„Plaukikė Rūta Meilutytė turbūt gerai prisimena tokias žaidynes Bahreine, kai tapo jų nugalėtoja“, – svarstė M.Špokas.
Jis nežino, kokie reikalavimai keliami Tarptautinių vaikų žaidynių rengėjams, tačiau mano, kad sporto kompleksų miestas turi pakankamai.
„Tokių renginių metu svarbiausia – žmogiškieji ištekliai, o tik tuomet – pinigai“, – patirtimi dalijosi M.Špokas.
Tarptautinėse vaikų žaidynėse dalyvauja nuo 1500 iki 2000 sportininkų. Iki 16 metų amžiaus sportininkai paprastai varžosi 6–10 skirtingų sporto šakų varžybose.
„Per kelerius pastaruosius metus esame sukaupę vertingą didžiulių sporto renginių organizavimo patirtį. Manau, kad būtent ši patirtis ir Kaune turima sporto infrastruktūra mums padėjo iškovoti teisę rengti šias žaidynes“, – po praėjusį savaitgalį Australijos Leik Makairo mieste pasibaigusių vaikų žaidynių, kuriose paskelbta apie Kauno laimėjimą, kalbėjo miesto meras Andrius Kupčinskas.
Praėjusią vasarą Kaune lankęsi Tarptautinių vaikų žaidynių prezidentas Torstenas Raschas ir generalinis sekretorius Richardas Smithas apžiūrėjo „Žalgirio“ areną, „Girstučio“ kompleksą, S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, Sporto halę, Jachtklubą bei Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universiteto bendrabučius, kuriuose būtų apgyvendinami žaidynių dalyviai.
O šiemet Australijoje vykusiose Tarptautinėse vaikų žaidynėse kauniečiai sportininkai išsiskyrė gerais pasirodymais plaukimo, gimnastikos ir buriavimo rungtyse. Iš viso Kauno atstovai iškovojo 14 medalių: 2 aukso, 8 sidabro ir 4 bronzos.
Aukso apdovanojimus parsivežė plaukikė Agnė Šeleikaitė, greičiausiai įveikusi krūtine 50 metrų nuotolį, bei buriuotojas Laurynas Ivanauskas, kuris buvo nepralenkiamas „Optimist“ klasėje.
