„Nuo pradžių tikėjau savo pergale. Stipriai ruošiausi. Į ringą žengiau po ilgos pertraukos ir tai dar labiau mane skatino. Buvau pasiilgęs kovų ir labai norėjau laimėti. Ypač Lietuvoje, kur mane labai palaikė. Mačiau paskutinę olando kovą, todėl su juo kovojau taktiškai, naudojau galvą, o ne aklais smūgiais mušiau. Kitas dalykas, prieš pusmetį mano klubo draugas šiame turnyre pralaimėjo olandui, todėl norėjosi atsirevanšuoti už jį“, - pasakojo kovotojas.
Ketvirtfinalyje T.Jonkus nugalėjo ukrainietį Igorį Vlasenko. Iš Krymo atvykęs kovotojas dėl išnirusio peties buvo priverstas nutraukti kovą.
Pusfinalyje lietuvis nukovė vokietį Axelį Vogelį.
„Po antros kovos atrodė, kad jėgų jau nebėra, bet susikaupiau, persirengimo kambaryje pasėdėjau, pameditavau ir atradau jėgų“, - sakė lietuvis.
Čempiono diržą jis atsiėmė prakirsta nosimi. Sportininkas susižeidė antrajame finalo kovos raunde.
„Užsižiūrėjau ir paleidau. Bet kovos metu nejaučiau, vis tiek, adrenalinas ten. Tik po kovos supratau, kad nosis sužeista. Tačiau visko būna, čia toks sportas“, - numojo ranka kovotojas.
Už pergalę jis dėkingas ir trenerio iš Pietų Amerikos parvežtam amuletui, kurį prieš kiekvieną kovą pakabindavo ringo kampe.
„Jis man neša sėkmę, saugo ir labai padeda. Naudoju jį kovose, labai stiprus dalykas. Kiek buvau jį užsidėjęs – visas kovas laimėjau“, - įsitikinęs T.Jonkus.
