„Mane prisimena žurnalistai po skaudžių nelaimių vandenyje ir klausia patarimų apie plaukimą. Žinote, tokiame kontekste nėra malonu kalbėti ir vėliau būti cituojamai. Kur kas smagiau atsiminti gražias pergales“, - šyptelėjo olimpinė čempionė, kuriai šią savaitę 50 metų jubiliejaus proga Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) įteiktas sporto garbės kryžiaus.
Jos išties įspūdingos: 1978 metais Vakarų Berlyne 200 metrų plaukimo krūtine rungtyje iškovotas pasaulio čempionato auksas, 1980-aisiais ji tapo Maskvos olimpinių žaidynių 200 metrų krūtine rungties čempione, 1979 metais – Europos taurės nugalėtoja, 1981 m. Bukarešte laimėtas aukso medalis 200 metrų krūtine rungtyje, 100 metrų plaukimo krūtine iškovotas bronzos medalis. 1979-aisiais pasiektas pasaulio rekordas plaukiant 200 metrų krūtine - geriausias rezultatas planetoje L. Kačiušytei priklausė iki pat 1985-ųjų.
Tik praėjusiais metais Lietuvos plaukimo čempionate Raminta Dvariškytė pagerino 32 metus L. Kačiušytei priklausiusį 200 metrų plaukimo krūtine rungties rekordą.
Išvarė iš pirmųjų treniruočių
- Jums įteikiant apdovanojimą prasitarėte, kad baseiną aplankote sapnuose. Kurią pergalę jums maloniausia susapnuoti? - lrytas.lt paklausė L. Kačiušytės.
- Saldžiausia pergalė - tai 1978-ųjų Vakarų Berlyne iškovotas pasaulio čempionato aukso medalis.
Galbūt todėl, kad pergalė netikėta, vyko gražios varžybos. Dabar atrodo, kad nesunkiai laimėjau. Maskvos olimpinėse žaidynėse netrūko įtampos, nugalėti buvo be galo sudėtinga, ta pergalė kainavo daug jėgų. Ir lūkesčiai iš manęs buvo kitokie, tikėtasi gerų rezultatų. Tačiau svarbiausia – medalis. Puikiai pamenu ir pagerintus pasaulio rekordus.
Turiu draugų iš Sovietų Sąjungos rinktinės laikų, su kuriais ir dabar bendrauju, susiskambiname per gimtadienius, stengiamės bent kartą per metus susitikti.
- Kodėl vaikystėje pasirinkote šią sporto šaką?
- Mokykloje atidarė baseiną, vietoj fizinio lavinimo pamokų mokėmės plaukti. Kai mano bendraamžiai dar tik mokėsi išsilaikyti ant vandens, aš jau plaukiau. Tą pastebėjo treneris ir pakvietė lankyti treniruotes.
- Pirmasis jūsų treneris – Arvydas Gražiūnas. Ar dar bendraujate su juo, prisimenate pirmąsias plaukimo pratybas?
- Antroje klasėje plaukti mokė pedagogė Gražina Štarienė. Ten tik savaitę lankiau treniruotes, vėliau mane išvarė iš pratybų už vaikiškus prasižengimus, neklausiau trenerės, išdykavau.
Vėliau plaukti mokė Aušra Šukytė. Sekėsi gana gerai, tą pamatė Arvydas Gražiūnas, pas jį ir tęsiau plaukimo treniruotes. Nuo tada prasidėjo mano sportinis kelias.
Su juo dar ir dabar bendrauju. Jis visą gyvenimą futbolu domėjosi, dabar yra vienos futbolo akademijos kuratorius.
Kartais su juo susiskambiname, ryšys nenutrūkęs.
- Kur slypėjo jūsų pergalių paslaptis?
- Tai talentas ir sunkių treniruočių rezultatas. Turėjau gerą sveikatą, pasižymėjau neeilinėmis fizinėmis galimybėmis.
- Kaip manote, ar konkurencija šiais laikais yra didesnė?
- Manau, kad tikrai taip. Juk, pavyzdžiui, Kinijos sportininkės tuo metu likdavo toli nuo lyderių, o dabar jos pretenduoja į aukščiausius apdovanojimus. Nemažai kitų Azijos ar Afrikos šalių sportininkių vejasi favoritus. Įdomu tai, kad tais laikais nebuvo juodaodžių plaukikių. Tik Nyderlandų rinktinei atstovavo mulatė sportininkė.
- Kuo skiriasi jūsų laikų treniruotės nuo dabartinių?
- Dabartiniai fiziniai krūviai yra subalansuoti, apskaičiuoti, akivaizdi technologijų įtaka. Mano laikų treniruotės grįstos fiziniu krūviu. Prieš svarbius startus plaukdavome beprotiškai daug, nuo ryto iki vėlyvo vakaro.
Trys kartai – baseine, du kartai – bendro fizinio pasiruošimo treniruotės. Nuo 6 val. ryto iki 20 val. vakaro. Po sporto - pamokų ruošimas, nuo 8 val. iki 22 val. vakaro. Ateidavo mokytojai į namus, ir kibdavome į mokslus. Jėgų, žinoma, trūkdavo, bet tokia jau buvo mano kasdienybė, su kuria susitaikiau.
Plaukimo talentų netrūksta
- Vasarą vyks pasaulio plaukimo čempionatas Barselonoje. Kaip manote, iš kurių sportininkų, be R. Meilutytės, galėtume tikėtis gerų rezultatų, galbūt net medalių?
- Aš tikiuosi, nustebins ne vienas iš jų. Žinočiau, atsakyčiau, kuris sportininkas gali nustebinti medaliu. Tačiau sportas tuo ir žavus, kad yra nenuspėjamas. Yra posakis: žmonės planuoja, o Dievas juokiasi.
- Ar sutinkate su teiginiu, kad jaunoji Lietuvos plaukimo karta - R. Meilutytė, R. Dvareškytė, G. Titenis, M. Sadauskas, D. Rapšys, kiti sportininkai – yra neeilinė perspektyvių sportininkų karta?
- Yra ir daugiau talentingų plaukikų, jų ir anksčiau būdavo. Pastaruoju metu jaunieji sportininkai turi galbūt papildomą impulsą stengtis. Geriausieji išvyksta į užsienį – sportuoti, tobulėti ir mokytis, plėsti sako akiratį. Tai, manau, skatina sportininkus.
Svarbiausia – jaunimo užimtumas, jis išgelbsti nuo visų blogybių. Užimtas žmogus neturi laiko pašalinei, neesminei veiklai.
- Ar neapmaudu, kad geriausi mūsų šalies plaukikai neturi sąlygų sportuoti savo tėvynėje?
- Tai yra savaime suprantama, neturime baseinų, todėl perspektyviausi plaukikai priversti treniruotis užsienyje.
- Ar ne keista, kad Lietuva negali pasigirti geromis sąlygomis siekti aukštumų plaukimo sporte, o turime perspektyvių sportininkų?
- Taip, talentų turime. Tačiau ne vien šioje sporto šakoje. Kitose srityse – ir mene, ir medicinoje - taip pat yra talentingų jaunų žmonių. Tačiau sąlygos nėra idealios. Geriausieji turi jausti dėmesį, motyvaciją, kad yra reikalingi savo šaliai.
- Kokią jūs matote Lietuvos plaukimo ateitį? Ar tai mūsų šalyje populiarėjanti sporto šaka?
- Manau, taip, tai populiaru. Norisi tikėti, kad valdžia tesės duotus pažadus ir skirs lėšų baseinams. Juk akivaizdi plaukimo nauda, tai tam tikra prevencija nuo nelaimių.
Keista, kad dažnai mane prisimena nelaimingų atsitikimų atvejais, skambina žurnalistai, klausia patarimų, kaip išmokti plaukti, kaip išvengti nelaimių vandenyje. Žymiai mieliau pasakoju apie savo startus, varžybų atmosferą.
Vietoj baseino - ežeras
- Ar laisvalaikiu einate į baseiną?
- Ne, plaukioju nebent vasarą ežere. Kartais bėgioju, praėjusiais metais dalyvavau olimpinės dienos bėgime.
- Ar žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys plaukimo sportui po R. Meilutytės pergalių yra didesnis?
- Taip. Tikiuosi, dėmesys neatslūgs ir ateityje. Taip pat viliuosi, kad šalia R. Meilutytės bus daugiau sportininkų, kurių rezultatai džiugins Lietuvą.
Labai džiaugiausi Rūtos triumfu. Aš ją suprantu, žinau, kaip ji jautėsi po pergalių olimpiadoje bei pasaulio čempionate. Dėmesio nestigo ir man iškovojus skambias pergales, tėtis rinko visų laikraščių medžiagą apie mane.
Laisvos valandos - knygoms ir darbui sode
- Koks jūsų laisvalaikis, ką mėgstate veikti po darbo, savaitgaliais?
- Šalia Vilniaus turiu sodą. Smagu pačiai pasėti darže, auginti daržoves, matyti savo derlių. Man tai teikia didelį malonumą. Sodyba netoli miško, sniegas tik baigia tirpti, netrukus prasidės pavasariniai darbai. Mama – pagrindinė vadovė, aš – juodadarbė darbininkė, ką pasako, tą darau.
Nereikia jokių lieknėjimo dietų, po darbų sode svoris pats nukrenta, man patinka fizinis darbas.
Kita mano aistra – knygos. Bandau kompensuoti tai, ko neperskaičiau jaunystėje. Jei būčiau tiek skaičiusi nuo mažumės, visai kitaip galvelė veiktų. Patinka detektyvai, pastaruoju metu nevengiu istorinių knygų.
- Antri metai dirbate Lietuvos olimpiniame sporto centre, kuruojate plaukimo sritį. Ar darbas mielas širdžiai?
- Taip, skųstis negaliu. Be to, supa šaunus kolektyvas, pasiruošęs padėti.
Darbas nėra monotoniškas, sportas – dinamiška sritis, vienas varžybas keičia kitos, po vienos olimpiados laukia kita, nauji lūkesčiai, naujos užduotys, keičiasi programos sportininkams.
Lina Kačiušytė
1977 m. – Lietuvos 200 m plaukimo krūtine 50 m baseine čempionė. 14 kartų pagerino Lietuvos plaukimo rekordus 50 m baseine.
1978 m. – pasaulio 200 m plaukimo krūtine čempionė ir triskart rekordininkė (2 min. 33,11 sek. ir 2 min. 31,42 sek. – 1978 m., 2 min. 28,36 sek. – 1979 m.).
1979 m. – SSRS tautų spartakiados 200 m plaukimo krūtine čempionė.
1979 m. – SSRS plaukimo 200 m krūtine čempionė. 1980 m. – Maskvos olimpinių žaidynių 200 m plaukimo krūtine čempionė ir rekordininkė (2 min. 29,54 sek.).
1981 m. – pasaulio universiados plaukimo varžybų laimėtoja.
1980 m. suteiktas SSRS nusipelniusios sporto meistrės vardas. 1998 m. apdovanota KKSD medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.
