Lietuvos oreivių draugijos prezidentas Tadas Gegevičius
džiaugiasi sezonu bei neslepia vilčių, kad kiti metai atneš ne
mažiau džiaugsmo, o oreivių gretos ir toliau didės.
„Geresnio sezono, turbūt, ir įsivaizduoti neįmanoma. Pirma, ir
svarbiausia, nebuvo jokių nelaimingų atsitikimų ar nelaimių.
Antra, įvyko net ketverios varžybos Lietuvoje ir visų jų metu orai
buvo geri. Netgi Klaipėdoje, kur orai dažniausiai būna vėjuoti ir
ne tokie palankūs oro balionams, įvyko 4 skrydžiai. Be Klaipėdos,
varžybos taip pat vyko Birštone, Alytuje bei Jonavoje. Džiaugiuosi,
kad ir mažesni miestai vis daugiau dėmesio rodo oro balionų sportui
ir nepabijo organizuoti varžybų“, – sakė prezidentas. Jis taip pat
pasidžiaugė, kad oreivių gretos ne tik plečiasi, bet ir jaunėja.
Sezono metu piloto licenzijas išlaikė 5 nauji pilotai, tarp kurių
jauniausiems yra tik 16 ir 17 metų.
Šiais metais paminėti net du jubiliejai – vienas pasaulinis,
kitas – vietinis. „Šių metų lapkričio mėn. 21 dieną suėjo
lygiai 230 metų nuo pirmojo brolių Mongolfierų skrydžio karšto
oro balionu. Taip pat birželio 11 dieną suėjo 25 metai nuo pirmojo
karšto oro baliono skrydžio Lietuvoje. Nors Lietuvoje oreivystė
gyvuoja palyginus neilgai, tačiau mūsų oreiviai jau sugebėjo
įrodyti pasauliui savo profesionalumą. Džiugu, kad Lietuvos pilotus
vis dažniau kviečia į prestižiškiausias oro balionų varžybas
bei fiestas. Oro balionų sportui skirtuose leidiniuose vis dažniau
minimos lietuviškos pavardės“, – pasakoja T.Gegevičius.
Apie lietuvių meistriškumą byloja ir jų tarptautiniai
pasiekimai. „Sezoną vainikavo rugsėjį iš Europos čempionato
parvežti medaliai. Lenkijoje Vloclaveko mieste vykusiame Europos
čempionate tėvas ir sūnus Rimas ir Rokas Kostiuškevičiai
perrašė sporto istoriją – iškovojo dublį. Rokas tapo čempionu, o
Rimas užėmė antrąją vietą. Rokas tapo ne tik jauniausiu Europos
čempionu, bet tai, ko gero, yra pirmas atvejis visame profesionaliame
sporte, kad tėvas ir sūnus užlipa ant tos pačios prizininkų
pakylos“, – džiaugiasi Lietuvos oreivių draugijos prezidentas.
Rimas ir Rokas Kostiuškevičiai jau gerai žinomi ne tik tarp
Lietuvos, bet ir viso pasaulio oreivių. „Juokaujame, kad oro balionus
pilotuojame 22 metus – 16 metų tėvas, 6 metus – aš. Šiemet
įdėtos pastangos pagaliau vainikuotos Europos čempionato medaliais.
Aš labiau džiaugiuosi už tėvą, nei už save. Mano nuomone, jis -
pats geriausias Europos pilotas, o man dar viskas prieš akis. Kasmet
tėvas laimėdavo daugybę vietinės reikšmės varžybų, tada
važiuodavo į Europos ir pasaulio čempionatus, trenkdavosi į kitą
pasaulio pusę tam, kad nugalėtų ir kiekvienais metais jam tekdavo
nusivilti. Pagaliau po 16 metų atsidavimo ir jis užlipo ant
garbingiausio podiumo. Tik mama ir aš kartu su tėvu visus tuos metus
važinėdavom į įvairiausias varžybas – kai prisimeni pačią
pradžią, ši dviguba pergalė dar saldesnė. Iš pradžių
reikėdavo pasakot, kur ta Lietuva yra, o dabar, ko gero, visi net
mūsų pavardę sugebės ištarti“, – pasakoja Rokas
Kostiuškevičius.
Europos čempionas teigia, kad pirmenybėse orai nelepino, tačiau
lietuviai puikiai prisitaikė prie oro sąlygų per visus 5
skrydžius. „Taktinis pasiruošimas buvo raktas į sėkmę – jokių
grubių klaidų bei neapgalvotų sprendimų. O visa kita -
meistriškumo klausimas“, – pažymėjo Rokas.
Europos čempionate dalyvavo 81 dalyvis iš 24 šalių, tarp jų
daugiau nei 10 praėjusių Europos bei pasaulio čempionatų
prizininkų.
Nors iš šalies gali atrodyti, kad oro balionų varžybos yra
sėkmės dalykas – krūva balionų pakyla, nuskrenda ir nusileidžia -
tačiau šis sportas reikalauja daug žinių ir įgūdžių. „Tiesa
ta, kad prieš vėją nepapūsi. Vis kitame aukštyje vėjo kryptis ir
greitis yra skirtingi. Visai kaip buriuotojai pasikinko vėją savo
tikslui pasiekti, taip ir oro balionų pilotai manevruoja tarp
skirtinguose aukščiuose esančių vėjų tikslo link. Ir jeigu
pažemiui vėjas neša į jūrą, tai nereiškia, kad pakilus aukštai
tavęs neparpūs atgal į krantą“, – pasakoja Rimas
Kostiuškevičius.
Nors šiais laikais tiek pilotai tiek varžybų teisėjai naudoja
daug prietaisų, GPS navigacijos sistemas, meteorologinių matavimų
įrenginius, taisyklės draudžia naudoti automatinius prietaisus
balionui valdyti (autopilotus). Viskas, ką rankose turi pilotas -
degikliai ir vožtuvo virvė karštam orui išleisti. Jų pagalba
reguliuojamas skrydžio aukštis.
„Šokinėjame nuo vienos oro stovės ant kitos. Atrodo paprasta,
tačiau inercija viską apsunkina. Oro balionas kartu su jame esančiu
oru sveria kelias tonas. Kaip automobilis negali iškart sustoti, taip
ir balionui reikia laiko pakeisti skridimo kryptį. Čia ir kyla
didžiausias azartas, kai oreiviai savo meistriškumo dėka sugeba
atskristi į taikinį kelių metrų, o dažnai ir centimetrų
tikslumu“, – dėsto Senojo žemyno vicečempionas.
Kitais metais Lietuvos oreiviai bandys toliau įrodinėti
pasauliui, kad šiemet iškovoti medaliai – ne atsitiktinumas, o
sunkaus darbo ir didelės kantrybės rezultatas. Po pergalingo Europos
čempionato lietuviai 2014-ųjų sezoną pradės startu pasaulio
karšto oro balionų čempionate Brazilijoje. Vėliau laukia jaunimo
ir moterų čempionatai Prancūzijoje ir Lenkijoje. Norint užlipti
ant nugalėtojų pakylos teks kovoti su stipriausiomis pasaulio
rinktinėmis – Japonijos, Amerikos, Australijos.
„Minėtose šalyse oro balionų sporto tradicijos yra labai
gilios, susidomėjimas šia sporto šaka yra didžiulis. Varžybos
pritraukia minias žiūrovų ir savanorių, o balionus pilotuoja net
trys kartos šeimose vienu metu“, – pasakoja Rokas. Jis neslepia
vilčių, kad kitą sezoną Lietuvos oreiviai medalių parveš dar
daugiau nei šiemet, taip pat tikisi, kad oro balionų sportas ir
toliau populiarės tarp lietuvių.