Tikslas – šeši medaliai
„Laimėti šešis medalius yra mano tikslas, tačiau visose lenktynėse iškovoti auksą neįmanoma. Turiu tokią svajonę, bet manau, kad ji nepasiekiama“, - prieš kelias dienas norvegų žurnalistams prisipažino šturmuoti olimpines viršūnes pasirengusi 33 metų M.Bjorgen.
Pirmą kartą į trasą norvegė bei jos varžovės iššliuoš šeštadienį per mišriojo stiliaus lenktynes (7,5 km klasikiniu stiliumi ir 7,5 km laisvuoju stiliumi). Po to sportininkės lauks sprinto varžybos, 10 km atskiro starto lenktynės klasikiniu stiliumi, estafetė, komandų sprintas ir 30 km bendro starto lenktynės laisvuoju stiliumi.
Visose lenktynėse M.Bjorgen minima tarp pagrindinių favoričių, o labiausiai tikėtinos jos pergalės mišriojo stiliaus, sprinto bei estafetės rungtyse. Tai yra – tose pačiose, kuriose šiuolaikinio slidinėjimo karalienė auksu pasipuošė Vankuveryje.
„Jei kalbėtume atskirai apie kiekvienas lenktynes, ji yra pajėgi laimėti bet kurias iš jų, - sakė Norvegijos moterų rinktinės treneris Egilas Kristiansenas. – Tačiau kalbame apie visą programą. Nepamirškite, kad lenktyniauti reikės šešis kartus per dvi savaites“.
Dėl nuovargio nesijaudina
Jei nepersigalvos, M.Bjorgen ko gero bus vienintelė slidininkė, kuri Sočyje dalyvaus visose šešeriose lenktynėse. Kitos favoritės praleis bent vienerias varžybas, kad ilgiau pailsėtų ir geriau pasirengtų kitoms.
Norvegijoje tiek sirgaliai, tiek slidinėjimo specialistai nesutaria, ar tai – teisingas sprendimas. Tačiau buvęs M.Bjorgen treneris Sveinas Tore Samdalas nė kruopelyte neabejoja, kad Norvegijos slidinėjimo lyderė elgiasi teisingai: „Nematau priežasties, kodėl ji neturėtų dalyvauti visose šešeriose lenktynėse. Ji yra daugiau nei gerai pasirengusi, o tarp varžybų yra užtektinai laiko pailsėti“.
Didelis krūvis negąsdina ir pačios M.Bjorgen. Ji tvirtina dar prieš sezoną viską suplanavusi taip, kad geriausią sportinę formą pasiektų Sočyje: „Man – 33-eji. Manau, kad žinau, kaip panaudoti savo patirtį. Man svarbiausia tinkamai pailsėti ir sutelkti visą dėmesį tam, ką darau“.
Vaistai tapo legalūs
Praėjusiose olimpinėse žaidynėse M.Bjorgen pasiektos pergalės tyrėjo ir tamsų atspalvį. Kai kurios varžovės ir užsienio žiniasklaida kaltino norvegę nesąžiningumu.
Dar 2009 metais M.Bjorgen pranešė Pasaulio antidopingo agentūrai (WADA), kad serga astma ir gavo leidimą vartoti tuo metu draudžiamų preparatų sąraše buvusius vaistus.
Tai nebuvo ypatingas atvejis. Sveikatos organizcijų duomenimis, nesudėtinga astmos forma kai kuriose šalyse serga iki 15 proc. žmonių, o WADA yra patenkinusi daugybę sportininkų prašymų vartoti vaistus nuo astmos. Tačiau kiti atletai nėra tokie garsūs, todėl niekam neužkliūdavo. Tuo tarpu į M.Bjorgen pradėjo lėkti kritikos strėlės, kurių daugiausia paleido pagrindinė jos varžovė lenkė Justyna Kowalczyk ir Lenkijos žiniasklaida.
„Be vaistų ji nebūtų laimėjusi. Marit pati tai žino“, - pareiškė J.Kowalczyk
M.Bjorgen neneigė, kad vaistai padeda jai sportuoti: „Žinoma, jei nevartočiau vaistų, man būtų sunkiau kvėpuoti ir rezultatai būtų prastesni. Tačiau tarp astmos ir kraujo dopingo yra didelis skirtumas“.
Šiuo metu M.Bjorgen vartojami vaistai „Symbicort“ nebėra draudžiami. WADA atsižvelgė į tyrimus, kurie parodė, jog šie vaistai neturi jokios tiesioginės įtakos sportininkų rezultatams (tai yra nesergantiems astma jie niekuo negali padėti), ir 2011 metais išbraukė juose iš draudžiamų sąrašo.
Baigti karjeros dar neketina
M.Bjorgen bei J.Kowalczyk santykiai ir iki tol nebuvo šilti, bet po Vankuverio žaidynių juos sukaustė šalčiausias ledas. Dvi geriausios pasaulio slidininkės net neištiesdavo viena kitai rankos ir nepasveikindavo su pergale.
Vis dėlto laikas ištrynė nuoskaudas, o pernai M.Bjorgen netgi pasiūlė varžovei kartu rengtis sezonui Lenkijoje. Tačiau J.Kowalczyk mandagiai atsisakė.
„Treniruotis kartu būtų buvę įdomu. Justyna yra viena geriausių pasaulio slidininkių, todėl iš jos galėčiau daug pasimokyti. O ji galėtų pasimokyti iš manęs, - apgailestavo M.Bjorgen. – Gaila, kad nepavyko, bet puikiai ją suprantu. Žinau, kad Justyna mėgsta treniruotis viena, o man patinka dirbti didelėje grupėje“.
Pajėgių treniruočių partnerių M.Bjorgen netrūksta ir Norvegijos rinktinėje. Gerokai jaunesnės Therese Johaug, Heidi Weng, Astrid Jacobsen vis mažiau atsilieka nuo lyderės, o kartais ją net ir aplenkia.
O M.Bjorgen vis dažniau išgirsta klausimą, ar neplanuoja baigti karjeros. Tačiau noro varžytis sportininkė dar neprarado: „Galbūt šios olimpinės žaidynės man bus paskutinės. Jei dings motyvacija, nedvejodama pasitrauksiu. Tačiau kol kas apie tai kalbėti dar anksti. Net per treniruotes nenoriu niekuo nusileisti jaunesnėms komandos draugėms“.
Kas yra kas
M.Bjorgen gimė 1980 m. kovo 21 d.
Jos kolekcijoje yra 7 olimpiniai medaliai. 2002 ir 2006 m. žaidynėse norvegė iškovojo po 1 sidabro medalį, 2010 m. – 3 aukso, 1 sidabro ir 1 bronzos.
Pasaulio pirmenybėse M.Bjorgen nuo 2003 m. laimėjo 12 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos medalius. Ji tris kartus iškovojo pasaulio taurę, laimėjo 64 pasaulio taurės etapus (daugiausia per šių varžybų istoriją), o 2005 m. buvo išrinkta geriausia Norvegijos sportininke.
