stipriai išaugo. Pavyzdžiui, jei prieš dešimt metų startuodavo apie šešias dešimtis vyrų, dabar konkuruos apie 120 žaidėjų.
Prie dalyvių skaičiaus augimo prisidėjo Rytų Europos šalys, kurios deleguoja vis daugiau sportininkų.
Kitas dalykas, pulo sporto šaka yra pakankamai jauna, jai tik 30 metų. Be to, žaisti gali kiekvienas norintis, nepriklausomai nuo sportininko fizinių jėgų, greičio. Vadinasi, prie vieno stalo gali varžytis ir pusamžis žaidėjas, ir šešiolikmetis.
Europos čempionatas – nekomercinis turnyras. Anot T. Brikmanio, Europos čempionate sportininkus motyvuoja garbė, nes net ir užėmusiems prizines vietas nėra skiriami piniginiai paskatinimai.
Baltijos pulo lyga - geriausias turnyras kaupti patirtį
Lietuvos pulo federacija yra pakankamai jauna, įsteigta 2010 metų gegužės mėnesį. „Anksčiau dirbome su biliardo federacija, tačiau „išaugtas kelnes“ reikia pakeisti“, - kalbėjo LPF prezidentas.
Vienas sėkmingiausių federacijos projektų - Baltijos pulo lyga, kurioje varžosi ne tik stipriausi trijų Baltijos šalių žaidėjai, tačiau šiemet prie turnyro prisijungė Baltarusija ir Lenkija.
Tai aukšto lygio turnyras, tą įrodo kaimyninių šalių rezultatai. Per pastaruosius du metus estai Europos čempionate iškovojo du bronzos medalius, Latvijos aukščiausia pozicija – 17 vieta.
Kaimynų pasiekimai turėtų suteikti optimizmo mūsų šalies sportininkams. Galbūt šiemet pavyks ir lietuviams patekti į Europos pulo elitą.
Pulo federacija per metus suorganizuoja apie 20 varžybų, vyksta keturi čempionatai, komerciniai turnyrai.
„Stengiamės padaryti kuo didesnę konkurenciją šalies viduje. Tik būdami čia konkurencingi, galime kažką pasiekti užsienyje“, - kalbėjo T. Brikmanis.
„Kaip ir visose sporto šakose, lėšų stygius mums yra aktualus ir jis mums užkerta kelią į geriausius prestižinius turnyrus. Būtent ten galima užsigrūdinti charakterį ir gerinti rezultatus“, - tvirtina LPF prezidentas.
Gal gera dešimtis Europos žaidėjų gyvena vien iš pulo turnyruose laimimų pinigų, jie tik keliauja į varžybas ir nuolat žaidžia.
Palyginti su kitomis biliardo šakomis – snukeriu, karamboliu, rusišku biliardu – būtent pulas turi daugiausiai žaidėjų. Manoma, kad pasaulyje apie 3 milijonus sportininkų žaidžia pulą.
Lietuvos pulo rinktinė
Agnė Jarušauskaitė – devynis kartus Lietuvos čempionė, 2011 ir 2012 metų Baltijos pulo lygos reitingo lyderė. Ji – Europos čempionato debiutantė.
Simona Milišauskaitė – penkis kartus Lietuvos čempionė, geriausia 2012 metų Lietuvos pulo žaidėja. Ji taip pat Europos čempionato debiutantė.
Marius Šiaudkulis – triskart Lietuvos čempionas (keliolika kartų vicečempionas), 2011 metų Baltijos pulo lygos reitingo lyderis, geriausias 2012 metų Lietuvos pulo žaidėjas. Europos čempionate debiutavo 2012 metais.
Leonas Mončiunskas - septynis kartus Lietuvos čempionas, Europos čempionate dalyvavo 2005 ir 2006 metais.
Henrikas Strolis – dukart Lietuvos čempionas, didžiausią tarptautinę patirtį turintis Lietuvos pulo sportininkas, Europos čempionate dalyvavo 2000 ir 2012 metais.
Marius Ganusauskas – sparčiai tobulėjantis ir jau du bronzos medalius Lietuvos čempionatuose iškovojęs žaidėjas, jam tai debiutinis Europos čempionatas.